Popiežiaus Pranciškaus viešnagė nepaliko abejingų

Praėjęs savaitgalis Lietuvai buvo ypatingas – tomis dienomis lietuviai sulaukė paties Popiežiaus Pranciškaus palaiminimo. Pasimelsti kartu su Popiežiumi plūdo minios žmonių, tarp jų buvo ir palangiškių, kurie turėjo galimybę taip pat gauti Šventojo Tėvo palaiminimą.

Susitikimai su Popiežiumi
Į Vilnių Popiežius Pranciškus atvyko šeštadienį. Jo viešnagė prasidėjo susitikimu S. Daukanto aikštėje su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir valdžios bei pilietinės visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais. Šio renginio metu Popiežius susirinkusiesiems pasakė: „Tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“, mane be galo džiugina ir teikia vilties“.
Po susitikimo Katalikų Bažnyčios vadovas vyko į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią ir joje meldėsi rožinio dalį. Maldoje drauge dalyvavo Aušros Vartų gatvėje susirinkusios daugiavaikės, vaikus globojančios ar juos įvaikinusios šeimos, našlaičiai ir ligoniai. Popiežius Pranciškus prie Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo padėjo dovaną – auksinį rožinį, palaimino naują švč. Mergelės Marijos karūną ir 2000 susirinkusiųjų. „Ši Motina yra visų Motina, kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę sutikti Dievą“, – tarė jis.
Nuo Aušros Vartų papamobiliu Šventasis Tėvas vyko į Katedros aikštę, kurioje jo laukė apie 60 tūkstančių jaunų žmonių. Pirmiausia Popiežius Pranciškus klausėsi jaunimo liudijimų, o paskui kreipėsi ir drąsino sakydamas: „Sekti Jėzumi – tai uždegantis nuotykis, kuris suteikia mūsų gyvenimui prasmę, leidžia mums pasijusti bendruomenės dalimi. Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi, nebijokime dalyvauti revoliucijoje, į kurią jis kviečia, – švelnumo revoliucijoje“. Ragino nepasiduoti „pagundai susikoncentruoti į save, tapti egoistais ar lengvabūdžiais skausmo, sunkumų ir praeinančios sėkmės akivaizdoje“ ir pasipriešinti „individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove“.
Antrosios vizito dienos rytą kulminacija tapo Kauno Santakos parke aukojamos šv. Mišios. Jose Šventąjį Tėvą sutiko virš 100 tūkstančių nuo 5 val. ryto susirinkusių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos bei kitų šalių.
Šventasis Tėvas sakydamas homiliją paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose“.

Slaptas noras išsipildė
Į susitikimą su Popiežiumi vyko ir palangiškiai Ernesta ir Martynas Girininkai kartu su dukrele, kuri savo vaikiška kalba sugebėjo pasikviesti arčiau Popiežių, o šis į kvietimą atsiliepė ir jai įdavė čiulptuką.
„Mes nebuvome nei kuo išskirtiniai, visi ten buvę žmonės jautėsi pagerbti. Tiesiog taip sutapo, jog mūsų vaikas prisišaukė Popiežių. Tuo metu burnoj ji neturėjo čiulptuko, tai Šventasis Tėvas jai padėjo, – šypsojosi Martynas. – Kaip tik žmona buvo sakiusi, kad turi slaptą norą, jog Popiežius suteiktų malonę, tad jis ir išsipildė. Žinoma, tai labai malonu, toks prisiminimas liks visam gyvenimui“.
M. Girininkas papasakojo, jog Popiežiaus Pranciškaus viešnagės labai laukė, o kai nuvyko į Kauną, kur jo laukė minios žmonių, aplankė puikus jausmas – tiek tikėjimo brolių ir sesių vienoje vietoje.
„Tai liudija stiprų tikėjimą, parodo, kokią malonę suteikė Popiežius Pranciškus visai Lietuvai, visam Pabaltijui. Kiti gi žmonės važiuoja į Romą, kad tik pamatytų Popiežių, bet per didžiules minias prie jo net neprieina“, – pastebėjimą išsakė Martynas.

Taip reikėjo to vieningumo jausmo
Jolita ir Tomas Viluckai apie šį susitikimą svajojo jau nuo pat tos dienos, kai Pranciškus buvo paskelbtas Popiežiumi. Prieš jam atvykstant į Lietuvą Tomas išleido knygą apie jį, tad jis itin troško šią knygą Popiežiaus vizito metu jam ir įteikti.
„Popiežius Pranciškus prie mūsų priėjo, tad turėjome galimybę jam padovanoti knygą ir dar paprašiau, kad kitoje knygoje jis pasirašytų. Taip ir padarė. Tai suteikė mums didžiulį džiaugsmą. Sulaukėme labai daug sveikinimų iš artimųjų, draugų, nuoširdžiai daugelis dėl mūsų džiaugėsi. Mes tikrai abu su Tomu nuo pat pradžios stebėjome Popiežiaus Pranciškaus kelią ir tai, kad jis atvyko į Lietuvą buvo didžiulė šventė“, – kalbėjo Jolita.
T. Viluckas nuo pat Pranciškaus paskelbimo Popiežiumi dienos jam yra sukūręs profilį, kuriame nuolat skelbia jo pasisakymus, pats yra parašęs ne vieną straipsnį apie jį.
„Iš tiesų būnant tame susitikime aplankė toks jausmas, lyg būtume po didelių, gerų vestuvių. Grįžti namo palaimintas ir gyveni tuo. Norisi dalintis tuo džiaugsmu, nes jis viduje lieka. Tomas prisipažino, kad meldėsi už tai, kad būtume kitokie, nes mes grįžome kitokie, kad gyventume kitaip, aukščiau negatyvumo, palaikant džiaugsmą, daugiau matant gražius dalykus“, – atskleidė J. Viluckienė.
Pašnekovė pripažino, jog buvimas visiems drauge tokią akimirką visus suartino, įkvėpė būti vienas kitam paslaugesniais, nekelti sąmyšio. „Mums taip reikėjo to susižadinimo vieningumui, taip gera buvo jį jausti. Mūsų tauta – mažytė, bet kaip ir sakė Prezidentė, nėra ko dėl to gėdintis, turime per gyvenimą eiti iškėlę galvas, mes esame stiprūs. Labai džiaugiuosi ir aukščiausiais mūsų vadovais, kurie neprivalėjo nuolat lydėti Šventojo Tėvo, bet lydėjo, palaikė jį. Keistas jausmas susitikimo metu aplankė, kai tampi dėmesio centre, gali drąsiai kalbėti apie tai, kuo tiki“, – dalinosi įspūdžiais Jolita.