„Ramybės“ galerijoje – mediniai paveikslai ir papuošalai iš ... naftos

„Mums išties labai malonu, kad šiandien galime jums pristatyti dviejų autorių, kurie jau ne pirmą vasarą savo kūrinius eksponuoja „Ramybės“ galerijoje, parodas. Tiek patys autoriai, tiek jų kūryba labai skirtinga – tai jūs galėsite ir patys įvertinti“, – sakė galerijos projektų vadovė Virginija Giniotytė.
Projektų vadovė pakvietė susirinkusiuosius drąsiai užduoti klausimus medinių paveikslų parodos „Meilė“ kūrėjui dailininkui Mariui Jonučiui ir šiuolaikinės juvelyrikos parodos „SEER“ autoriui Benui Staškauskui.

Nuoširdžioji M. Jonučio „Meilė“
Žaismingu pokalbiu virtusiam parodų atidarymui toną davė pati V. Giniotytė, labai paprastai paklaususi M. Jonučio: „Tai ką Tu dabar veiki?“ „Drožiu medį“, –nedaugžodžiavo medinių paveikslų parodos „Meilė“ autorius. „Supratau, atidarymas bus trumpas“, – pašmaikštavo projektų vadovė.
Tačiau parodų atidarymo svečiai nebuvo linkę taip greitai paleisti dailininko ir pasinaudojo proga užduoti jiems rūpimus klausimus: „Kaip gimsta jūsų vizijos? Kaip jūs jas kuriate?“ „Kaip apibūdintumėte savo kūrybos žanrą? Kas tai – tapyba, skulptūra?..“
„Sugalvoju – ir darau. Stengiuosi, kad nebūtų nuobodu nei man, nei žiūrovui. Kas dėl žanro – darau tai, ką moku. O moku tik „fanierą“ drožti. Tai ir va“, – nesileido į ilgus išvedžiojimus M. Jonutis, vėliau paminėjęs, kad stojant į Dailininkų sąjungą jis buvęs įrašytas į „neangažuotųjų“ sekciją.
„O kodėl mergaitės trečiam paveiksle suknelė taškuota? Jums patinka mergaitės taškuotom suknelėm? O netaškuotom? O kodėl jų visų akys – kaip plekšnių?“ – smagaus juoko pliūpsnių lydimi skambėjo klausimai. „Mamos mergaites dažniausiai tokiom suknelėm rengia. O dėl akių – vežėm parodą prie jūros, tai stengėmės įsilieti į vietinį kontekstą“, – prie vietinių klausimų konteksto derinosi M. Jonutis.
„Kokius dažus naudojate?“ „Kodėl spalvos tokios ryškios – nebandėte „pamaišyti“? – nerimo svečiai. „Tingiu „maišyti“, aš ir taip viską vos spėju“, –atsišaudinėjo dailininkas.

Nanotechnologiškoji B. Staškausko „SEER“
Nuo žaismingos „Meilės“ ir žaismingo parodos autoriaus V. Giniotytė pakvietė pereiti prie Beno Staškausko šiuolaikinės juvelyrikos parodos „SEER“. Ir priminė, kaip pats autorius pristato savo kūrybą: „Ekspozicija asmeninių išgyvenimų bei technologijų virsmo samplaikoje – trijų metų kūrybos bei ieškojimų retrospektyva: nuo pat pirmųjų žingsnių autorinės juvelyrikos srityje iki šiandienos idėjų. „SEER“ – tai siekis pažinti, tai noras analizuoti ir interpretuoti, komunikuoti ir keistis“.
„Nafta – tai „juodasis auksas“, tai unikali medžiaga, kurios nerasime daugeliu šviesmečių aplink mūsų žemę. O, pavyzdžiui, aukso Mėnulyje, dešimties centimetrų gylyje, yra apie šimtą kartų daugiau, negu didžiausioje jo kasykloje žemėje. Tai kas vertingesnis – nafta ar auksas bei kiti taurieji metalai ir brangakmeniai?“ – tokį retorinį klausimą susirinkusiems į „Ramybės“ galeriją uždavė iš naftos produktų papuošalus kuriantis juvelyras.
Paprašytas įvardinti, kokias išties netradicines juvelyrikoje medžiagas jis naudoja, B. Staškauskas paminėjo plastiką, anglies bei kitas nano medžiagas, pavyzdžiui, laboratorijose gaminamus nano deimantus, sintetinę dervą, vulkaninės kilmės audinius.
O paklaustas, kaip kilęs sumanymas eksponuoti kūrinius, pasak svečių, „Mėnulio landšafte“, autorius paatviravo, jog kurį laiką gyvenęs ir kūręs Olandijoje, kur jam ne itin sekėsi. Viską metęs persikėlė Islandijon, ir būtent šioje šalyje prieš trejetą metų sukūrė pirmąją savo kolekciją. Tada jam didelį įspūdį padariusi ir pati Islandija – nauja, jei lyginsime jos amžių su Europa, žemė, – ir jos landšaftas, ir lavos struktūra. Tai ir atsispindi pasirinktame eksponavimo koncepte.
Parodos „Ramybės“ galerijoje bus eksponuojamos iki rugpjūčio 23 dienos.

„Ramybės“ galerijos inf.