Rugsėjo 1-osios skambutis skambės ne visiems vaikams

Šiais mokslo metais į šalies mokyklas susirinks 20 tūkstančių mažiau mokinių nei pernai rugsėjį. Rugsėjo 1-osios skambutis  šiemet nenuskambės kone šimtui  miesto moksleivių. Vieni vaikai, kartu su tėvais, išvyksta į užsienį, kiti dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių mokyklos lankyti neišgali.

Nedeklaruoja išvykimo iš šalies

Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Norvegija, Švedija – tai tik dalis užsienio valstybių, kuriose lietuviai tikisi lengvesnio gyvenimo sau bei savo vaikams. Į svetimą kraštą skubotai susirengusios šeimos neretai užmiršta apie savo išvykimą informuoti vaikų mokyklų direktorius. Dėl šios priežasties dingusių be žinios moksleivių statistika skamba grėsmingai: 2010-2011 mokslo metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 14 tūkstančių mokyklos nelankančių moksleivių.

Palangos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė „Palangos tiltui“ pateikė praėjusių mokslo metų statistiką: „Pernai į mokyklos suolą nesugrįžo 89 palangiškiai. Ieškoti jų ėmėmės jau pirmąją rugsėjo savaitę. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog visi jie su tėvais išvykę gyventi į užsienį. Vaikų tėvai nedeklaravo savo išvykimo, nes nežino, kuriam laikotarpiui išvyksta. Šių metų statistikos dar neturime, tačiau prasidėjus mokslo metams viską aiškinsimės“, - sakė E. Lapėnienė.

Situacija mokyklose

Praėjusiais mokslo metais vos 9 palangiškiai vaikai deklaravo savo išvykimą į užsienio valstybes. 

Pagrindinės „Baltijos“ mokyklos pavaduotojas ugdymui Dainius Navickas laikraščiui sakė, jog moksleiviui išvykus iš šalies, mokyklos apie jo tolesnį gyvenimą neturi jokios informacijos. „Mokyklos savo buvusius mokinius gali stebėti tik Lietuvos teritorijoje. Jeigu vaikas išvyksta gyventi į kitą miestą, mes siunčiame užklausą į mokyklą, ar moksleivis tikrai ten mokosi. Kitokia situacija yra su tais vaikais, kurie išvyksta gyventi į užsienį. Didžiosios Britanijos, Airijos ar Ispanijos mokyklos neprivalo mums pranešti, jog moksleivis tikrai atvyko pas juos mokytis. Pernai apie savo išvykimą į užsienį deklaravo 4 moksleiviai“, - sakė D. Navickas.

V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė „Palangos tiltą“ informavo, jog pernai 5 moksleiviai išvyko gyventi svetur.

 „Turime žinių, jog 2 moksleiviai gyvena Didžiojoje Britanijoje, 1 Švedijoje, po vieną moksleivį priėmė Norvegijos bei Vokietijos mokyklos. Šiais mokslo metais vienas užsienyje gyvenęs moksleivis pareiškė norą grįžti“, - kalbėjo L. Benetienė.

Galbūt emigracijai alternatyvi, mokymosi nuotoliniu būdu sistema, jau funkcionuoja ir Palangoje?  „Ateityje tikrai bus mokinių, kurie rinksis tokį mokymosi būdą. Kol kas „Baltijos“ pagrindinė mokykla tokios programos nevykdo“, - informavo D. Navickas.

L. Benetienė pabrėžė, jog nors V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje ir nėra moksleivių, besimokančių nuotoliniu būdu, tokią praktiką jie galėtų taikyti nors ir šiandien.

Atnaujins informacinę sistemą

Su statistika nesutinka Palangos savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Miltenienė.

„Ankstesniais metais veikusi kompiuterinė sistemos bazė, kuri fiksuodavo mokyklos nelankančius moksleivius buvo netvarkinga, tad šie duomenys yra neteisingi. Informacinių technologijų centras rugsėjo 15 dieną atnaujins sistemą. Moksleivių registro sistema padės Švietimo skyriui, Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei mokykloms stebėti moksleivio duomenis. Jeigu vaikas yra registruotas savivaldybėje, o jo mokymosi įstaigoje nebus – vaikas bus įtraukiamas į duomenų bazę“, - naujos sistemos veiksmingumu neabejojo D. Miltenienė.

Institucijos bendradarbiauja

Moksleivių mokyklos lankomumu pirmiausia rūpinasi mokyklos administracija.

„Kuomet moksleivis rugsėjo 1 dieną ateina į mokyklą, jis tampa jos „nuosavybe“. Tad pirmiausia mokykla turi kontroliuoti moksleivio lankomumą. Mokymosi įstaigose yra direktoriaus pavaduotojai ugdymo reikalams, socialiniai pedagogai, klasės auklėtojai, tad pirmą signalą, jog moksleivis nelanko mokyklos turi duoti jie. Iki birželio 30 dienos mokyklos administracija duomenis apie moksleivio mokyklos lankomumą turi pateikti Švietimo skyriui“, - pasakojo D. Miltenienė.

„Kaip vaikai lanko mokyklas, taip pat kontroliuoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba”, - teigia Palangos skyriaus vedėja E. Lapėnienė.

„Jeigu mokyklos bendruomenė pastebi, jog mokyklinuką į mokyklą palydi ne tėvai, o seneliai, tetos ar giminaičiai, stengiasi informuoti mūsų įstaigą. Vaiko teisių tarnyba pradeda tyrimą: ieško į užsienį išvykusių tėvų bei reikalauja parašyti prašymą dėl laikinos globos suteikimo seneliams ar giminaičiams. Žinoma, ne visada tai pavyksta“, - laikraščiui pabrėžė E. Lapėnienė.

Problemos su asocialiomis šeimomis

Lietuvoje gausu šeimų, kurios nesirūpina savo atžalomis: neatveda jų į mokyklą, nesirūpina šiltu maistu bei saugia namų aplinka. Asocialias šeimas prižiūri savivaldybių administracija, vaiko teisių kontrolieriai.

„Deja, ir mūsų savivaldybėje yra gausu šeimų, kurios neparuošia vaiko mokyklai. Kiekvienos šeimos atvejis individualus, tačiau jeigu klasės auklėtojai ar socialiniai pedagogai pastebi, jog vaikas yra iš asocialios šeimos, mes turime teisę paduoti ieškinį į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Vaiko globos pirmenybė yra suteikiama artimiems giminaičiams, jeigu jų nėra – ieškome žmonių, kurie apsiimtų globoti vaiką. Šiuo metu mieste yra šešios tokios šeimos. Vienai šeimai, mirus trijų mažamečių vaikų mamai bei tėvui atsisakius jais rūpintis, prieglobstį suteikė jų kaimynė“, - teigė E. Lapėnienė.