Su svečiais prie ilgiausio šalyje stalo susėdusi Palanga aptaria praėjusią vasarą

Jau tradiciškai į šventę susirinkusi visa Palanga kartu su savo svečiais rytoj susės prie ilgiausio Lietuvoje „Palangos stalo“. Ir, besidalindama vaišėmis, aptars, kokia buvo vasara. „Palangos tiltas“, prisidėdamas prie šio rudeninio viščiukų skaičiavimo, nusprendė peržvelgti, kas per šią vasarą – ir ne tik sezono metu – nuveikta stengiantis kurortą padaryti gražesniu, modernesniu, patrauklesniu ir visada laukiamiems svečiams, ir patiems palangiškiams?

Kurhauzas atvers duris dar šiemet
Prie vieno iš kurorto simbolių – Kurhauzo, – kurio mūrinė dalis jau baigia atgimti po 2001-ųjų vasarą įvykusio gaisro, trečiadienį daug triūsiančių darbininkų nebuvo. Lauke darbavosi tik vienas vyrukas, triūsęs būsimoje automobilių aikštelėje.
Užtat viduje darbai virte virė. Antrojo Kurhauzo restauracijos darbų etapo laimėtojai, atlikę ir pirmojo etapo – mūrinės dalies išorės sutvarkymo darbus, – bendrovės „Pamario restauratorius“ darbininkai, pasilipę ant beveik salės lubas siekiančių pastolių, kruopščiai dailino lipdinius, papuošiančius salės lubas bei sienas. Darbavosi vyrai ir toje pirmojo aukšto dalyje, kurion pirmiausia pateks į būsimus koncertus bei kitus renginius Kurhauze ateisiantys žiūrovai: aiškėja, kur įsikurs nedidelis baras, rūbinės, sanitariniai mazgai, kur jau pradedamos klijuoti apdailos plytelės.
Pernai vasarį patvirtinto Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos projekto, kurio autorė – „Klaipėdos projektų“ architektė Laima Šliogerienė, dar 1992-aisiais rengusi viso pastato restauracijos projektą, įgyvendinimo darbai, prasidėję pernai gegužės 30 d., sparčiai eina į pabaigą. I etapo darbai kainavo 1,8 mln. litų. Iki žiemos planuojama visiškai sutvarkyti mūrinę Kurhauzo dalį, atkurti senąjį interjerą bei apdailos detales, pritaikyti pastatą naudoti bei Kurhauzo raktus perduoti Palangos kultūros visuomenei. Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos antrojo etapo darbai kainuos 2 mln. 130 tūkst. litų.
Pirmajame Kurhauzo aukšte esančioje salėje, kur tilps iki 250 žiūrovų (beje, jau renkama, ant kokių kėdžių jie bus susodinti, dairomasi ir kitų baldų bei reikalingos įrangos), tikimasi jau Kalėdoms surengti kamerinės muzikos koncertų ciklą. O atidarymo, kuris turėtų būti gruodį, šventės metu planuojama inauguruoti naujus Palangos miesto garbės piliečius.
Į antrąjį aukštą persikels Palangos kultūros centro administracija bei šiuo metu „Anapilyje“ besiglaudžiantys kolektyvai. Pats „Anapilis“ taip pat laukia restauracijos: yra patvirtintas techninis projektas, artimiausiu metu paraiškos darbų finansavimui gauti bus teikiamos atitinkamiems fondams.

Pirmieji kempingo svečiai laukiami jau kitąmet
Sparčiai ryškėja ir būsimojo kempingo Nemirsetoje, įsikuriančio nuostabioje vietoje vos per 300 metrų nuo jūros, kontūrai. Trečiadienį, nepaisydami įkyriai dulkiančio lietaus, statybininkai darbavosi prie trijų statomų namelių: prie pagrindinių vartų svečius pasitiksiančio administracijos pastato, virtuvės, kuria galės naudotis apsistojusieji kempinge, dušų ir skalbyklos pastato bei sporto aikštelių.
Šio objekto Palanga laukė ilgai. Dar nuo 2007-ųjų ir net dar anksčiau derėtasi bei derintasi dėl detaliojo plano su Pajūrio regioninio parko direkcija. Pernai patvirtintas techninis projektas, spalio mėnesį įkasta kapsulė, simbolizavusi kempingą statančios bendrovės „Klaipėdos apdaila“ darbų pradžią.
Visa kempingo teritorija suskirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Įgyvendinus pirmąjį darbų etapą, kuris vykdomas šiuo metu, kempingo vartai pirmiausia bus atkelti į Palangą autopriekabomis atvykstantiems svečiams. Čia jau įrengtos 58 vietos kemperiams, iki kiekvienos jų privesta elektra bei vanduo. Be jau minėtų pastatų sparčiai įrenginėjamos sporto – krepšinio bei tinklinio – ir vaikų žaidimų aikštelės. Be to, visa apie 6 ha užimanti teritorija jau aptverta tvora.
Antruoju ir trečiuoju etapais planuojama kempinge įrengti 12 stacionarių namukų, kurie bus šildomi elektra ir lauks mėgstančių ilsėtis gamtoje ne tik vasarą, o visais metų laikais, bei 59 palapinių miestelį su vietomis automobiliams bei reikalinga infrastruktūra. Dar bus įrengtos pavėsines su židiniu, futbolo bei teniso aikštelės, atsiras mažosios architektūros elementų. Mažiesiems skirtoje teritorijoje vyraus jūros tematikos motyvai.
Kaip minėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, ketinama kiek pakoreguoti projektą ir kempinge įrengti atvirą baseiną.
Kad kempingas bus išskirtinis ne tik savo unikalia vieta, bet ir architektūra, matyti jau dabar – kylantys nameliai akį džiugina šilta klinkerio plytų spalva, šlaitiniais deginto molio čerpių stogais bei pajūrio kraštui būdinga mėlyna langų ir durų rėmų spalva – taip siekiama išlaikyti Mažosios Lietuvos regionui būdingos dvaro sodybos stilių. Visi kempingo poilsio nameliai pasižymės tradicine 20 amžiaus pradžios architektūrine stilistika, būdinga šiam etnografiniam regionui. Būdingomis šviesaus molio spalvos sienomis bei šlaitiniais deginto molio čerpių stogais.
Viso projekto vertė – 12 mln. Lt, kasmet jam įgyvendinti skiriama po 4 mln. Lt.
O pirmieji svečiai, kuriems baigiamos įrengti minėtosios 58 vietos, kempinge galės apsistoti jau kitą vasaros sezoną.

Arena sportininkų lauks nuo pavasario
Dar vienas objektas, kurio Palangos bendruomenė, o ypač – sporto visuomenė laukė ne vienerius ir net ne keliolika metų – universali sporto arena, prie kurios darbuojasi Prienų „Rūdupio“ statybininkai.
Projekto pradžia – 2010-ųjų rugsėjo 15 d., kai pateikta projekto „Baltijos turistų žaidynės – turizmo potencialo plėtrai Baltijos regione“ paraiška LT-PL-RU (Lietuvos, Lenkijos, Rusijos bendradarbiavimo per sieną) programos finansavimui gauti. 2012 m. vasario 8 d. Briuselyje (Belgijoje) priimtas sprendimas dėl finansavimo projektui skyrimo, o rugpjūčio 27-ąją pasirašyta finansavimo sutartis. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybės investicijų 2012-2014 metų programoje, investiciniam projektui 2012 metams skyrė 1 mln. Lt, šiemet – 4 mln. Lt. Iš ES fondų projektui įgyvendinti skiriama 7 mln. Lt, o visa darbų kaina – 14,5 mln. Lt.
Pernai spalio 25 dieną, dalyvaujant legendiniam krepšininkui, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Arvydui Saboniui, buvo įkasta darbų pradžią ženklinanti kapsulė. Iki šio rudens sporto kompleksas, kurio bendras plotas sieks per 4 tūkst. kv. m,  jau uždengtas lūžtančią bangą savo forma primenančiu stogu, o ant jo sienų ryškėja maumedžio dailylentėmis išrašyti raštai. Salės viduje, kur jau stovi ir būsimosios pagrindinės durys, pro kurias į salę – universaliąją areną pateks žiūrovai, besidarbuojantys statybininkai montuoja vėdinimo įrangą, tiesia pačius įvairiausius laidus bei vamzdžius, įrenginėja šilumos mazgą ir triūsia prie vidaus apdailos – tinkuoja sienas ir atlieka kitus darbus. Tik grindys neliečiamos – jos bus sudėtos vėliau.
Darbuojamasi ir prie aplinkos sutvarkymo – tiesiami takai bei privažiavimo keliai, pradedamos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės.
Priminsime, jog kovo mėnesį sportininkus ir sirgalius pasitiksiančią universaliąją areną specialiu tinklu bus galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių, tad jose vienu metu galės vykti krepšinio, tinklinio – beje, kaip sakė Palangos vicemeras Saulius Simė, šiomis dienomis Palangoje viešėjęs šios sporto šakos Lietuvos federacijos prezidentas, tik Palanga turės tarptautinius reikalavimus atitinkančią salę, – rankinio treniruotės ir varžybos. Taip pat bus įrengtos išstumiamos tribūnos 800 sėdimų vietų, įrengtos ložės VIP žiūrovams, galėsiantiems stebėti varžybas tiek salėje, tiek stadione, moderni treniruoklių sporto salė – dabar jau kalbama apie dvi – atskirai vyrams ir moterims, – persirengimo kambariai bei pagalbinės patalpos.
Ir dar – rengiamas techninis projektas atnaujinti prie universaliosios arenos esančias tribūnas bei stadiono bėgimo takus.

Gintaro muziejus ir
Birutės parkas
Negalime nepaminėti ir su kiekvienais metais vis gražėjančios nuostabiosios Palangos dvaro sodybos: palangiškių ir miesto svečių itin mėgiamo Birutės parko ir gausiai turistų lankomo Tiškevičių rūmuose įsikūrusio Gintaro muziejaus, šiais metais įrengusio papildomas erdves cokoliniame rūmų aukšte bei atidariusio naują įėjimą, prie kurio sušvito projekte numatytas, bet tik šiemet pastatytas žibintas.
Kad Gintaro muziejus taptų dar patrauklesnis ir patogesnis turistams, Lietuvos dailės muziejus Europos Sąjungos lėšomis įgyvendina projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“. Numatyti darbai bus baigti iki kitos vasaros. Po renovacijos išplėtus muziejaus erdves, vienu metu čia galima priimti didesnius lankytojų srautus, sudarytos patogios sąlygos neįgaliesiems. Ateityje čia bus galima rengti aukšto valstybinio lygio konferencijas, kultūrinius renginius.
Jau sutvarkytas cokolinis ir pirmasis muziejaus aukštai, netrukus grafų Tiškevičių rūmai pasipuoš nauju variniu stogu. Taip pat bus įrengta oro ventiliavimo ir kondicionavimo sistema, pakeista pastato šildymo sistema, elektros tinklai, įrengtos stebėjimo kameros. Pirmajame pastato aukšte žiemą bus paklotas originalus, rūmų architekto Franzo Heinricho Schwechteno suprojektuotas naujas meninis parketas, atstatytas ir didžiojo holo židinys.
O Palangos Birutės parke toliau įgyvendinamas projektas „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms“, kurio tikslas – kompleksiškai renovuoti Palangos dvaro sodybos objektus ir pritaikyti juos kultūros, turizmo, švietimo, meno, mokslo, edukacijos ir kitoms viešoms reikmėms.
Įgyvendinant projektą, jau atlikta nemažai parko tvarkymo darbų. Pirmuoju etapu, kurio vertė – per 3,5 mln. litų, renovuota dalis parko takų, kelių bei vejų, atstatyti mediniai Birutės kalno laiptai, rekonstruoti vandentiekio tinklai – įrengti nauji požeminiai laistymo sistemos vamzdynai, restauruotas fontanas, Mažajame parteryje įrengti gėlynai, parko erdves papuošė skulptūros.
Šiuo metu įgyvendinamas antrasis projekto etapas, kuriam skirtas 3 mln. litų ES finansavimas. Už šias lėšas bus sutvirtinti parko tvenkinio krantai, išvalytas jo dugnas, taip pat – sutvarkyti iki tvenkinio vedantys takai, atkurta pavėsinė bei tvenkinio prieplaukėlė. Restauruojant parką, planuojama įrengti naujus šviestuvus, tad istorinė Birutės parko dalis bus apšviesta ir naktį.
Taip pat ketinama sutvarkyti didįjį rūmų parterį: restauruoti fontaną, įrengti 8 sodo vazas gėlėms, naujus šviestuvus, pertvarkyti želdinius. Bus įrengti ir centrinio parko įėjimo vartai, nutiesta maždaug vieno kilometro ilgio tvora.
Dėmesys bus skiriamas ir mažajai parko architektūrai – ketinama įrengti 60 parko suolų, 2 geriamojo vandens fontanėlius (ties centriniu įėjimu į parką bei mažajame parteryje),  skulptūras, kitus puošybos elementus.
Visi šie darbai užtruks dvejus metus.
Trečiuoju darbų etapu numatyta sutvarkyti parko rožyną, įrengti ledainę, restauruoti parko Lurdą, sutvarkyti želdinius.
 

Sudie, Vasaros estrada...
Šiais metais Palanga atsisveikina su paskutinį, 40-tąjį sezoną pabaigusia Vasaros estrada. Šiais metais, per rekordiškai trumpą laiką buvo parengtas jos rekonstrukcijos projektas, kurį rengė konkursą laimėjusios bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektas Algirdas Stripinis. Jau įvyko ir viešieji pirkimai rangos darbams atlikti, šiuo metu komisija studijuoja pateiktas paraiškas. Sąmatinė projekto vertė – 32 mln. Lt.
Įgyvendinus jį, senosios Vasaros estrados vietoje iškils modernus daugiafunkcinis trijų, tarpusavyje sujungtų, korpusų pastatas, kuriame įsikurs ne tik koncertų salė, bet ir Kultūros centras bei Meno mokykla.
Rekonstruotoje koncertų salėje bus įrengtas 2500 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras su apie sceną išdėstytomis žiūrovų vietomis. Numatyta ir galimybė žemesnįjį amfiteatro lygį transformuoti į horizontalaus grindų paviršiaus salę. Tuomet sėdimų ir stovimų vietų skaičius salėje sieks iki 3000, o kartu atsiras galimybė per kelias minutes pakeisti patalpos žiūrovinę dalį iš amfiteatro į pokylių salę ar tuščią erdvę – tad  tą pačią dieną salėje galės vykti keletas skirtingo pobūdžio renginių.
Pastačius ir įrengus koncertų salę, prasidės kitas statybų etapas – bus statoma apie 900 kv. metrų ploto meno mokykla. Trečiame etape iškils naujas Palangos kultūros centras, kurio plotas sieks apie 250 kv. metrų. Šio pastato išskirtinumu taps kamerinis vidinis kiemelis – amfiteatras, kuriame galės vykti mini koncertai, poezijos vakarai, diskusijos.