Šalies gyventojų nuomone, nenoras globoti vaikus kyla dėl skirtingų priežasčių

Be tėvų likusių vaikų globa Lietuvoje išlieka sudėtingu klausimu – 65 proc. šalies gyventojų nuomone, nenoras globoti vaikus slypi baimėje, jog šie kels daug problemų ir sunkumų, jiems gali prireikti daugiau dėmesio bei pagalbos iš globėjų, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Tuo tarpu vaikų globos specialistai yra įsitikinę – visuomenei dar trūksta informacijos tiek apie tėvų globos netekusių vaikų situaciją, tiek apie patį globos procesą.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, baimę, kad globojamas vaikas bus probleminis, dažniau įvardijo moterys, vidutinių pajamų apklaustieji, rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai.

„Išties vaikai į globą patenka ne iš lengvų sąlygų, o dažniausiai dėl smurto, nepriežiūros, tėvų priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Natūralu, kad tokios patirtys gali atsiliepti vaiko elgesiui – jis gali perdėtai emocingai reaguoti į aplinką, būti konfliktišku, atsikalbinėti ar kaip tik priešingai – užsisklęsti savyje“, – komentuoja Obelių socialinių paslaugų namų Globos centro vyr. specialistė, atestuota socialinė darbuotoja Sandra Macijauskienė.

Pasak jos, be tėvų likę vaikai gali turėti daug nepatenkintų poreikių, neišgyventų traumų ar netekčių, o konfliktišku elgesiu bandyti atkreipti į save dėmesį ir siekti to, ko negavo vaikystėje ar ko šiuo metu jiems reikia, nes tai buvo vienintelis išmoktas būdas gauti tai, ko nori.

„Be tėvų likusiam vaikui tarsi kas ištraukia žemę iš po kojų – dingo jo pažįstama aplinka, tėvai, artimieji, žaislai. Natūralu, kad atsidūrus pas globėjus vaikui gali prireikti daugiau laiko apsiprasti ir susidraugauti su nauja šeima. Turime būti supratingi ir pasiruošę priimti vaiką su visais jo iššūkiais. Tik kuriant pasitikėjimu ir besąlygine meile paremtą ryšį galima nugludinti aštrius kampus“, – sako S. Macijauskienė.

Globėjai vertinami ir mokomi

Kas antro (46 proc.) respondento nuomone, žmonės nesiryžta imtis globoti be tėvų likusius vaikus dėl sudėtingo globos proceso, 40 proc. – dėl baimės, kad nesugebės būti gerais globėjais ir duoti vaikui to, ko jam reikia., dar 28 proc. – kad trūksta didesnės valstybinės nefinansinės, psichologinės pagalbos globėjams.

Pasak S. Macijauskienės, pasiruošimas vaiko globai nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti: „Kiekvienoje savivaldybėje veikia globos centrai, kurių specialistai suteikia visokeriopą informaciją ir palaikymą būsimiems globėjams per visus pasirengimo vaiko globai etapus.“

Pateikus prašymą tapti globėju pirmiausia vykdomas pradinis globėjų įvertinimas – tikrinama, ar asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar jam nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar jis nebuvo nušalintas nuo globėjo pareigų, neserga ligomis, kurios trukdytų globoti vaiką, ar nėra teistas už tam tikras nusikalstamas veikas ir t. t.

„Tik tada prasideda globėjams organizuojami specialūs mokymai, kurie trunka 7 savaites po vieną 3 val. trukmės susitikimą per savaitę. Šių mokymų tikslas yra suteikti kuo daugiau vertingos informacijos ir leisti globėjams pasimatuoti būsimą vaidmenį. Pasakojama apie vaiko raidos niuansus, kaip patenkinti jo poreikius, formuoti ryšį, užtikrinti saugią aplinką, padėti išgyventi praeities traumas. Svarbu tai, kad mokymai padeda įvertinti ir pačius būsimus globėjus, ar jie yra pasiruošę vaiko globai“, – pabrėžia pašnekovė.

Pasak jos, po mokymų vyksta individualūs susitikimai, globėjams pateikiamos rekomendacijos, jei šiems dar trūksta žinių ar pasiruošimo rūpintis vaiku. Visas globos procesas nuo dokumentų pateikimo iki pasirengimo būti globėju gali užtrukti iki 5 mėn. Specialistų pagalba prieinama ir jau vaikus globojantiems asmenims – teikiama socialinė, psichologinė, tarpininkavimo ir kitokia pagalba.

„Suprantame būsimų globėjų nerimą ir dvejones, tačiau tam ir yra skirti mokymai bei specialistų pagalba, kad globėjai būtų tinkamai įvertinti ir pasiruošę priimti vaiką į savo šeimą. Juo labiau, kad tai yra itin atsakingas procesas – juk netikusį drabužį mes galime grąžinti į parduotuvę, ko negalima padaryti su vaiku“, – sako S. Macijauskienė.

Finansinė parama neturėtų būti lemiama

Kaip vieną iš neapsisprendimo imtis vaikų globos priežasčių respondentai nurodo ir nepakankamą finansinę valstybės paramą (27 proc.). Pasak kalbinamos Obelių socialinių paslaugų namų Globos centro darbuotojos, finansinė paskata yra reikalinga, bet neturėtų būti lemianti apsisprendimą globoti vaikus.

„Be tėvų likusiems vaikams neretai prireikia daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, tad, ar skiriamos globos išmokos užteks patenkinti vaiko poreikius, yra kiekvienu atveju labai individualus klausimas. Bet kokiu atveju, finansinė parama yra reikalinga užtikrinti būtent vaikų gerovę ir neturėtų būti suprantamas kaip globėjų lengvas uždarbis“, – teigia S. Macijauskienė.

Šiuo metu globos išmoka vaikams iki 6 metų siekia 239,2 eurų per mėnesį, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 276 eurus per mėn., vaikams nuo 12 iki 18 metų – 299 eurus per mėn. Taip pat globėjai gauna tikslinius priedus, mokama vienkartinė išmoka vaikui įsikurti sulaukus pilnametystės, skiriami vaiko pinigai, taip pat kiekviena Lietuvos savivaldybė gali skirti papildomą finansinę paramą.

Svarbiausia – keisti išankstines nuostatas

Penktadalis respondentų (23 proc.) nurodo, kad vaikų globą stabdyti gali neigiamas giminių, draugų, visuomenės požiūris į vaikus iš globos namų. Tik 8 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Vienas iš globos centrų tikslų yra būtent paneigti visuomenėje sklindančius mitus apie vaikų globą – juk tie vaikai yra mūsų vaikai. Mažais žingsneliais vykdome tuos pokyčius ir džiaugiamės, kad turime globėjų ir vis atsiranda norinčių jais būti, kad vis daugiau žmonių domisi vaikų globa ir savo pavyzdžiu keičia aplinkinių nuomonę“, – sako S. Macijauskienė.

Jai pritaria ir CPVA direktorės pavaduotoja Jūratė Lepardinienė – vaikų globa vis dar apipinta išankstinėmis nuostatomis, kurias būtina keisti.

„Inicijuodami šalies gyventojų apklausą apie vaikų globą norėjome ne tik patikrinti šiuo metu visuomenėje vyraujančias nuostatas, bet ir atkreipti visų dėmesį į opias problemas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. vaikų, netekusių tėvų globos, 1 tūkst. jų vis dar neturi globėjų. Tai yra pernelyg dideli skaičiai, kuriems neturėtume būti abejingi, tačiau pasiekti norimus pokyčius galime tik pradėję apie juos garsiai kalbėti“, – sako J. Lepardinienė.

„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ – CPVA inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą (nuostatų ugdymą), kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką (globoti, bendrauti, kartu leisti laiką) tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.