Ramesnę Palangą įsimylėjusi jauna pora čia atrado viską, ko reikia

Ką veikti jauniems žmonėms mažame miestelyje? – tokį klausimą prisipažino ne kartą išgirdę neseniai šeimą sukūrę Rūta ir Lukas Gaudėšiai, gyvenimą drauge kuriantys Palangoje. Tačiau jauna pora nė neabejojo savo sprendimu. Jie nedideliame ir itin skirtingu pulsu skirtingais metų laikais gyvuojančiame mieste jaučiasi itin gerai. Politologijos mokslus abu baigę naujieji palangiškiai pasvajoja ir apie nuosavą verslą.

Įsimylėję Palangą čia ir susituokė
Rūta Andriušytė-Gaudėšienė papasakojo, jog į Palangą pirmiausia ją ir tada tik būsimą jos vyrą atviliojo sezoninis darbas, kaip ir daugelį studentų. „Iš pradžių dirbome kaip ir visas jaunimas, bet paskui pasilikome ilgesniam laikui. Man pasiūlė darbą viešbutyje, Lukas liko dirbti restorane. O kai atėjo ruduo, o šis, kaip žinia, yra visai visai kitoks nei vasara – ramybės oazė, išvažiuoja visi poilsiautojai, atsiskleidžia visai kitokia gamta, iš tikro įsimylėjome mes Palangą“, – atskleidė Rūta.
Tačiau ji prisipažino, kad nėra taip, kad jiedu nebūtų visiškai susiję su Palanga. Jos sutuoktinis Lukas pirmus savo gyvenimo metus leido Endriejave, kur gyveno jo seneliai, vieni seniausių šios gyvenvietės gyventojų, o Rūta prisipažino, jog visuomet labai džiaugėsi tuo, jog vienas gražiausių pastatų – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – yra kaip ir jos giminės palikimas, kadangi prelatas Juozapas Šniukšta buvo jos prosenelės dėdė. „Tad aš visada šį ryšį jaučiu“, – prisipažino Rūta.
Kai jauna pora apsigyveno Palangoje, tai įvyko prieš dvejus metus, jie tuomet dar nebuvo susituokę. Būtent kurorte jie ir sumanė sukurti oficialią šeimą.
„Net nelabai įsivaizduojame, kad kur kitur ir išvažiuotume. Savo ateitį siejame su šiuo miestu“, – patikino jauna moteris.

Sunku, bet labai įdomu
Taigi, pokalbiui pakrypus apie darbo sritis, kaip minėta, abu jie baigę politologijos mokslus, paaiškėjo, kad į šią sritį nei vienas nėra paniręs visa galva. Tiesa, Rūta papasakojo, jog visai neseniai įstojo į partiją, Tėvynės sąjungą. Tiesiog iš smalsumo, siekdama praplėsti savo akiratį.
„Stojant į partiją manęs teiravosi, ko aš tikiuosi iš jos. Tai pirmiausia, ko aš noriu, tai įsilieti į bendruomenę. Apie politinę ateitį kol kas tikrai negalvoju. Turime kitokių planų“, – patikino moteris.
O štai Lukas visa esybe pasinėrė į virtuvės užkulisius – jis perėjo visus laiptelius, šiuo metu dirba virtuvės šefu.
„Planuojame ateityje susikurti patys sau darbo vietas, taip pat ir kitų dar žmonių priimti. Lukas turi nepaprastą, natūralų talentą, sugeba gaminti tikrai skaniai iš bet ko, kas po ranka papuola. Jam pačiam patinka šis darbas, jam geriausias įvertinimas yra tai, kad žmogus viską suvalgo. Maistas iš tikro džiugina. Kartą ryte vyras pastebėjo, kad mano nuotaika ne kokia, o ją sugadino ne itin skanus maistas. Visai kitoks yra maistas, kuris gaminamas su malonumu. Tokie žmonės ir turėtų dirbti restoranuose. O aš šiuo metu ieškau darbo. Neseniai dirbau nekilnojamojo turto agentūroje. Ne dėl to, kad buvo sunku ar nesugebėjau, išėjau. Man tiesiog norisi iššūkių. Kai viską išmoksti, atrodo, kad nebėra kur ir tobulėti“, – šyptelėjo Rūta.
Tad ir politologijos mokslai, kuriuos studijavo, nebuvo pasirinkti atsitiktinai – iššūkių nebijančiai merginai tai neatrodė kietas riešutėlis, ji buvo pasiryžusi jį įveikti.
„Šie mokslai tikrai nėra lengvi. Didelė disciplinų įvairovė, tai ir ekonomika, ir teisė, sociologija. Susipažįsta studentai su viskuo. Taip lengviau yra pažinti pasaulį, suprasti visus procesus, kas aplink tave vyksta. Mes labai mėgstame keliauti. O tai labai susiję – pasaulio pažinimas ir politologija. Mokytis tikrai nebuvo lengva, bet labai labai įdomu. Dabar galiu tikrai pasakyti, kad galiu greitai perprasti bet kokią situaciją, greitai prisitaikyti dėl kritinio, analitinio mąstymo“, – pasakojo R. Andriušytė-Gaudėšienė, atskleidusi, jog 90 procentų studentų suranda darbus.

Kilusi iš patriotiškos šeimos
Rūta patikino, kad politologijos mokslus galima pritaikyti bet kurioje srityje – jie yra labai įvairiapusiški.
Pasiteiravus, ar ji stebinti dabartinę mūsų šalies situaciją, pašnekovė tik šyptelėjo: „Kalbėjomės apie tai. Juokėmės, kad jeigu jau paskutinė valdžia jau buvo tokia, jog blogiau ir būti negali, tai dabartinė parodė, kad gali. Dabartinės valdžios sprendimai yra labai jau ryškūs ir juokingi. Net ir tie žmonės, kurie su politika neturi nieko bendro, jau stebi ir laukia, kas gi bus toliau. Neseniai perskaitėme straipsnį, jog valdžia netyčia sužlugdė automobilių verslą, nes norėjo sumažinti nelegalią imigraciją, apsunkino sąlygas kazachams gauti vizas. Tad netrukus šis verslas atsidūrė prie bankroto ribos“.
Rūta atkreipė dėmesį, kad visgi mūsų šalis yra ganėtinai jauna. „Žmonės mato, kaip viskas vyksta Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir bando lyginti, bet čia nėra ką lyginti. Esama gilių valstybinių tradicijų, o mes kaip valstybė esame sąlyginai jauna, demokratijai absoliučiai dar reikia labai subręsti“, – įsitikinusi Rūta.
Jauna moteris pastebėjo, kad dauguma žmonių išties išvyksta net nepabandę nieko daryti. Tuo tarpu jie dar nenuleidžia rankų ir tikrai ketina pabandyti. „Na, jeigu nepasiseks, bus matyti. Nesakome, kad neišvyktume, bet išties savą šalį labai mylime. Aš pati užaugau itin patriotiškoje šeimoje, tremtinių šeimoje. Mano senelio dėdė buvo Jonas Žemaitis-Vytautas, tai pasakojo, kaip partizanus rėmė, girdėjau įvairių istorijų. Mano šeima jau buvo įsitvirtinusi ir Sibire, juos visi ten labai gerbė, netgi buvo skatinami likti, gi Lietuvoje nieko nebėra, bet senelio šeimos meilė savo tėvynei buvo kur kas didesnė, tad grįžo ir viską pradėjo iš naujo“, – pripažino Rūta.
Pašnekovės pasiteiravus, o kaip ji reginti Palangos valdžią, ji patikino, kad reitingai viską pasako – meras itin mėgstamas žmonių. „Visada prisimenu V. Čerčilio žodžius, kad „penkių minučių pokalbis su vidutiniu rinkėju – tai geriausias argumentas prieš demokratiją“. Žmonės įprastai mato visas blogybes, jiems viskas atrodo labai paprasta, bet įgyvendinti kartais visko, kas šauna galvon, nebūna taip paprasta. Na, visgi Palangoje žmonės savo valdžią labai myli“, – pastebėjimais pasidalijo Rūta.

Mieste su puikia gamta
Kaip minėjo Rūta, abu itin mėgsta keliauti. Keliauti pradėjo ėmę studijuoti, kadangi studijuodami, dar ir dirbdavo, tad sutaupytus pinigėlius jie kelionėms ir išleisdavo.
„Labai daug šalių pamatėme, visą Europą išmaišėme. Kas labiausiai patiko? Mano mylimiausia šalis – Portugalija, o Lukui labiausiai patiko Gruzija. Šios dvi šalys kažkiek panašios: žmonės labai malonūs, nuostabi gamta, saulėta, kalnai. Gal šios kelionės turėjo įtakos ir renkantis gyvenamąją vietą. Kol dar gyvenau Kaune, visuomet galvojau, kad norėsiu gyventi dideliame, kosmopolitiniame mieste. Didžiuliai miestai man atrodė kaip pasaka. Bet kai pradėjom daugiau keliauti, pamatėme daug miestų, visi jie ėmė atrodyti tokie panašūs, neįdomūs ir taip ėmė traukti gamta, atsirado gyvenimo pilnatvė, norėjosi ramybės. Taip ir atsidūrėme mieste su tokia puikia gamta. Net ir bėgioti pradėjau parke. Atsikeldavau anksti, ir prieš darbą, kai gamta dar tik bunda. Tokiu laiku regėdavau daug ir vyresnio amžiaus žmonių, ko nepamatysi Vilniuje ar Kaune“, – atviravo Rūta.
Jauniems žmonėms netrukdo ir vasarą atsirandantis didžiulis bruzdesys. Pasak pašnekovės, toks kontrastas turi savo žavesio. „Jeigu nuolat viskas tekėtų vienoda vaga, manau, greit ir pabostų. O Palangoje nebūna taip, čia viskas itin stipriai pasikeičia“, – šypsojosi naujoji palangiškė.

Ramesnio poilsio mėgėjai
Pasiteiravus, ką jauna pora mėgsta veikti žiemą, Rūta papasakojo, jog itin smagu pasivaikščioti, juolab dėl to, kad tenka vedžioti šunį, tai savotiška paskata vis atrasti gamtą iš naujo. Šunelį pora namuose priglaudė atsikrausčiusi į Palangą, jis buvo paimtas iš gyvūnų globos namų. Rūta šyptelėjo, jog gyvenant tokiame mieste, būtų nuodėmė nesimėgauti kasdiene gamta.
„Mes iš tiesų pakankamai ramiai gyvename. Labiau mėgstame knygas skaityti, leisti ramiau savo laisvalaikį. Mūsų kiti draugai niekaip nesupranta, kodėl mes pasirinkome gyventi tokiame mieste, kuriame gyvenimas verda tik vasaros sezono metu. Jie stebisi, sako, ką jūs ten darote, juk ten nieko nėra, nei klubų, nei kino. Mes primename, kad Klaipėda visai šalia. Tačiau, tiesą sakant, nelabai mums tokių linksmybių ir reikia. Mūsų pramogos – visai kitokios“, – sakė Rūta.