Šios vasaros naujienos: Palangoje – smėlio skulptūrų ekspozicija ir traukinukas

Jeigu pavyks įgyvendinti sprendimą, kuriam po ilgų ir karštų diskusijų vakar pritarė Palangos miesto tarybos nariai, mūsų miesto gyventojai ir svečiai galės grožėtis unikalia Pabaltijo ir Skandinavijos šalyse analogų neturinčia skulptūrų iš smėlio ekspozicija bei grožėtis jų kūrimo procesu, o mažieji, ir ne tik jie, iki vaikų parko galės atvažiuoti pramoginiu traukinuku.

Dvi naujos pramogos
Vakar vykusiame posėdyje kurorto politikams buvo pristatytas sprendimo projektas, kuriuo siūlyta papildyti Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimo nuostatų priedą bei papildyti viešųjų vietų išdėstymo schemą, numatant Meilės alėjoje dvi viešąsias vietas 80 kv. m ploto nesudėtingiems laikiniems statiniams, skirtiems skulptūrų iš smėlio statymui (rinkliavos dydis metams – 7 tūkst. Lt) bei viena paslauga pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytą maršrutą Palangoje – keleivių vežimą pramoginiu traukinuku (rinkliavos dydis metams – 1 tūkst. Lt).
Sprendimo projektas parengtas atsižvelgiant į du prašymus. Šių metų balandžio 29-ąją gautas fizinio asmens prašymas nustatyti dvi viešąsias vietas, kuriose būtų galima statyti skulptūras iš smėlio bei susipažinti su tokių skulptūrų statymo procesu. Gegužės 2 d. gautas prašymas dėl galimybės nuomoti vaikišką traukinuką – elektromobilį Palangos miesto Jūratės ir Kastyčio skvere.
Sprendimo projektas parengtas motyvuojant tuo, jog nustačius naujas viešąsias vietas, kuriose lankytojai būtų supažindinami su skulptūrų iš smėlio statymo procesu, būtų formuojamas naujas traukos objektas meniniame kontekste, o Pabaltijo šalyse ir Skandinavijoje tai būtų vienintelis tokio tipo objektas. Gi nustačius naują keleivių vežimo pramoginiu traukinuku paslaugą, mažiesiems Palangos miesto poilsiautojams būtų sukurta nepamirštama pramoga.

Smėlio skulptūros – visus metus
Unikalaus smėlio skulptūrų parko ne atvirose erdvėse idėją pristatė jos autorius, įvairiose pasaulio šalyse skulptūrų iš neįprastų medžiagų – smėlio, ledo, net moliūgų, – festivaliuose, konkursuose bei parodose dalyvaujantis, palangiškiams gerai žinomas iš Darbėnų kilęs skulptorius Andrius Petkus.
„Jau aštuonerius metus dirbu su smėlio, o taip pat ir ledo skulptūromis, turiu daug praktikos organizuojant įvairiausius festivalius bei parodas, – Tarybos nariams sakė A. Petkus. – Smėlio skulptūros labai populiarios visame pasaulyje, Europoje turbūt nėra kurorto, turinčio smėlėtus paplūdimius, bet neorganizuojančio vienokio ar kitokio renginio, kurio metu statomos smėlio skulptūros. Tad kodėl to nepadarius Lietuvoje, Palangoje?“
Pasak A. Petkaus, tokios patirties turi ir kaimynai latviai: Jelgavoje rengiami ir ledo, ir smėlio skulptūrų festivaliai sutraukia galybes turistų. Tačiau viena problema: jeigu festivaliai ir parodos rengiamos atvirame ore, paplūdimyje, skulptūros ilgiausiai išsilaiko apie porą savaičių. Todėl skulptorius turi sumanymą surengti ekspoziciją dengtose patalpose – dviejuose po 80 kv. m paviljonuose, kur čia pat kuriamas ir sukurtas skulptūras palangiškiai ir svečiai turėtų galimybę matyti visus metus – ir rudenį, ir per Kalėdas, ir per Stintų šventę, ir per Velykas.
„Manau, kad galimybė festivalių metu stebėti, kaip gimsta skulptūros, ir visus metus turėti jų ekspoziciją tikrai verta dėmesio ir todėl, kad tai tikrai ne J. Basanavičiaus gatvės eklektikos ir ne „močiučių Palangos“ įvaizdžio dalis. Juo labiau, kad jos stovės ne po kokiu tentu, o architektūriškai išspręstuose ir į kraštovaizdį įsiliesiančiuose laikinuose paviljonuose, kurie galėtų ir dešimtį metų stovėti“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sakė A. Petkus.
Tarybos nariams skulptoriaus idėja patiko. Jie tik teiravosi, ar bus spėta viską padaryti: juk jau birželis. Pasak skulptoriaus, jeigu pavyktų greitai sutvarkyti visus formalumus su konkursais ir leidimais, bei dirbant dieną naktį, iki liepos vidurio vieną paviljoną jau būtų galima įrengti.
Klausė politikai ir to, ar tai kultūrinis, ar komercinis projektas. Anot A. Petkaus, projektas tikrai kultūrinis, tačiau turint omeny, kad jis reikalauja daug investicijų, o rimtų rėmėjų neturima, gali tekti „bilietėlius pardavinėti“.
Beje, staigmena A. Petkui buvo tai, kad teks mokėti rinkliavą – projekto sprendime numatyta suma – 7 tūkst. Lt metams už vieną laikinąjį statinį. Tiesa, Tarybos narei E. Kuznecovai pasiūlius, politikai sumą sumažino iki 5 tūkst. Lt.

Aistros dėl traukinuko
Tuo tarpu antroji sprendimo projekto dalis dėl naujos atrakcijos – traukinuko – sukėlė daugybę diskusijų.
Visų pirma buvo teirautasi: kokia ekonomine logika vadovaujantis „traukinuko rinkliava“ nustatyta tik 1 tūkst. Lt? Tarybos narys A. Jokūbauskas stebėjosi ir kitu, regis, nelogiškumu: kodėl nenurodyta, kokiu maršrutu važinės traukinukas? Jeigu ketinama jį „paleisti“ važiuoti ir taip vasarą „užkrautu“ pėsčiųjų ir dviratininkų taku, tai sukels ne tik nepatogumų, bet ir „pjausis“ su ten sustatytais eismą reguliuojančiais ženklais, nurodančiais, kad čia galima tik eiti pėstute arba važiuoti dviračiu.
„Jau ir taip turime problemų su velomobiliais, nardančiais tarp žmonių po J. Basanavičiaus gatvę, o vairuoja juos dažnai neblaivūs asmenys – buvo atvejis, kai toks ekipažas įsirėžė į turistų grupę Birutės parke, – o dabar ketiname įsileisti transporto priemonę į pėsčiųjų ir dviračių taką“, – replikavo tarybos narys E. Židanavičius, siūlęs visai išbraukti šį punktą iš sprendimo projekto. Tiesa, siūlymo vėliau atsisakė.
Pasak vicemero Sauliaus Simės, velomobiliai ir elektromobiliai išties buvo „pražiūrėti“ – 1 tūkst. Lt rinkliava metams išties esanti per maža už šių paslaugų teikimą. „Tačiau traukinukas važiuos tvarkingai, judės 6 km/h greičiu, tad problemų pėstiesiems bei dviratininkams kelti neturėtų. O paįvairinę paslaugas traukinuku, tikrai išloštume“, – sakė S. Simė, pridūręs, jog maršrutas bus derinamas Eismo saugumo komisijoje.
Galų gale nuspręsta, kad traukinukas vis dėlto bus, maršrutas bus suderintas, tik rinkliava būsianti ne 1, o 5 tūkst. Lt.