Senjorams kompiuteris – nebe svetimas, jie mokosi kompiuterinio raštingumo

Klaipėdos apskrities senjorai jau turi progą prisiliesti prie technologijų, padedančių bendrauti su artimaisiais, esančiais toli nuo gimtinės. O ir kaip susirasti reikiamos informacijos internete – jiems jau ne kliūtis. Kauno technologijos universitetas pasirašė sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūra dėl projekto „Kompiuterinis raštingumas bendruomenėms – geresnės gyvenimo kokybės garantas“ įgyvendinimo, kurio tikslas – ugdyti Lietuvos gyventojų kompiuterinio raštingumo įgūdžius, kuriuos kompiuterinio raštingumo kursuose dalyvavę gyventojai galėtų taikyti savo darbe, kasdienėje veikloje bei tenkindami asmeninius poreikius.

Siekis – stiprinti kompiuterinius gebėjimus

Šis projektas vykdomas pagal Europos Sąjungos (ES) Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, finansuojamas 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų paramos.

„Mokymai vyksta vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dažnai kompiuteris – naujas išradimas, sunkiai suvokiamas. Daugelis atėjusiųjų į mokymus nežino net kaip pelę laikyti“, - pastebėjo projekto vadybininkė Neringa Žebrauskienė.

Daugelis rajonų, kurių gyventojai dalyvauja šio projekto kursuose, LR Vidaus reikalų ministerijos yra paskelbti „probleminėmis teritorijomis“, todėl teko numatyti priemones, skirtas socialinių bei ekonominių nelygumų šalinimui bei gyvenimo kokybės užtikrinimui. Šio projekto uždaviniai – stiprinti asmenų kompiuterinius gebėjimus, skatinti gyventojų užimtumą bei dalyvavimą darbo rinkoje. Numatyta apmokyti 3 580 kaimo vietovių gyventojų ir 870 miestų gyventojų.

Sėkmingiau konkuruos

Ne paslaptis, jog sėkminga šalies socialinė-ekonominė raida bei konkurencingumas priklauso nuo informacinių technologijų lygio bei asmens gebėjimo pasinaudoti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Daugelis supranta, jog kompiuterinis raštingumas – šiandien vienas svarbiausių įgūdžių, reikalingų norintiems aktyviai dalyvauti informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos gyvenime.

Projekto vykdytojai pastebėjo, kad gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis didina žmonių galimybes sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje, leidžia lengviau naudotis skaitmeninės rinkos paslaugomis. Šių tikslų pasiekimas neįmanomas be nuostatos ir supratimo, kad prisitaikant prie nuolat besikeičiančių socialinių, kultūrinių ir ekonominių gyvenimo sąlygų kiekvienam piliečiui – ir mieste, ir kaime, ir jaunam, ir vyresnio amžiaus žmogui – būtina nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, įgyti naujų, gyvenimo iššūkius atliepiančių žinių, įgūdžių bei gebėjimų.

Mokymai – kaimo vietovėse

„Išties, galim pasidžiaugti, jog į mokymus žmonės renkasi aktyviai. Noriai mokosi, jiems aktualu išmokti susisiekti su artimaisiais, esančiais svečiose šalyse, susirasti tam tikros informacijos“, - pasakojo N.Žebrauskienė.

Mokymams pasirinktos teritorijos – neatsitiktinės. Natūralu, jog kaimo vietovių gyventojai labiausiai stokoja kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Dalis kaimo gyventojų norėtų aktyviai dalyvauti įvairiose mokymosi veiklose, kad nestovėtų vietoje, tobulėtų, nepasiduotų periferijos rutinai.

„Daugelis kaimų ir miestelių gyventojų susiduria su poreikiu naudoti kompiuterį asmeniniams ar ūkio poreikiams (pavyzdžiui, elektroninė bankininkystė, žemės ar pasėlių deklaravimas internetu, ūkio finansų tvarkymas), tačiau nežino, kaip tai padaryti. Projekte planuojama žmones ne tik mokyti naudotis kompiuteriu, bet ir motyvuoti bei kviesti juos į arčiausiai jų gyvenamosios vietos esantį VIPT (Viešąjį interneto prieigos tašką), kur jie galėtų mokytis, bendrai spręsti su mokymųsi iškilusias problemas bei padėti vienas kitam studijų metu. Mokymai vyksta ir Klaipos bibliotekoje, kur atėję žmonės taip pat semiasi naudingų žinių“, - pasakojo projekto vadybininkė.

Projekte planuojama mokyti kompiuterinio raštingumo pradmenų. Šios žinios, manoma, pravers asmeninėje veikloje, padės asmeniui ne tik tvarkyti savo ūkį, valdyti asmeninius finansus, bet tuo pačiu asmuo įgis daugiau bendrųjų bei specialiųjų žinių, taps konkurencingas darbo rinkoje.

Atsižvelgiama į lūkesčius

Projekte taip pat planuojama įtraukti tikslines grupes iš iš šių probleminių teritorijų: Jonavos, Ignalinos, Jurbarko, Tauragės, Lazdijų, Pasvalio, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Telšių, Utenos. Tyrimai rodo, jog kaimo vietovių gyventojai labiausiai norėtų mokytis kompiuterinio raštingumo. Plėtojant kaimo gyventojų mokymosi galimybes, planuojama atkreipti dėmesį į keletą socialinių grupių. Pirmoji – darbininkiškų profesijų asmenys, kurie retai dalyvauja mokymosi veikloje, tačiau tuo pat metu vadovaujasi teigiamomis nuostatomis mokymosi atžvilgiu. Antroji grupė – bedarbiai. Planuodami mokymo kaimo vietovėse turinį ir formas kreipiamas didelis dėmesys ir į gyventojų lūkesčius.

Rengiant kompiuterinio raštingumo mokymų programas orientuotasi į visai nedirbusius su kompiuteriu bei pažengusius vartotojus, kurie nori patobulinti savo žinias, gebėjimus, įgyti naujų kompetencijų. Mokymo dalyviams pateikiama visa reikalinga metodinė medžiaga ir žinių vertinimo priemonės. Šie mokymai skirti visai nedirbusiems kompiuteriu bei turintiems minimalias kompiuterinio raštingumo žinias. Mokymų metu dėstytojas pateikia diferencijuotas praktines užduotis, todėl kursuose gali dalyvauti ir pažengę vartotojai, norintys atnaujinti įgytas žinias.

Projektui skirtas finansavimas – 1 423 670 litų, kurią visą ES ir finansuoja.