Prokuratūra dėl „suprivatizuoto“ tilto ir kelio viešojo intereso pažeidimų neįžvelgia

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis, išnagrinėjęs skundą dėl viešojo intereso gynimo, balandžio 18 dieną priėmė nutarimą atsisakyti tenkinti STT Klaipėdos valdybos, Kazimiero Onaičio ir Šventosios miesto bendruomenės skundus ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius viešojo intereso pažeidimo.

Gauti trys skundai
Klaipėdos apygardos prokuratūroje pernai gruodžio 20 d. gautas LR Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos raštas, kuriuo prašoma ištirti aplinkybes dėl Šventosios gyvenvietėje esančių susisiekimo paskirties objektų – privažiavimo kelio ir tilto per Šventosios upę įregistravimo VĮ Registrų centras duomenų banke, nuosavybės teise UAB sveikatos centras „Energetikas“ teisėtumo ir, esant pagrindui, taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Prie šio skundo tyrimo, atsižvelgiant į keliamų klausimų tapatumą, buvo prijungti Kazimiero Onaičio skundo, gauto prokuratūroje šių metų vasario 4 d., ir Šventosios gyventojų bendruomenės, atstovaujamos grupės bendruomenės narių, skundo, gauto šių metų vasario 8 d., tyrimai. Šių skundų pateikėjai be abejonių dėl daiktinių teisių į kelią bei tiltą registracijos teisėtumo, taip pat prašo ištirti, ar tokių objektų priklausymas nuosavybės teise juridiniam asmeniui, nenustatant apribojimų (servitutų), užtikrinančių teisę visuomenei netrukdomai šiais objektais naudotis, neprieštarauja įstatymams ir, esant pagrindui, imtis įstatymų numatytų priemonių tokiems apribojimams nustatyti.
Tirdamas skunduose nurodytas aplinkybes, prokuroras susipažino ir įvertino dokumentus bei paaiškinimus, kuriuos pateikė STT Klaipėdos valdyba, taip pat vėlesnius skundus pateikę K. Onaitis ir Šventosios bendruomenė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Teisingumo bei Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija, VĮ Registrų centras, Palangos miesto savivaldybės administracija, UAB sveikatos centras „Energetikas“, susipažino su procesiniais dokumentais, esančiais dviejose civilinėse bylose.

Kol kas abejonių nekelia
Įvertinęs visą aukščiau išvardintą medžiagą, prokuroras daro išvadą, jog atlikto tyrimo metu duomenų, pagrindžiančių, kad atlikus teisinę ginčo statinių – privažiavimo kelio ir tilto per Šventosios upę – registraciją UAB SC „Energetikas“ vardu būtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, tuo pačiu suponuojantys ir viešojo intereso pažeidimą, negauta. Nustatyta, kad vadinamieji ginčo statiniai nėra priskirti daiktams, išimtine teise priklausantiems valstybei, o Konstitucija bei Kelių įstatymas nenumato draudimo tokius daiktus nuosavybės teise turėti fiziniams ar juridiniams asmenims. Turimi duomenys rodo, jog minimi nekilnojamieji daiktai jau 1997 m. buvo įtraukti į AB Lietuvos energija turto balansą.
Priimant sprendimą dėl K. Onaičio ir Šventosios gyventojų bendruomenės prašymų ginant viešąjį interesą imtis teisinių priemonių, siekiant nustatyti ginčo objektams servitutą, užtikrinantį jų netrukdomą naudojimą visuomenės poreikiams, aplinkybių, pagrindžiančių, kad skundų nagrinėjimo metu egzistuoja abi įstatymo nustatytos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, t.y., savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, negauta. Objektyvių, tyčiniais veiksmais ar neveikimu sudaromų trukdžių naudotis ginčo susisiekimo objektais savo skunduose pareiškėjai nemini, o turimi duomenys (UAB SC „Energetikas“ raštas, datuotas 2013 04 15) rodo, kad bendrovė naudotis keliu ir tiltu pėstiesiems nedraudžia ir netrukdo, tuo tarpu transporto priemonių judėjimas tiltu yra draudžiamas įspėjamaisiais kelio ženklais. Raštu bendrovė nurodė neketinanti sudaryti kokias nors kliūtis pėstiesiems naudotis keliu bei tiltu ir ateityje. Be to, turimi duomenys rodo, jog ginčo objektai nėra vieninteliai, kuriais galima patekti į kitą Šventosios upės pusę: ją galima pereiti kitu netoliese esančiu tiltu. Įvertinus pastarojo konstrukcinius ypatumus, pripažintina, kad naudojimasis juo galimai nėra toks patogus, kaip naudojimasis ginčo tiltu, tačiau reikalavimas dėl servituto nustatymo, pagrįstas vien patogumo siekiu, tuo pažeidžiant savininko teisę į nuosavybės neliečiamumą, pagal galiojančią teismų praktiką negali būti laikomas teisiniu pagrindu prokurorui inicijuojant teisminį procesą reikalauti nustatyti servitutą.
Tačiau pastebėtina, jog ginčo dėl aptartų susisiekimo objektų naudojimo tarp suinteresuotų šalių ir servituto nustatymo būtinumo, kaip juridiškai reikšmingų aplinkybių nebuvimas skundo nagrinėjimo metu, nereiškia, kad jos negali atsirasti ateityje, sudarant tuo pačiu pagrindą klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo svarstyti iš naujo.

Kas yra viešasis
interesas?
Tiek Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas, tiek seniūnaitis Ramutis Šeštokas, tiek kalbinti bendruomenės atstovai, tarp jų – verslininkas, „Elijos“ įkūrėjas Vaidas Šimaitis, teigia nesuprantantys tokio dalyko: jeigu žmogus pasistato 20 cm aukštesnį namą nei leidžia projektas, viešojo intereso pažeidimą prokuratūra įžvelgia. O kad, nepaisant tikinimų, jog tiltu ir keliu naudotis neva nedraudžiama, nors iš tikrųjų viskas nesą taip gražu, kaip savo rašte nurodė „Energetikas“ – tai, kad bendrovei atiduodamas kelias bei tiltas, už kurio ji neturi žemės sklypo, prokuratūros tikinimu, viešojo intereso nepažeidžia.
„Tai kas tada apskritai yra viešasis interesas?“ – retoriškai teiravosi V. Šimaitis ir K. Čilinskas.
Ir kas tvarkys kelią bei statys kelio ženklus? Seniūnija to daryti neketina – kelio atkarpa gi privati. O kas bus atsakingas, jei tame kelyje atsitiks kokia nelaimė?
Pasak kalbėjusiųjų, tai, kad „Energetikas“ šiuo metu nedraudžia pėstiesiems vaikščioti tiltu neva yra tik laiko klausimas. Jeigu bendrovei bus suformuotas žemės sklypas kitoje upės pusėje, Šventosios bendruomenės atstovų nuomone, gali atsitikti taip, kad laisvai vaikščioti tiltu nebebus galima.