Poliklinikos vadovo įveikti nepavyko

Praėjusį trečiadienį įvyko VšĮ „Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ Stebėtojų tarybos posėdis, kuriame kalbėta apie poliklinikos darbo užmokesčio fondo dydį bei įstaigos finansinę atskaitomybę ir atlikto audito išvadas. Griežtai nusiteikę Tarybos nariai buvo pasiruošę į dulkes sutrinti poliklinikos direktorių Egidijų Rimkų, tačiau to padaryti nepavyko ir teko pasitenkinti abipusiu geranorišku susitarimu.

Ar viskam užteks pinigų?

Posėdžiui pirmininkavusi Laimutė Ežerinskienė informavo, kad įstaigos vadovas prašo patvirtinti darbuotojų darbo užmokesčio fondo normatyvą – 85 proc. lėšų skirti algoms ir 15 proc. kitoms išlaidoms. Stebėtojų tarybos nariams suma, skiriama atlyginimams, pasirodė per didelė. Suabejota, ar pakaks pinigų užsimokėti už komunalinius patarnavimus, šildymą bei kitoms išlaidoms.

Poliklinikos direktorius E. Rimkus teigė, jog atlyginimams skiriamos lėšos nėra per didelės ir pinigų užteks viskam. Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimas yra gaunamas tiek už prisirašiusius pacientus, tiek ir už teikiamas paslaugas, kurių įkainiai padidėjo. Direktorius E.Rimkus tvirtino, kad pirminei asmens sveikatos priežiūros grandžiai  nustatyti teikiamų paslaugų įkainiai  didesni, o procentas darbo užmokesčiui išlieka tas pats. Be to, anot jo, įvykusiame poliklinikos darbuotojų susirinkime buvo nuspręsta atlyginimus visiems mokėti vienodai. „Yra tokie žmonės, kaip registratūros darbuotojos, vairuotojai, kurie tiesiogiai nedalyvauja skatinimo priemonėse“, - teigė direktorius.

Stebėtojų tarybos nariai aiškinosi, koks normatyvas buvo nustatytas ankstesniais metais. Sužinojęs, kad svyravo nuo 55 iki 62 proc., Tarybos narys Viktoras Pivrikas sakė, kad leisti didinti darbo užmokesčio fondą negalima. Anot jo, dar neteko girdėti, kad kitose šalies viešosiose gydymo įstaigose būtų nustatytas toks didelis procentas algoms nuo uždirbamų pajamų. „Esu ne naujokas medicinos srityje ir žinau, kiek gali įstaiga leisti skirti darbo užmokesčiui. Tačiau yra išlaidos medikamentams, transportui bei kitoms ūkio reikmėms“, - sakė V.Pivrikas paaiškinęs, kad tai būtų tiesioginis kelias į bankrotą ir savo paties suvalgymas. 

Vicemeras R.Garolis domėjosi, ar įstaigos vadovas yra paskaičiavęs bei pagrindęs išlaidas darbuotojų atlygiams. „Gali būti, kad mokėsime algas, bet vėliau paaiškės, jog įmonė nebeturi lėšų vaistams, šildymui. Reikia įvertinti realią padėtį, ir gali būti, kad įstaiga už praėjusius metus turi skolų. Svarbu, kad būtų pagrindimas didinamoms sąnaudoms. Turim pajamas ir išlaidas. Reikia įvertinti ir elektros bei kuro pabrangimą. Turėtume nustatyti protingą terminą, iki kada įstaigos vadovas turi pateikti pagrįstus skaičiavimus“, - siūlė vicemeras.

Poliklinikos vadovas E.Rimkus, ramiai išklausęs, ko iš jo reikalaujama, tvirtino, kad dar nėra gautos visos sąskaitos už gruodžio mėnesį, tad paskaičiavimus galįs pateikti per mėnesį. Jis teigė, jog nėra prasmės aiškintis dėl tų 85 proc., nes paskaičiuota su „Sodros“ mokesčiais. Jeigu būtų skliausteliuose prierašas „be mokesčių Sodrai“, tuomet galima būtų kalbėti, kad prašomas nustatyti darbo užmokesčio fondas per didelis. Vicemeras R.Garolis išgirdęs šią informaciją, čiupo kalkuliatorių ir suskaičiavo, kad darbo užmokesčio fondo išlaidos nebus didesnės nei ankstesniais metais. Stebėtojų tarybos nariai, suvokę, kad iki galo neišsiaiškino situacijos, nutarė iki vasario pabaigos palaukti, kol bus gauti mokos fondo procentą pagrindžiantys skaičiavimai.

Reikia ar nereikia dviejų centrų?

Prasidėjus antrojo klausimo svarstymui, stebėtojų tarybos pirmininkė informavo, jog E.Rimkus apskundė teismui Stebėtojų tarybos sprendimus, nes esą pastaroji neturinti įgaliojimų. Anot jos, teisės aktai numato, kad Stebėtojų taryba turi patikrinti įstaigos veiklos finansines ataskaitas, nes be jos patvirtinimo ataskaitos nepasieks savivaldybės Tarybos. Direktorius E.Rimkus tikino, kad įstaigos ataskaita yra įstaigos, o vadovo yra vadovo.

Dėl poliklinikos direktoriaus išsakytų argumentų Stebėtojų tarybos nariai susižvalgė ir patraukė pečiais, teigdami, kad nenori ginčytis su centro vadovu. Pasak L.Ežerinskienės, jei Stebėtojų taryba neturi teisės gauti dokumentų, tai kaip galima dirbti. „Poliklinikos finansinės ataskaitos netvirtintos už trejus metus. Aš neturiu jokio intereso, kaip mieste kalbama, išversti iš kėdės E.Rimkų, ir norisi visus klausimus išspręsti be pykčio“, - teigė Tarybos pirmininkė. Poliklinikos vadovo paprašyta nurodyti, iki kokios dienos įstaigos vadovas gali pateikti tikslias ataskaitas. Išsakyta mintis, jog kito kelio nėra.

Stebėtojų tarybos narys Viktoras Pivrikas antrino, kad niekas neturi išankstinės nuostatos. Tačiau, gavus auditorių išvadas, kuriose esą nurodyti rimti finansiniai pažeidimai, tai turėtų būti įvertinta teisiniu aspektu. Anot jo, nėra jokių motyvų ir pagrindo likviduoti polikliniką. Svarbiausia, pasak politiko, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos. „Mieste turi išlikti abu pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys centrai, kurie turi stiprėti ir vystytis. Kad išlipti iš bėdų, privalu atvirai ir tiesiai kalbėtis“, - neigė kalbas apie kilusį ažiotažą dėl poliklinikos likvidavimo V.Pivrikas.

Dar pernai pavasarį miesto valdžios kuluaruose pasigirdo kalbos dėl poliklinikos likvidavimo. Prieš keletą dienų mero pavaduotojas R.Garolis uostamiesčio televizijai taip pat pareiškė, kad kurorte dviejų centrų nereikia.

Anot posėdyje dalyvavusio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo, yra atlikti įstaigos vidaus ir išorės auditai. Tačiau gydymo įstaigos vadovas nekreipiąs dėmesio į auditorių išvadas ir nesiėmė priemonių nustatytiems pažeidimams ištaisyti.

Poliklinikos vadovas E.Rimkus, atremdamas priekaištus aiškino, kad klausimas vilkinimas. Anot jo,  Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje, kuriame buvo aptariamos auditorių išvados, dalyvauti įstaigos vadovui neleista. „Elgiamasi ne pagal įstatymą, ir šių auditorių pateiktų išvadų nesu pasirašęs. Be to, prašiau pakeisti ir papildyti įstaigos įstatus bei jos pavadinimą, nes yra galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta“, - savo nuomonę išsakė E.Rimkus, pridūręs, kad jam daromas spaudimas, ir apie šiuos reikalus bus kalbama teismo salėje.

Vicemeras R.Garolis pripažino, kad teisiškai situacija neaiški. „Pasikeitė įstatymai, tačiau įstaigos vadovas dirba pagal 1997 metais, t.y. praėjusiame šimtmetyje, patvirtintą pareigybinę instrukciją. Poliklinika – vienintelė miesto savivaldybės įmonė, kurios kelerių metų finansinės ataskaitos dar nepatvirtintos. Susidarius tokiai padėčiai gali būti, kad turėsim problemų“, - apie galimybę įsisukti į teismų karuselę kalbėjo mero pavaduotojas.

Vicemeras R.Garolis, norėdamas sušvelninti situaciją, sakė suprantąs, kad įstaigos vadovas – ne finansininkas, ir pasiūlė geranoriškai susitarti, iki kokios datos turėtų būti pateikti dokumentai. Anot jo, šiuos dalykus reikia aiškintis ne teismuose. Poliklinikos vadovas E.Rimkus atsakė, jog suprato, ką norėjo pasakyti vicemeras, ir teigė, kad siūlymą geranoriškai tartis priimąs bei sutinkąs pateikti dokumentus iki vasario 19 dienos.