Savivaldybių reitingai: Palanga iš 31 vietos šoktelėjo į 9-ąją

Palanga gali pasveikinti pati save: šiais metais mūsų Savivaldybė iš šešiasdešimties esančių Lietuvoje užėmė devintąją vietą. Šešti metai savaitraštis „Veidas“ sudaro savivaldybių reitingų lentelę. Suskaičiavus taškus pagal 26 vertinimo parametrus, paaiškėjo, jog turime kuo pasidžiaugti bei pasididžiuoti: pernai buvę 31-ieji mes pakilome į pirmąjį dešimtuką. Tiesa, užpernai buvom septinti, o 2009-aisiais – 28-ieji. 

Dvidešimt šeši parametrai
Savivaldybių reitingas sudaromas remiantis pačių savivaldybių, Lietuvos statistikos departamento, Darbo biržos, Finansų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos ministerijų, Nacionalinės mokėjimų agentūros, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos bei kitų šaltinių duomenimis.
Taškai skiriami už gyventojų skaičiaus pokyčio, bedarbių dalies nuo darbingo amžiaus gyventojų, pastatytų naujų namų, butų, tiesioginio užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, skaičiaus ir kitus kriterijus.
Šiais metais į reitingą, be jau tradicinių kriterijų, buvo įtraukti šeši nauji rodikliai: gyventojų vidutinis darbo užmokestis, gaunančių nemokamą maitinimą, socialinės rizikos šeimų, socialinių pašalpų gavėjų, šildymo kompensacijų gavėjų, pensininkų skaičius bei emigrantų nuošimčio iš kiekvienos savivaldybės per pastaruosius metus rodiklis.
Iš viso maksimaliai savivaldybės galėjo surinkti 200 taškų, perskaičiuotų balais.
Daugiausiai šiais metais – 140,2 balo – surinko Vilniaus miestas, ir pernai karaliavęs reitingo viršūnėje. Antroje vietoje, surinkusi 122,5 balo, išsilaikė Neringa. Į trečiąją, iš pernykštės ketvirtos, surinkęs 116,9 balo pakilo Klaipėdos miestas.
Palangos savivaldybė surinko 90,3 balo iš 200 galimų.

Keitėsi rodikliai
Kaip pasikeitė Palanga palyginti su praėjusiais metais? Sprendžiant iš „Veide“ pateikiamos statistikos, ji vėl sumažėjo. Dabar mūsų mieste yra 17 tūkst. ir 1 gyventojas, pernai buvo 17 tūkst. 234. Šiek tiek sumažėjo bedarbių: šiemet jų yra 5,7 proc., pernai buvo 6 proc.
Jeigu pažiūrėsime į bene skaudžiausias palangiškių piniginei eilutes, ypatingai džiugių skaičių neišvysime. Nors šalto vandens kaina nepakito – už kubinį metrą vandens Palangos gyventojai ir 2011-aisias, ir šiemet moka po 7,76 Lt, šiluma brangsta: pernai buvo deklaruota, jog už vieną kilovatvalandę teikiamos centralizuotos šilumos mokėjome 30,1 ct, tuo tarpu pagal nuo 2012 rugpjūčio 1 d. galiojančias kainas mokame 32,02. Tačiau, jei pernai kartu su Telšiais dalijomės 9-10 vietas tarp daugiausiai mokančiųjų už šilumą, šiemet daugiau nei mes moka trylikos savivaldybių gyventojai. „Antirekordas“ priklauso Anykščių raj. – ten kilovatvalandė „šilumos“ kainuoja net 36,97 ct.
Pigiausias šildymas (17,16 ct už kilovatvalandę) – Molėtuose. O už šaltą vandenį pigiausiai, kaip ir pernai – 4,14 Lt,- moka Šalčininkų raj gyventojai. Brangiausias vanduo išlieka Neringoje – 11,07 Lt už kubinį metrą.

Nauji kriterijai
Peržvelkime, kaip Palanga atrodo atsižvelgiant į naujai įvestus kriterijus.
Iš mūsų kurorto į kitus Lietuvos miestus arba užsienį išvyko 4,2 proc. gyventojų. Mažiausias išvykusiųjų procentas – 2,5 – užfiksuotas Molėtų raj., didžiausias – 5,3 – paskutinėje reitingų lentelės vietoje esančiame Akmenės raj.
Nors Palanga kartais nelabai gražiai pavadinama pensininkų miestu, tūkstančiui gyventojų čia jų skaičiuojama 231,3. Daugiausiai pensinio amžiaus gyventojų – 277,4 – tenka Anykščių raj., mažiausiai – 173,3 – Mažeikių raj.
Gaunančių nemokamą maitinimą vaikų Palangoje (visi tolesni skaičiai pateikiami tūkstančiui gyventojų) skaičiuojama 178,4, tuo tarpu Neringoje – 74,6, o Šalčininkų raj. – 441,2. Socialinės rizikos šeimų mūsų mieste 1,4; Vilniuje ir Neringoje – 1, o Širvintų raj. – 9,5. Socialinių pašalpų gavėjų Palangoje yra 49, Neringoje – 12, Lazdijų raj. – 130,6. Kompensacijas už šildymą gauna 109,1 palangiškis iš tūkstančio, Alytaus raj. tokių esama 8,1, Druskininkuose – 205,5.
Vidutinis darbo užmokestis Palangoje, „Veido“ duomenimis, siekia 1 tūkst. 757 Lt. ; Šalčininkų raj – 1 tūkst. 253 Lt, o Neringoje – 2 tūkst. 446 Lt.

Malonu, bet „sureikšminti“ nereikia
„Reitingai kaip reitingai – žinoma, smagu, kad mūsų Savivaldybė, „Veido“ duomenimis, pagal gyvenimo kokybę iš trisdešimt pirmos vietos šiemet pakilo į devintąją, – paklaustas, kaip vertina paskelbtąją reitingų lentelę bei kurorto užimtą vietą joje sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. – Tikrai rezultatas neblogas, ir tai parodo, jog Palanga sparčiai juda į priekį“.
Meras pajuokavo, jog jo jau buvo klausta: gal šiemet jis pasidavė „Veido“ vilionėms ir sutiko žurnale spausdinti užsakomąjį reklaminį tekstą apie mūsų miestą ir jo pasiekimus.
„Kasmet mes tokius pasiūlymus gauname, bet nei pernai, nei šiais metais jokių mokamų straipsnių šiame leidinyje nebuvo“, – patikino Š.Vaitkus.
Pasak mero, teigiamus rezultatus galėjo lemti ir palyginti nedidelis bedarbių skaičius Palangoje, ir „blogųjų“ skolų nebuvimas. Jis teigė, jog Savivaldybė skolinasi labai atsakingai, ir tik gyvybiškai būtiniems projektams. Prie tokių visų pirma miesto vadovas priskyrė biokuro katilinių statybą. Meras tikina, jog 2013-ųjų metų šildymo sezonas – ypač šilumos kainos – gerokai skirsis nuo ateinančio.
„O jeigu atvirai – malonu, žinoma, kad nesmuktelėjome žemyn, o pakilome į pirmąjį dešimtuką. Tiesa, Palanga labai įdomiai, lyg kokiose sūpynėse, tame reitinge jau ketveri metai supasi. Kodėl taip vyksta, neanalizavau. Tačiau nesu linkęs „sureikšminti“: nuosmukių nedramatizuoju, dėl pakilimų pernelyg nedžiūgauju. Malonu, žinoma, kilti, tačiau gyvenimas ir ekonominė situacija tokia, kad kas bus kitąmet – sunku prognozuoti. Stengsimės bent jau išsilaikyti“, – sakė meras, pridūręs, jog tai, kas pasiekta Palangoje, pasiekta visų: ir administracijos, ir Tarybos narių bendru darbu.

Tarp kurortų – pirma
„Galima pasidžiaugti, kad ir Savivaldybės, ir miesto Tarybos, ir verslo pastangos prisidėjo prie to, kad Palanga, pakilusi į devintąją vietą, tarp Lietuvos kurortų yra pirma. Neringos čia priskaičiuoti negalima – šią Savivaldybę dosniai dotuoja valstybė“, – paklaustas apie „Veido“ skelbtus rezultatus sakė Seimo narys Pranas Žeimys. Anot jo, didžiųjų miestų savivaldybių mes taip pat tiesiog neturime galimybių aplenkti, tad šiemet užimta vieta esanti tikrai neprasta.
Jo nuomone, iš 31 į 9 vietą mūsų kurortui padėjo pakilti tai, kad per pastaruosius metus, glaudžiai bendradarbiaujant su Vyriausybe, buvo pritraukta labai daug investicijų. Be to, Palangoje palyginti nedidelis neturinčių darbo procentas, nedaug socialinės rizikos šeimų bei gyventojų, kuriuos reikėtų remti.
„Socialiniai parametrai Palangoje išties geri, bet galėtų būti ir dar geresni. Mes per visus Nepriklausomybės metus nepastatėme nei vieno socialinio būsto. Tad dirbti ir gerinti reitingus tikrai yra kur“, – pastebėjo P.Žeimys.

Pakilome – labai gerai
„Jeigu mes pakilome, tai, be abejo, yra labai gerai“, – teigiamai įvertino šių metų savivaldybių reitingo rezultatus kurorto Tarybos narė Genoveita Krasauskienė.
Tiesa, politikė prisipažino daug komentuoti tų rezultatų negalinti, nes nėra pakankamai gerai išsistudijavusi, kokiais kriterijais remiamasi vertinant savivaldybes. Tačiau jeigu atskaitos taškai buvę tokie pat kaip pernai, ir šiais metais sugebėta pašokti per daugiau nei 20 vietų, vadinasi, kurorte išties esama pokyčių į gera.
„Tačiau nemanau, kad verta labai išgyventi ar džiūgauti, kai yra pakylama arba nukrentama. Reikia tiesiog dirbti savo darbą Palangos labui, o vertinimai – kažin ar visada būna labai jau objektyvūs“, – pridūrė Darbo partijos Palangos skyriaus pirmininkė.
„Labai džiaugiuosi šiais reitingo rezultatais, – prisipažino Tarybos narys, Socialdemokratų partijos Palangos skyriaus pirmininkas Danas Paluckas. – Esu įsitikinęs, kad šitaip įvertintas ir mūsų, visų kurorto Tarybos politikų, darbas, tie sprendimai – nors ne visus priimame gerus, būna ir abejotinų, – kurie padėjo pakelti miesto ir miestiečių gerovę, o tai atsispindėjo reitingų rezultatuose. Prie jų, manau, pliusą padėjo ir verslininkai, kūrę darbo vietas ir prisidėję prie Palangos infrastruktūros gerinimo“.

Subalansuotas santykis
Kaip vertina pajūrio savivaldybių – Palangos, Neringos bei Klaipėdos – vietą šių metų reitinge – mūsų kaimynai?
„Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų gyvenimo kokybės toks aukštas indeksas rodo, kad gyventojų materialinių interesų ir naujai atsiradusių poreikių santykis su visuomenės galimybėmis yra subalansuotas, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė. – Klaipėdos regiono politika orientuota ne tik į kasdienių problemų sprendimą, bet į perspektyvą. Vykdome regionines investicijas į mokyklų, sveikatos, socialinių įstaigų renovaciją, kompleksiškai įgyvendinami visuomeninio ekologiško transporto projektai. Vien dviračių takų išvystymas Neringa – Palanga per Klaipėdą ir Klaipėdos rajoną yra vienas gyvenimo kokybės vertinimo rodiklių“.