„Restoranas po vandeniu – ant Baltijos dugno? Kodėl gi ne!”

„Pramogų centras ir restoranas, žinoma, be stipraus alkoholio, ant Palangos tilto? O gal artimoje ateityje – ir po vandeniu – ant Baltijos dugno? Skamba kaip neįtikėtina mintis dabar, bet galbūt ji, sustiprėjus kurorto verslui, gali pasirodyti įdomi ne vienam verslininkui ir Palangos valdžiai. Svarbiausia, tokiems Palangos savivaldybės sprendimams konservatorių daugumos Seime ir nereikia“, – šypteli buvęs Palangos meras, dabar Seimo narys Pranas Žeimys. Jis priduria: „Šaunu, kad iki šiol „įstrigę“ Palangos projektai pajudėjo, bet Palangai reikia naujų, toli siekiančių idėjų-projektų“, – įsitikinęs žymus palangiškis.

Mintis buvo subrandinta labai seniai

Vaikų aikštelės atidarymo laurai praėjusį savaitgalį teko dabartiniam Palangos merui Šarūnui Vaitkui, bet P. Žeimys atskleidžia, kad, dar gerokai prieš savivaldos rinkimus, strateguojant kurorto konservatorių rinkimų programą, skyriaus Taryba – ir P. Žeimys – aktyviai svarstė vaikų žaidimo parko idėją.

„Kartu nusprendėme, kad parkas turi iškilti būtent šioje vietoje. Šaunu, kad energingas Š. Vaitkus paskubėjo į valdančiosios koalicijos programą įrašytą nuostatą įgyvendinti vos per metus“, – sakė P. Žeimys.

Jis primena, kad maži vaikų žaidimo įrenginiai buvo įrengti ir jam vadovaujant miestui.

Įžvalgus politikas pastebi, kad, nepaisant Tarybos vienybės, vaikų aikštelė ne visiems Tarybos nariams „yra prie širdies“.

„Kai kurie mieliau matytų, kad kas nors būtų nupjaunama, o ne statoma“, – sako jis.

Skirtingai nei Š. Vaitkus, kuris Palangą pirmiausia mato kaip šeimai skirtą kurortą, P. Žeimys sako, kad „Palangos turi užtekti visiems, nes joje galima daryti viską“.

Nederėtų telktis ties viena kryptimi

„Susitelkimas ties viena kryptimi ar sritimi, kaip parodė Palangos patirtis, kartais reiškia pralaimėjimą mūsų kurortui. Pavyzdžiui, atsilikome šiek tiek nuo Druskininkų vystydami SPA paslaugas – Druskininkai nuėjo šiek tiek kitokiu keliu. Manau, kad Palanga turėtų dar „pasitempti“ vystydama sporto infrastruktūrą – tapti ne tik krepšininkų, bet ir futbolininkų, juolab, kad mūsų komanda žaidžia pirmoje lygoje, kitų sportininkų treniruočių baze“, – teigia kurorto politikos veteranas.

„Šaunu, kad iki šiol „įstrigę“ Palangos projektai pajudėjo, bet Palangai reikia naujų, toli siekiančių idėjų-projektų. Juk turime jau patvirtintą Pajūrio juostos detalųjį planą. Gal jau verta mąstyti apie kito Palangos tilto statymą? O gal kelis? Kunigiškėse ir Nemirsetoje, kaip ir numatyta tame plane? Jau nuo 1995-ųjų pabaigos šnekama apie pramogų centro su restoranu ant Palangos tilto atidarymą. Imkimės to dabar! Tam nereikia Seimo pritarimo ar Seimo konservatorių daugumos“, – sako P. Žeimys. „O gal netolimai ateičiai jau dabar galima Palangoje planuoti restoraną po vandeniu – ant Baltijos dugno? Sakote, neįmanoma? Įmanoma. Daug tokių pavyzdžių pasaulyje. Tereikia Palangoje sutelkti verslą idėjai, pritraukti investicijų“, – pridūrė buvęs meras.

Jis prisipažįsta, kad tokiomis mintimis-idėjomis kol kas nėra pasidalijęs su meru Š. Vaitkumi.

„Jis ir pats mato, kas vyksta aplink“, – sako politikas.

Seimo narys norėtų, kad Palangoje būtų labiau skatinamas sveikos gyvensenos būdas.

„Aš jau septintus metus propaguoju jį“, – sako P. Žeimys.

Pažanga mokytojo akyse

Vienas labiausiai patyrusių kurorto politikų „gerai ir labai gerai“ vertina dabartinio bendrapartiečio mero Šarūno Vaitkaus pastangas.

„Per vienerius metus jo nuveikti darbai – įspūdingi. Šaunu, kad jaunajam merui pavyko optimaliai pasinaudoti labai palankiu politiniu išsidėstymu Seime, Vyriausybėje ir Palangos savivaldybėje“, – sako Seimo narys.

Jis prisimena, kai Š. Vaitkui tapus meru, kartu pradėjus dėl kurhauzo restauracijos, biokuro katilinių statybos ir kitų miesto reikalų varstyti aukščiausių valdininkų duris Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir departamentuose, jaunasis kurorto meras pastebimai jaudinosi.

„Sakau atvirai: po metų jis tapo gerokai drąsesnis. Pradžioje aš jo, stabtelėjusio prie kurių nors ministerijos ministro durų, paklausdavau: „Kodėl neini? Eik drąsiai!“ Dabar merui pas nemažai ministrų ir belstis nereikia“, – apie savo mokinį kalba P. Žeimys.

Tiems, kurie yra linkę lyginti P. Žeimį ir Š. Vaitkų – jų indėlį į miestą, Seimo narys atsako:

„Toks lyginimas neturi jokios prasmės. Arba, priešingai, turi, kai yra iškraipomi faktai. Man, pavyzdžiui, juokinga, kai dabar girdžiu, kad kažkas kurorte kalba apie R. Palaičio indėlį į kurhauzo atstatymą. Girdi, kažkada kažkaip jis prisidėjo prie jo žemės sklypo suformavimo. Juokinga!“ – sako P. Žeimys.

Gali būti kitokia politinė situacija

Įžvalgus politikas neatmeta, kad po Seimo rinkimų spalį Seime gali susiklostyti „šiek tiek kitokia padėtis“.

„Bet jei taip ir atsitiks, tai nereiškia, kad Palanga negalės ir toliau siekti savo gražių tikslų. Pavyzdžiui, ant Palangos tilto, ar net Baltijos dugno atidaryti restoraną nereikia Seimo palaikymo – užtenka vietos valdžios ir vietos verslo sutarimo. Būtina vietos verslo iniciatyvas  remti“, – sako P. Žeimys.

„Palangos tilto“ žurnalisto paklaustas, ar, susiklosčius kitokiai padėčiai po rinkimų, nereikėtų leisti ir Palangos miesto Tarybos opozicinėms partijoms labiau dalyvauti priimant sprendimus, Seimo narys atsakė:

„Galbūt. Tik kaip? Juk visos nori aukščiausio posto – mero pareigybių. Be to, kai yra vakaras, opozicija linkusi sakyti, kad yra rytas. Sakote, po rinkimų mero patarėjais galėtų būti opozicijos atstovai? Kodėl gi ne. Žinoma, pačiai Tarybai geriau matyti, kas jai tinka“, – teigia Palangos konservatorių veteranas.

Būtent P. Žeimys šiandien yra bene labiausiai įtakingas pajūrio konservatorius Vilniaus valdžios koridoriuose. Galbūt jis nėra Seime toks garsus kaip kiti, bet dėl savo santūrios laikysenos, pasverto žodžio ir įtakos valdžios viršūnėse ir dabartiniams Palangos konservatoriams neretai yra pavadinamas „pilkuoju kardinolu“.

Net jeigu Tėvynės Sąjungai ir neteks dalyvauti naujosios Seimo koalicijos dėlionėse, P. Žeimio asmeniniai ir partiniai ryšiai po spalio rinkimų bus itin svarbūs Palangai.

Juolab, kad kito žinomo kurorto politiko R. Palaičio liberalcentristai, kaip ir kitos liberalios partijos, besikepurnėjančios viešosios nuomonės apklausų dugne, greičiausiai liks už Seimo durų.

„Aš apie rinkimus kol kas negalvoju. Dabar – vasara. Pažiūrėkite: rimtos rinkimų kampanijos dar nėra. Pirmiausia noriu pabaigti sesiją Seime, šiek tiek paatostogauti, o tada galvoti apie rinkimus“, – sako Seimo narys.

Jis buvo sakęs „Palangos tiltui“ anksčiau, kad nusprendė sutikti eiti į naujus rinkimus kaip atsvara savo politiniam oponentui Pajūrio rinkimų apygardoje R. Palaičiui, susidorojusiam su liberalcentristų verslininkų įmonėse finansinius tyrimus atlikusios FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, – PT) vadovais Vitalijumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu.

Kokius žmones išvysime Seime?

Daugiausiai konservatorių pastangomis, vakar Seimas patvirtino Visagino atominės elektrinės statybos projektą, kuris visuomenėje kelia itin daug aistrų.

Ar Lietuvai atsisakyti branduolinės energijos? Ar pakanka Seimo pritarimo Visagino atominei elektrinei, ar reikėtų leisti tautai dėl jos apsispręsti referendume?

„Ne, tai nėra toks klausimas, kurį turėtų spręsti Lietuvos žmonės. Juolab, kad, kaip parodė Valstybės saugumo departamento ataskaita Seimui, didelė dalis negatyvios ir klaidingos informacijos visus pasiekia per įtartinus mums ne itin draugiškų šalių pinigus, skirtus tam tikriems užsakymams Lietuvos žiniasklaidoje. Kalbant apie referendumą, dar praėjusios kadencijos Seimas, palaiminęs LEO projektą, galėjo skelbti dėl jo referendumą“, – įsitikinęs P.Žeimys.

Politikas išdėstė taip pat ir savo požiūrį į Garliavos „violetinius“ – tai yra dviguba žmogžudyste įtariamo Drąsiaus Kedžio rėmėjus.

„Kai aš juos matau pro Seimo viešbučio langus aikštėje prie parlamento, stebiuosi: ateina buvęs parlamentaras A. Matulevičius, sustato visus kaip kareivėlius, išdalina plakatus – baisu. Akivaizdu, kad Garliavos kaltės turi prisiimti ir Prezidentė, Seimui numetusi Neringos Venckienės klausimą. Man labiausiai gaila tos mergaitės, kuri tapo tarsi įkaite“, – sako P. Žeimys. Jis pridūrė: „Bet tai verčia galvoti, kokius žmones mes norime matyti naujame Seime“.