Seimas siekia pažaboti fejerverkus – pokyčiai galėtų įsigalioti nuo liepos 1-osios

Seimas ėmėsi svarstyti įstatymą ribojantį fejerverkų prekybą ir jų naudojimą. Dabar laukiama Europos Komisijos įvertinimo. Siūloma, kad ribojimai įsigaliotų nuo liepos 1-osios, o pirotechnikos gaminių būtų galima įsigyti tik specialiose parduotuvėse.

Prieš kelerius metus Naujųjų Metų rytą „Tautmilės globos“ įkūrėjos globojama šunytė Milė stipriai sužalota paauglių numestos petardos. Bet Milė išgyveno.

„Išdaiga, kad šoko staigiai nesudegęs saliutas ir man kainavo operaciją. <…> Mums pavyko jos atsitikusią bėdą tiesiog su visom žemėm išpjauti ir ji gyva. Jai dabar 17 metų“, – pasakoja „Tautmilės globos“ įkūrėja Tautmilė Stanevičiūtė.

Gyvūnų globėja teigia kasmet sulaukianti skambučių dėl per šventes paklydusių augintinių. Nors prieglaudoje vietų nebėra, per šventes vis dėlto planuoja budėti.

„Galima gi apie 18 valandą išsivedžioti savo šunis ir jokių atrakcijų. Kas mums atrakcija, tai šunim nebūtinai. Ir katėm tikrai nebūtinai“, – teigia T. Stanevičiūtė.

Žaliosios politikos instituto atstovai sako, kad triukšmas kenkia ne tik gyvūnams, bet ir ligoniams, karo pabėgėliams ir autizmo spektrą turintiems žmonėms. O pernai Naujųjų Metų naktį oro tarša išaugo 10 kartų.

„Jeigu vakare buvo fiksuota, pavyzdžiui, kietųjų dalelių koncentracija 19 mikrogramų kubiniame metre (na čia toks matavimo vienetas), tai po vidurnakčio siekia 190, o norma, kada jau laikoma, kada daugiau negali viršyti, yra 50“, – aiškina Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Seimas svarsto nuo kitų metų griežtinti fejerverkų prekybą ir jų naudojimą. Jei įstatymas būtų priimtas, fejerverkus galėtų įsigyti žmonės nuo 18 metų, būtų apribota prekyba internetu, uždrausta pirotechnikos gaminius parduoti degalinėse, o savivaldybėms tai suteiktų daugiau teisių šių priemonių naudojimui reguliuoti.

„Norime suteikti savivaldai daugiau teisių, galių savo teritorijoje apsiriboti tas zonas, kuriose galima šaudyti, kuriose negalima šaudyti fejerverkais tiek profesionaliais, tiek neprofesionaliais. Galbūt nusimatyti tam tikrus laikus, kada tą galima ir negalima daryti“, – nurodo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

Įstatymo pakeitimus dar vertins Europos Komisija. Jei įstatymas būtų priimtas, nuo kitų metų liepos visus metus fejerverkų įsigyti bus galima tik specialiose parduotuvėse, o gruodį – prekybos centruose.

„Tada, kai ir yra visa 90 procentų visos prekybos“, – pažymi A. Vyšniauskas.

Šiam įstatymui pritaria ir Lietuvos pirotechnikos asociacijos pirmininkas.

„Taip bus daugiau tvarkos, tai tikrai būtų galimybė įsigyti pirotechnikos gaminių prekybos centruose ne nuo 16-os, kaip ir šiemet dar galiojantis įstatymas“, – sako Pirotechnikos asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas.

Dalis savivaldybių Naujųjų Metų nakčiai vietoj fejerverkų ieško kitų alternatyvų, kitos – laikosi tradicijų. Pavyzdžiui, sostinė jau penkerius metus atsisakiusi fejerverkų, pasirinko projekciją ant Katedros varpinės ir lazerių šou.

„Suprantame, kad fejerverkų leidimo momentas nėra labai saugus ir tvarus“, – sako Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

Kaunas Naujuosius Metus pasitiks su begarse pirotechnika.

„Mes sekam įvykius ir Ukrainoje (Kaune daug ukrainiečių yra), ir moksleivių yra, tai tiesiog paisom ir mums rūpi ir jų gyvenimo sąlygos“, – tikina Kauno kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Palangos meras sako, kad tradicijos laikysis ir toliau – 500 metrų atstumu nuo Palangos tilto bus šaudomi fejerverkai.

„Pirmiausia, didžiausia tarša yra buitiniuose fejerverkuose, mes skatinam, kad [žmonės] atvažiuotų, pasižiūrėtų vieną gražų reginį ir mažiau šaudytų pirktinių fejerverkų“, – komentuoja Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Specialistai skaičiuoja – pernai Naujųjų Metų naktį oro tarša padidėjo 10 kartų.

Ernesta Onusaitytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt