Savaitgalį Palanga kviečia švęsti – renginiais džiugins „Anapilis“ ir Stalo šventė

Šis savaitgalis Palangoje bus itin šventiškas: šiandien vyks restauruotos istorinės vilos „Anapilis“ atidarymo ir perdavimo Palangos kurorto muziejui renginys, visą savaitgalį šurmuliuos ir „Palangos stalo“ šventė, pakviesianti palangiškius ir svečius susėsti prie ilgiausio stalo šalyje bei išbandyti įvairias pramogas.

Pakvies „Anapilis“
Atnaujintos vilos „Anapilis“ atidarymo ir perdavimo Palangos kurorto muziejui renginys vyks šiandien, penktadienį, 16 valandą. Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius sakė, jog renginyje bus akcentuojama pati vila – bus eksponuojama paroda „Vila Anapilis. 118 metų istorija“, taip pat bus skiriamas dėmesys grafams Tiškevičiams, kurie ir įkūrė palaipsniui išaugusį Palangos kurortą.
Nedidelė ekspozicija bus skirta ir „Anapilyje“ veikusiam muzikiniam klubui. Eksponuojamas bus ir būsimosios muziejaus ekspozicijos techninis projektas, numatytas ir interaktyviosios dalies pristatymas. O 18 val. „Anapilyje“ skambės muzika – vyks koncertas „Vytautas Kernagis gyvai“.
Direktorius įsitikinęs, kad „Anapilio“ perdavimo Kurorto muziejui renginio metu kiekvienas sužinos ką nors įdomaus.
Beje, „Anapilis“ lankytojų lauks ne tik penktadienį – istorinės vilos durys atviros bus ir šeštadienį, sekmadienį bei antradienį nuo 10 val. iki 15 val.

Kaip gimė kurortas?
O Palangos kaip kurorto kūrimosi istorija – labai įdomi. Pavyzdžiui, ar visi žino, jog nuo „Anapilio“ link Meilės alėjos vedantis takas kažkuomet buvo pavadintas Oginskio vardu – pasak Palangos kurorto muziejaus direktoriaus, 1877 metais užfiksuotas kaip Oginskio gatvė. O link senosios „Jūratės“ valgyklos vedanti gatvelė – Vladislovo Reimonto vardu. Pasirodo, V. Reimontas palangiškių nepelnytai pamirštas. Jis – lenkų rašytojas, parašęs keleto tomų veikalą „Kaimiečiai“. Trečiąjį tomą jis rašė Palangoje, o 1924 metais už šį kūrinį buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
„Taip po truputį ir dėliojasi to istorinio laikmečio detalės. Tie patys Oginskiai, kas jie buvo? Taip, jie buvo didikai, kunigaikščiai, bet tuo pačiu ir Tiškevičių verslo partneriai. Jau esu sakęs, kad Palangos kurorto gimimas yra niekas kitas, kaip Tiškevičių ir Oginskių tuometinis verslo planas. O kaip Tiškevičiai pradėjo Palangoje kurtis? Mykolas Tiškevičius 1824 metais iš generolo Ksavero Neselovskio nusipirko Palangos valdą, kur buvo keletas medinių namukų. Tuomet Tiškevičiai su Oginskiais ir pradėjo galvoti, kaip iš šio mažo žvejų kaimelio, turinčio tokią puikią jūrą, padaryti kurortą“, – pasakojo J. V. Liachovičius.
O ir kurorto mastai kadaise buvo visai kitokie – Palanga anuomet baigėsi ties S. Daukanto gatve.
Pirmiausia, ką padarė Tiškevičiai, atsikėlę gyventi į Palangą, buvo plytinės įkūrimas. Tuomet pasistatė ir kurhauzą. „O kur patiems gyventi? Kurhauzas buvo skirtas svečiams. Tad pasistatė rūmus. Kas toliau? Atkreipė dėmesį į seną sulūžusią bažnytėlę. Pastatė bažnyčią. Paraleliai pastatė tiltą, nusitiesė gelžkeliuką iki to tilto – viena atšaka ėjo link tilto, kita – link rūmų. Nusipirko laivą „Feniksas“ ir pradėjo eksportuoti plytas į Liepoją. Liepojoje tuo metu jau buvo nutiestas geležinkelis. Rusijos tauta atostogauti atvykdavo į Liepoją, iš Liepojos važiuoti į Palangą, patikėkit, arkliais būdavo nelengva. Sėsti į garlaivį ir atplaukti – kitas reikalas. Tuo metu Oginskiai Rietave pasistatė elektrinę, sujungė elektros linijomis Rietavą, Plungę ir Palangą. Taip ir pradėjo Palanga populiarėti, augti. Į kurortą ėmė traukti būriai poilsiautojų“, – keletą detalių atskleidė muziejaus direktorius.
Įdomių istorijų gali papasakoti ir pats „Anapilis“. Pavyzdžiui, kaip direktorius paminėjo, ant šalia esančios kalvelės kadaise buvo pastatyta altana, iš kurios aiškiai galėjai matyti ošiančią jūrą, akys aprėpdavo vaizdą iki Birutės kalno.

Daugiausia šurmulio – šeštadienį
Visą savaitgalį žmones į kurortą vilios atvykti ir tradicinė „Palangos stalo“ šventė. Jau penktadienį bus rengiama tarptautinė konferencija „Miesto erdvių formavimo idėjos“. Nuo 10 val. J. Basanavičiaus gatvėje pradės šurmuliuoti kermošius „Tarp stalų“.
Daugiausia šurmulio, kaip įprastai, bus šeštadienį, kuomet Palanga pakvies visus susėsti prie ilgiausio šalyje stalo J. Basanavičiaus gatvėje. Jau nuo 10 val. vyks kermošius „Tarp stalų“, kuriame savo išmonę demonstruos ne tik palangiškiai, bet ir Žemaitijos regiono tautodailininkai. Vidurdienį prasidės šventinė palangiškių eisena J. Basanavičiaus gatve iki Jūratės ir Kastyčio skvero.
Stalo šventės metu kurorto įmonių, įstaigų bei organizacijų atstovai, meno kolektyvai bei švietimo įstaigos, pasitelkę išmonę, išradingai pristatys savo veiklą bei pasiekimus. Tad šeštadienį kurorte bus galima ne tik sutikti daug seniai matytų bičiulių ar pažįstamų, bet ir pasimėgauti Palangos meno kolektyvų pasirodymais bei sudalyvauti linksmose atrakcijose: išbandyti savo jėgas ties Kurhauzu įsikursiančioje Stalo žaidimų zonoje, pasigrožėti ties Vasaros skaitykla įsikursiančių tautodailininkų darbais – Palangos Juzės stalas ne tik pristatys Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Rusijos meistrų kurtus rankdarbius, bet ir pakvies smalsuolius pasimokyti pynimų, audimo, vijimo, siuvimo, mezgimo bei kitokių rankdarbių subtilybių.
Atrakcijų palangiškių ir kurorto svečių lauks ir daugiau, viena iš jų – Barbekiu turnyras, vyksiantis J. Basanavičiaus gatvėje ties sankirta su Birutės alėja. Geriausi šalies barbekiu meistrai ne tik demonstruos savo meistriškumą bei varžysis tarpusavyje dėl geriausiojo vardo ir Palangos mero taurės, bet ir savo sukurtais barbekiu šedevrais vaišins Stalo šventės svečius.

Visos Lietuvos stalas
Šiemetinė Stalo šventė iš ankstesnių išsiskirs ir tuo, kad dalyvauti bei dėl prizų varžytis kviečiami ne tik palangiškiai, bet ir svečiai iš visos Lietuvos – rengiamas respublikinis konkursas „Lietuvos stalas“. Stalai, kurių nei dydis, nei forma nėra ribojami, bus eksponuojami Jūratės ir Kastyčio skvere, juos vertins speciali komisija.
„Paskelbdami „Lietuvos stalo“ konkursą siekiame išplėsti Stalo šventės tematiką ir akcentuoti, kad svarbu yra ne tik tai, kas padėta ant stalo, bet ir patį baldą – juk jis savo forma, spalvomis taip pat yra įdomus. O kadangi į Palangą atvyksta svečiai iš visos Lietuvos, norime suteikti galimybę visiems sudalyvauti konkurse“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro vadybininkė Monika Jarulytė.
Speciali komisija vertins J. Basanavičiaus gatvėje išrikiuotų stalų originalumą, išskirtinumą bei atraktyvumą. Išradingiausiai pristačiusiems savo atstovaujamą organizaciją tradiciškai bus skiriamos specialios nominacijos. Šventės dalyviai vertinami už vaišingumą, stalo puošnumą, muzikalumą, novatoriškumą bei kitus išskirtinumus.
Stalo šventę vainikuos 17.30 val. iškilminga palangiškių eisena J. Basanavičiaus gatve iki Jūratės ir Kastyčio skvero, kurią lydės Palangos orkestras. Skvere įrengtoje scenoje bus paskelbti Stalo šventės nominacijų laimėtojai ir įvardintas „Stalų stalas“.
18.30 val. Jūratės ir Kastyčio skvere vyks grupės „Rondo“ gyvo garso koncertas.

Šventė tęsis ir sekmadienį
Sekmadienį Palangoje šventės akordai nenutils – J. Basanavičiaus gatvėje šurmuliuos kermošius „Tarp stalų“, ties Kurhauzu veiks Stalo žaidimų zona, o vidurdienį Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pakvies į Šv. Mišias už kurortą.
Tradicinė, kiekvieną rugsėjį Palangoje švenčiama Stalo šventė – puiki proga, pasibaigus aktyviajam kurortiniam sezonui, palangiškiams susėsti prie bendro stalo, pasidalinti vasaros įspūdžiais su kaimynais bei pažįstamais, pasidžiaugti savo bei kitų pasiekimais. Kartu tai yra laikas, kai Palangos miesto gyventojai dėkoja kurorto svečiams, mylintiems Palangą bei besirenkantiems poilsį šiame pajūrio kurorte.