R. Trautmanas: „Neabejoju, kad Koncertų salė netrukus turės koncesininką“

Artėjant vasaros kultūros renginių sezonui, Palangai ruošiantis 2019-ųjų metų Europos pučiamųjų orkestrų čempionatui ir tikintis žvaigždių palankaus išsidėstymo, kad būtų patenkinta bendra Palangos, Klaipėdos ir Neringos paraiška tapti 2022-ųjų metų Europos kultūros sostine, vis dažniau žvilgčiojama į naująjį Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Robertą Trautmaną. „Savivaldybėje dirbu 15 metų, iš jų Kultūros skyriuje – 12 metų. Mano pagrindinė darbo sritis – koordinavau Savivaldybės ryšius su užsieniu. Dirbamas Kultūros skyriuje, ėjau ne tik vyriausiojo specialisto, bet ir skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Tad ilgai „apšilinėti“ vedėjo pareigose nereikėjo – eidamas skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, dalyvaudavau sprendžiant visus svarbiausius skyriui pavestus klausimus“, – „Palangos tiltui“ sakė vedėjas.
– Kas jūs pagal išsilavinimą?
– Esu baigęs Klaipėdos universitetą, įgijau lietuvių filologijos ir švedų kalbos bakalauro laipsnį. Kauno technologijos universitete įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje dirbu nuo 2006 metų.
– Kas numatyta dėl kultūros Palangos miesto savivaldybės 2011–2020 strateginiame plane?
– Kalbant apie ilgalaikę Palangos kultūros strategiją, reikia paminėti, kad yra parengtas ir Savivaldybės tarybos patvirtintas 2011–2020 metų Savivaldybės strateginis planas, kuriame, be kitų, yra numatyta ir kultūros strategija, svarbiausi spręstini uždaviniai, tikslai bei priemonės jiems įgyvendinti. Dirbdami vadovaujamės šiuo strateginiu planu.
Palangos miesto strateginiame plėtros plane iki 2020 metų numatyta rekonstruoti ir modernizuoti kultūros įstaigų pastatus, restauruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, įsteigti Palangos kurorto muziejų, gerinti kultūrinės veiklos sąlygas bei turtinti jos materialinę bazę. Tarp kultūros sričiai iškeltų uždavinių taip pat numatyta plėtoti kultūrą ir meną, skatinti visuomeninių organizacijų kultūrinę veiklą, skatinti bei rengti kultūros projektus, puoselėti etninę kultūrą bei tradicijas.
Ne mažiau svarbus uždavinys – kurti ir palaikyti patrauklų kurorto įvaizdį, įgyvendinant įvairias rinkodaros priemones, tarp kurių – kultūros ir meno renginių organizavimas, dalyvavimas tarptautinių ir nacionalinių organizacijų veikloje, bendradarbiaujant su užsienio ir Lietuvos miestais.
Dalis šių uždavinių jau yra įgyvendinta, likusias priemones planuojame įgyvendinti iki 2020 metų.
– Ar pasieksite iškeltus uždavinius?
– Išsikeltų tikslų padeda pasiekti glaudus Savivaldybės administracijos ir Tarybos bendradarbiavimas, sprendžiant su kultūra susijusius klausimus, ir tai džiugina. Šio bendro darbo rezultatai matomi akivaizdžiai: per paskutiniuosius keletą metų Palangoje restauruoti, rekonstruoti ar naujai pastatyti miestui itin svarbūs kultūriniai objektai: restauruotas Kurhauzas, vila „Anapilis“, atnaujinti grafų Tiškevičių rūmai bei Birutės parkas, pastatyta nauja moderni Koncertų salė, plečiamos viešosios erdvės, kuriuose vyksta kultūros renginiai – kultūros pieva „I love Palanga“, įkurtas Palangos pasakų parkas, kultūrinė veikla vėl vykdoma menų ir parodų klube „Kupeta“ ir kt. Šiais metais bus baigta Grafų Tiškevičių alėjos rekonstrukcija, bus rengiamas „Kupetos“ rekonstrukcijos techninis projektas, numatyta ir kitų su kultūros plėtra susijusių svarbių darbų.
– Vis tik girdisi balsų, kad nesant Koncertų salės koncesininko, keičiantis miesto kultūros vadybininkams vienam po kito, kultūra Palangoje nukenčia. Ką į tai atsakytumėte?
– Kad Savivaldybės tarybos ir administracijos dėmesys Palangos kultūriniam gyvenimui yra didelis, patvirtina ir kasmet kurorte vis gausiau organizuojami aukšto lygio kultūriniai renginiai, kasmet pasirašomos naujos su kultūrinių renginių organizavimu susijusios bendradarbiavimo sutartys, kultūros klausimais bendradarbiaujama ir tarptautiniu lygiu – su Prancūzijos, Izraelio, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir kitomis šalimis. Už aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą Palanga yra įvertinta Europos garbės diplomu bei Europos garbės vėliava. Visa tai – Savivaldybės tarybos ir administracijos bendro darbo rezultatai.
Kalbant apie Kultūros skyriaus kuruojamų kultūros įstaigų veiklą, situacija yra gera. Jau yra įvykęs konkursas Kultūros ir jaunimo centro direktoriaus pareigoms eiti, naujasis direktorius darbą pradės balandį. UAB „Palangos renginiai“ nuo vasario vidurio taip pat turi naują kompetentingą direktorių, turintį nemažą kultūros vadybos patirtį.
– Ar buvo būtinybė įkurti viešąją įstaigą „Palangos orkestrui“ administruoti?
– VšĮ „Palangos orkestras“ ne tik intensyviai rengiasi 2019 m. Palangoje vyksiančiam Europos pučiamųjų orkestrų čempionatui, bet ir apskritai reprezentuoja Palangą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Vykdomas Dūdų vasaros koncertų ciklas visą aktyvųjį kurortinį sezoną Birutės parke, kuris tapo vizitine Palangos kultūros kortele, dalyvavimas Dainų šventėje, Kurorto šventėje, kai orkestras žadina miestą, Baltų vienybės dienose Liepojoje, Svetlogorsko miesto šventėje, bendras koncertas su švedų roko grupe, minint Palangos ir Simrishamno 20 metų bendradarbiavimo jubiliejų ir daug kitų įspūdingų projektų. Neseniai įsteigtai viešajai įstaigai „Palangos orkestras“ iškeltas uždavinys įgyvendinti vieną iš ambicingiausių kultūrinių projektų, manau, ne tik per visą Palangos, bet ir visos Rytų Europos kultūrinį gyvenimą – kartu su partneriais Palangoje organizuoti 2019 metais Europos pučiamųjų orkestrų čempionatą. Neabejoju, kad šis uždavinys bus įgyvendintas profesionaliai.
Balandžio pabaigoje VšĮ „Palangos orkestras“ atstovai kartu su Palangos miesto savivaldybės atstovais dalyvaus Belgijoje, Ostendės mieste vyksiančiame Europos pučiamųjų muzikos čempionate. Šio vizito metu mūsų atstovai ne tik išsamiau susipažins su renginio organizavimo subtilybėmis, bet ir Europos pučiamųjų orkestrų asociacijos valdybai pristatys Palangos miesto ataskaitą apie pasirengimą 2019 metais Palangoje vyksiančiam čempionatui. Kaip ir minėjau, jau per Kurorto šventę vyks pučiamųjų muzikos festivalis AMBER WIND, į kurį atvyks ir vienas geriausių Europos orkestrų iš Norvegijos Stavangerio miesto, kuris išbandys Palangos koncertų salės akustinius ir kitus techninius privalumus. Neabejojame, kad ne tik muzikantai, bet ir žiūrovai bus patenkinti. Birželio mėnesį planuojamas tarp Europos pučiamųjų orkestrų asociacijos ir Palangos miesto savivaldybės sutarties dėl Europos pučiamųjų muzikos čempionato organizavimo Palangoje 2019 metais pasirašymas.
Be paminėtų, Palangoje aktyviai veikia ir daugiau Kultūros skyriaus kuruojamų įstaigų – Palangos kurorto muziejus, A. Mončio namai-muziejus, miesto viešoji biblioteka, ir su visomis vyksta glaudus bendradarbiavimas. Visi kylantys klausimai yra sprendžiami bendrų susitikimų metu. Džiaugiuosi, kad svarbiausiais klausimais minėtų įstaigų vadovų bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus požiūriai bei nuomonės sutampa, tad Palangos kultūros įstaigų veiklą koordinuoti nėra sudėtinga.
– Koks yra „Palangos orkestro“ vadovo Vyganto Rekašiaus atlyginimas? Ar sutiksite, kad jis toliau vadovautų orkestrui, jeigu teismas nuspręs, kad jis buvo kaltas dėl buvusiam Kultūros centro direktoriui Ž. Kažiui judviejų konflikto metu patirtų sužalojimų?
– Darbo kodeksas numato, kad duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu. Nuostata, reglamentuojanti privataus pobūdžio informacijos apie asmenį apsaugą, yra prioritetinė teisės gauti informacija nuostatos atžvilgiu. Todėl į jūsų klausimą atsakyti negaliu.
– Vis tik Palanga iki šiol neturi Koncertų salės koncesininko...
– Džiugina ir Palangos koncertų salėje vykstantys renginiai. Pirmiausia noriu priminti šį savaitgalį Koncertų salėje vykusį renginį – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pristatytą operą „Bohema“. Jei teko lankytis šiame renginyje, matėte, kad salė buvo pilna. Tokia pat situacija būna kaskart, kai Koncertų salėje vyksta renginiai. Per pirmus tris šių metų mėnesius Koncertų salėje, be kitų, koncertavo ir tokios pasaulinio lygio žvaigždės kaip R. Clayderman, C. Dulfer. Koncertavo ir pripažinti Lietuvos atlikėjai, teatrai, tad teigti, kad Palangos koncertų salėje kultūrinė veikla nevykdoma, būtų neteisinga. Neabejoju, kad greitu laiku ši salė turės koncesininką. Koncesijos konkursas bus skelbiamas dar šį pavasarį, planuojama – balandį.
Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius nėra miesto švenčių, renginių organizatorius – šią funkciją atlieka miesto kultūros įstaigos. Kultūros skyrius kuruoja jų veiklą, rengia strateginius planus, teikia siūlymus Savivaldybės tarybai dėl biudžeto sudarymo. Tad vienas iš pirmųjų mano kaip skyriaus vedėjo darbų – darbo grupės dėl Europos pučiamųjų orkestrų čempionato organizavimo Palangoje sudarymas, kurios dėka darbas taps dar efektyvesnis ir operatyvesnis. Sutarta dėl dažnesnių kultūros įstaigų vadovų susitikimų, kurių metu aptariami aktualūs klausimai.
– Kokių naujų renginių Palangai laukti naujajame sezone?
– Kalbant apie šiųmetes kultūrines naujienas Palangoje, verta paminėti keletą renginių: Kurorto šventės metu vyks pučiamųjų muzikos festivalis AMBER WIND, tradicinę „Ilgojo stalo“ šventę rugsėjo 23 dieną gerokai pagyvins Baltų vienybės diena ir, gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, – Tarptautinis liaudiškas festivalis PALANGOS MIESTELY. Džiugu taip pat paminėti, kad įvyks tradiciniai M. K. Čiurlionio festivalis, sakralinės muzikos festivalis AVE MARIA, ciklas DŪDŲ VASARA ir dar daug kitų.
– Kada paaiškės, ar Palangai kartu su Klaipėda ir Neringa bus suteikta teisė būti 2022 metų Europos kultūros sostine?
– Išties, jau balandį paaiškės, kas – Klaipėda, kartu su Palanga bei Neringa, ar Kaunas iškovos teisę 2022 metais vadintis Europos kultūros sostine. Objektyviai vertinant, turime galimybę iškovoti šį titulą. Žinia, kad Lietuvos didžiausias kultūrinis gyvenimas pulsuoja dviejuose didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, o Klaipėdos regionas turi daug neišnaudotos kultūrinės erdvės ir galimybių, šiam regionui reikėtų didesnio kultūrinio proveržio, projektų, renginių, kurie pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir Europos žiūrovą. Paraišką tapti Europos kultūros sostine rengė kolegos iš Klaipėdos, pasitelkdami didelį būrį profesionalų, visuomenės atstovų. Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius taip pat glaudžiai bendradarbiavo su paraiškos rengėjais, teikė siūlymus bei reikiamą medžiagą, dalyvavo bendruose susitikimuose. Parengtos paraiškos gairės buvo pristatytos dar praeitais metais miesto kultūros bendruomenei, o šiais metais pati paraiška – miesto politikams ir dar kartą miesto kultūros ir turizmo atstovams. Tarpinių komisijos vertinimų nėra, viskas vyks būtent tą dieną, kai komisija atvyks į Klaipėdą. Žinoma, kad komisijos rezultatas bus paskelbtas kovo 29 dieną. Laukti liko nedaug.
– Kokios savivaldybės kultūros vadyba jums ypač imponuoja? Kodėl?
– Išskirti vienos konkrečios savivaldybės negaliu. Gerų idėjų bei vadybos būdų joms įgyvendinti turi kiekviena savivaldybė. Nekopijuojame kituose miestuose įgyvendinamų kultūrinių projektų, tačiau stebint šalies kultūrinį gyvenimą, idėjų ir naujų minčių galima pasisemti iš kiekvienos savivaldybės. Tą ir darome bendradarbiaudami, tardamiesi, dalindamiesi patirtimi bei dalyvaudami bendruose projektuose.
– Ar numatoma į Kultūros skyrių priimti daugiau darbuotojų?
– Šiuo metu nenumatoma priimti daugiau darbuotojų į Kultūros skyrių. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms eiti, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – kuruoti savivaldybės tarptautinius ryšius.
– Kokias naujas tradicijas skyriuje bandote įvesti?
– Noriu išlaikyti jau esamas tradicijas, jas paįvairinant, o naujos tradicijos atsiras natūraliai.