Stadiono dar palauksim, transporto schemą turėsime kitąmet

Vakar įvykęs šios kadencijos Palangos miesto tarybos dvidešimt antrasis posėdis išsiskyrė ne tiek patvirtintų sprendimų svarba, kiek rekordiniu greičiu. Su keturiolika klausimų, tarp kurių – aktualūs kurorto švietimui, būsimų, iki šiol dar neurbanizuotų kvartalų transporto organizavimui bei prioritetinių projektų – stadiono prie „Baltijos“ mokyklos, Botanikos parko bei kempingo Nemirsetoje – įgyvendinimui, – politikai susitvarkė per valandą.

Du – išbraukė, du –  pridėjo
Posėdžio pradžioje svarstydami dienotvarkę Palangos tarybos nariai du anksčiau numatytus svarstyti klausimus iš jos išbraukė.
Nuspręsta ketvirtadienį nesvarstyti sprendimo projekto dėl kandidato Auksinės krivūlės riterio apdovanojimui teikimo. Ketinta šiam Lietuvos savivaldybių asociacijos įsteigtam apdovanojimui siūlyti kurorto mero Šarūno Vaitkaus kandidatūrą. Beje, mūsų miesto vadovui pernai spalį kartu su dar penkių savivaldybių merais buvo įteiktas šis garbingas apdovanojimas.
Taip pat iš darbotvarkės išbrauktas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių statinių naudojimo priežiūros taisyklių patvirtinimo. Patvirtinti šias taisykles privalu atsižvelgiant į 2010-ųjų rugsėjį aplinkos ministro priimtą įsakymą. Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje dar 2011 balandį paragino Savivaldybės administraciją parengti minėtąjį dokumentą, o šių metų balandį jo rengimo terminą atidėjo iki rugsėjo trečiosios. Tačiau 48 punktus apimančias taisykles teks dar tobulinti.
Vietoj išbrauktų klausimų įrašyti du papildomi, kuriuose, kaip ir kasmet mokslo metų pradžioje, reglamentuojami mokyklų vadovų atlyginimų priedų koeficientai.

Padaugėjo ikimokyklinukų
Be priedų bendrojo ugdymo mokyklų direktoriams bei mokyklos-darželio „Pasaka“ vadovei Dainorai Šeižienei nustatymo, svarstyti dar trys švietimiečiams aktualūs klausimai – dėl turto perdavimo Senajai gimnazijai, dėl Palangos miesto savivaldybės mokinių vežiojimo organizavimo bei važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo bei dėl lėšų perskirstymo ikimokyklinio amžiaus mokiniams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programas.
Šešioms šio profilio kurorto ugdymo įstaigoms ir Palangos švietimo pagalbos tarnybai paskirstyti 48 tūkst. 388 Lt. Papildomos lėšos skirtos, nes į lopšelius-darželius bei mokyklą-darželį „Pasaka“ atėjo septyniasdešimčia jaunųjų palangiškių daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

Perskirstė biudžetą
Keli dienotvarkės klausimai buvo susiję su lėšų perskirstymu. Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė informavo, jog miesto pajamos didinamos 507 tūkst. Lt. Iš jų – per 386 tūkst. Lt sudarys grąžintos lėšos iš ES paramos fondų, 50 tūkst. Lt bus gauta žemės mokesčio ir 2 tūkst. Lt pajamų už patalpų nuomą. Per 57 tūkst. Lt įplauks pajamų už prekes ir paslaugas, o dar per 12 tūkst. Lt – kitų pajamų.
Biudžete sumažės 33,4 tūkst.Lt pajamų tikslinių dotacijų – mokinio krepšeliui finansuoti bei įmokų už išlaikymą globos namuose.
Tad viską susumavus, kurorto piniginėn įkris papildomi 474 tūkst. Lt.

Suteikė garantiją
Taip pat Tarybos nariai priėmė sprendimą dėl garantijos suteikimo. Pastarojo reikėjo tam, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ galėtų dešimčiai metų paimti banko paskolą. Trijų su puse milijono litų paskola būtina tam, kad bendrovė galėtų vykdyti investicinį projektą – rekonstruoti kurorto katilines ir įsigyti du 500 KW bei 50 MW galingumo biokuro katilus Palangoje bei Šventojoje.
Įgyvendinus projektą, „Palangos šilumos tinklai“ turės galimybę naudoti biokurą ir sumažinti šilumos kainą kurorto gyventojams.
Kadangi bendrovės veiklos rezultatas yra nuostolingas, miesto Savivaldybė įsipareigojo užtikrinti, kad paskola būtų dengiama. Taip pat įsipareigota kasmet, tvirtinant kurorto biudžetą, numatyti lėšų garantijai įvykdyti.

 Stadiono teks dar palaukti
Jeigu perskirstant biudžetą bei balsuojant dėl garantijos suteikimo klausimų Tarybos nariams nekilo, perėjus prie kito su lėšomis susijusio sprendimo projekto politikai įsitraukė į diskusijas.
Pristačiusi klausimą R. Garadauskienė siūlė pakeisti šių metų kovą priimtą sprendimą dėl ilgalaikės banko paskolos paėmimo. Pakeitimo esmė – anksčiau „Baltijos“ pagrindinės mokyklos stadiono pagrindams įrengti numatytus pusę milijono litų paskirstyti taip: 200 tūkst. Lt – Botanikos parko istorinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešosioms reikmėms projekto antrajam etapui, o 300 tūkst. Lt – Europos standartus atitinkančiam kempingui Nemirsetoje įrengti.
Tarybos nariui Aleksandrui Jokūbauskui kilo klausimas: ar jeigu dabar bus perskirstytos ES lėšos, vėliau neliksime be stadiono ir be dangos, kuriai įrengti ir turėjo būti skirti minėtieji pinigai?

Skirstys etapais
Kurorto meras Š.Vaitkus priminė, jog visa stadiono prie „Baltijos“ pagrindinės mokyklos techninio projekto, parengto 2010-aisias, vertė – 6 mln. Lt. Deja, kadangi šis projektas nebuvo suskirstytas etapais, nėra galimybės „ištraukti“ vienos kokios sudėtinės jo dalies – pavyzdžiui, dangos įrengimo, – ir tam skirti lėšų. Privalu finansuoti arba visą projektą, arba perskirstyti lėšas kitiems ne mažiau svarbiems objektams.
„Mes tikrai neketiname šio projekto „nukišti“ į stalčių. Kitąmet suskirstysime jį etapais, ir pradėsime įgyvendinti“, – tikino meras.
Jo patikinimai sukėlė abejonių Tarybos nariui Vytautui Stalmokui. Jis teigė, jog jau pusantrų metų ragino tai daryti.
„Jau seniai galėjome projektą koreguoti ir pradėti įgyvendinti etapais, – sakė V.Stalmokas. – Ir Klaipėda, ir net Gargždai stato po antrą stadioną, nes supranta, kai vadinamoji rezervinė aikštė yra būtina, norint rengti Europos reikalavimus atitinkančias varžybas. Ir Lietuvos futbolo federacija tai patvirtino, ir net sakė, jog skirs ne tik dangą, bet ir papildomus pusę milijono litų Palangai. Bet mes trypčiojam vietoje“.
Tiek meras Š.Vaitkus, tiek vicemeras Saulius Simė, kuris, beje, abejojo, ar tikrai mūsų miestui reikia antro dešimtadalio metų biudžeto dydžio vertės stadiono, teigė, jog Futbolo federacija nei dangos, nei lėšų nedavė, o ką pažadėjo, dar nežinia, ar tikrai būtų galėjusi įgyvendinti. Tad balsų dauguma nuspręsta šiemet lėšas perskirstyti Botanikos parkui ir kempingui, o stadionu rūpintis kitąmet.

Rengs specialųjį planą
Dar vienas svarbus kurorto ateičiai sprendimas – politikai pritarė tam, kad būtų pradėtas rengti Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas.
Pasak sprendimo projektą pristačiusio Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Svajūno Bradūno, šis dokumentas svarbus, kad pagaliau būtų baigtas žemės grąžinimo procesas.
„Planas, visų pirma, palies dar neurbanizuotas teritorijas. Jame bus numatyta, kur reikia palikti vietos ir kiek žemės rezervuoti tam, kad būsimuose kvartaluose būtų galima tiesti D kategorijos gatves bei inžinerines komunikacijas“, – akcentavo S.Bradūnas.
Tarybos nariai teiravosi, ar šis planas apims ir kurorto centrinę dalį, nes čia išties esama problemų, o dar 2000-aisiais parengtas planas nebeatitinka nūdienos realijų. Taip pat buvo teirautasi ar nevertėtų atskirai rengti transporto eismo schemos, kurią būtų galima parengti greičiau.
Kurorto vyriausiasis architektas priminė, jog siūlomas rengti teritorijų planavimo dokumentas esąs „platesnis“ ir apimsiąs viską, be to, galiosiąs ne 5 metus, kaip schema, o gerokai ilgiau. Parengti jį užtruks nuo 8 iki 12 mėnesių. S.Bradūno argumentai politikus įtikino.