Po suteiktos antros galimybės gyventi – noras dar daugiau nuveikti

Marijona Jurgaitytė-Žiūraitienė – aktyvi palangiškė, besidžiaugianti gyvenimu ir laiką besistengianti išnaudoti kuo efektyviau. „Aš nesu palangiškė, tačiau čia gyvenu jau 16 metų. Palangoje apsigyvenau labai prastos sveikatos būdama“, - atskleidė miestelėnė, pasidžiaugusi, jog iki šiol laimingai gyvena. Rašanti eilėraščius moteris kupina kūrybinių minčių, jau ruošiami eilėraščiai antrajai jos knygelei, o ir rankdarbiai atgaivina širdį. Veiklos stygiumi nesiskundžianti miestelėnė tikriausiai dar daug nuveiks šiame gyvenime, juo labiau, jog kaip pati paminėjo, turėjo antrą progą pajusti gyvenimo džiaugsmą.

Ne sveikuolė, bet šalta jūra tinka

„Šiemet jau su drauge lėkėme į jūrą, pratinomės prie vandens, prabėgom paplūdimiu“, - savo naujais potyriais pasidalino aktyvi moteris. Nors sveikuole ji savęs tikrai nevadina, tačiau jau ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį mėgaujasi jūra, kuomet kitiems baisu net ir pirštą įkišti. „Ne visiems sveikuoliškiems metodams aš pritariu, ypatingai mano amžiaus žmonėms nėra itin sveika maudytis ledinėje jūroje žiemos metu, mano maudynių tokiomis nelabai ir galima pavadinti“, - nusišypsojo M.Žiūraitienė, papasakojusi, jog ir maisto atžvilgiu mažai ką pakeitė savo gyvenime. „Pavyzdžiui, mūsų amžiaus žmonėms nerekomenduojama vartoti riebalų, valgyti lašinių, tačiau vieną gabaliuką per savaitę aš suvalgau, juk tai reikalingos medžiagos kaulams, taip pat nesuprantu, kodėl taip gąsdinami žmonės dėl kiaušinių valgymo, juk tai labai naudingi žmogaus organizmui produktai“, - savo pastebėjimais pasidalino ponia Marijona. 

Pajūryje – bemaž du dešimtmečius

Kaip pripažino jau drąsiai save palangiške galinti vadinti moteris, šis miestas jei išties tiko, juo labiau, jog dukra ištekėjo už palangiškio, jai nebebuvo svetima nauja aplinka. „Žinot, senam medžiui kitoje aplinkoje įsišaknyti sunku“, - patikino bemaž du dešimtmečius jau Palangoje šaknis leidžianti iš Raseinių rajono kilusi moteris. Pasak moters, kurortas itin tinkamas tiems, kurie jau nelinkę niekur skubėti, čia ramybė, švara, o ko daugiau ir bereikia.

Dėl šio pasikeitimo ponia Marijona vis dėlto niekuomet pernelyg ir neliūdėjo – priprato ir pajūrio krašte, rado bendraminčių, ėmė dalintis savo kūryba su šalia esančiais, klausytis jų paskatų ar kritikos. O pastarosios, kaip patikino M.Žiūraitienė, galėtų būti ir daugiau. Kurianti moteris susilaukia įvairių atsiliepimų. „Vieniems vienas eilėraštis atrodo ne itin ypatingas, o kiti jame įžvelgia gilią mintį. Mano draugės dažnai įvertina mano eiles, tačiau kartais pasigendu ir didesnės kritikos“, - kalbėjo geranoriškumą spinduliuojanti moteris.

Bet kur aplanko mūza

Sakoma, jog kūryba gimsta iš skausmo ar kančios, tai patvirtino ir pati rašanti palangiškė, nors pavarčius pirmosios knygelės „Saulės takas“ puslapius, juose regėti daug optimizmo. „Ne visi jie tokie, yra ir liūdnesnių“, - pripažino daug išgyvenimų gyvenime patyrusi moteris. Nors jai kūryba nebuvo svetima visą gyvenimą, visgi į poezijos knygelę eilės sugulė prieš trejetą metų. „Rašydavau ir jaunystėje, ne kartą pečiuje atsidūrė, vėliau rašiau vaikus augindama, o ir anūkus. Galiu rašyti bet kur, ir prie jūros, ir prie keptuvės, tačiau tikrai ne bet kada“, - savo išgyvenimus pasistengusi į knygą sutalpinti teigė guvi moteris.

Antra gyvenimo galimybė

Tikriausiai niekas taip žmogaus nepriverčia pažvelgti į gyvenimą kitokiu žvilgsniu nei pasibeldusi į duris nelaimė. Būtent tokią situaciją teko patirti ir miestelėnei, sužinojusiai, jog jai diagnozuota onkologinė liga. „Dabar šis faktas jau praeitis, gyvenu sėkmingai dešimtmetį, nors sužinojus atrodė, jog tikrai neišgyvensiu. Taip skaudėdavo galvą, o gydytojai, į kuriuos kreipdavausi pasiūlydavo nuo galvos skausmo išgerti vaistų, nors tikindavau, jog jie man nepadeda. Esu labai dėkinga Palangos gydytojoms, padėjusioms man atsistoti ant kojų, nors neketinau leisti niekam lysti prie mano smegenų, nenorėjau likti akla ar dar su kitomis pasekmėmis, visgi buvau įtikinta ryžtis operacijai“, - prisiminė sunkias dienas M.Žiūraitienė, papasakojusi sudėtingą jai taikytą procedūrą siekiant pašalinti auglį. Šiemet ponia Marijona švęs gražų jubiliejų, apsupta penkių vaikų ir dešimt anūkų, o ir proanūkis jau beldžiasi į pasaulį.

Skirtingai sveiksta

„Žmogus tokiais gyvenimo atvejais – gavus antrą galimybę gyventi – susikaupia dar daugiau padaryt“, - pastebėjo iš savo patirties miestelėnė, papasakojusi ir vieno pažįstamo gydytojo išgyvenimus. Pasak minėto gydytojo, išties kartais gydant žmones nuo tos pačios ligos vienodais metodais sulaukiama skirtingų rezultatų. „Vieni gydomi žmonės pasveiksta ir gyvena sau toliau laimingai, o kiti ima ir užgęsta“, - prisiminė gydytojo žodžius M.Žiūraitienė, patvirtinusi, jog išties labai daug priklauso nuo žmonių noro gyventi.

Poniai Marijonai dar daug gražių akimirkų prieš akis, žinoma, nepamirštant, jog jau daug gražaus gyvenimo dienų pralėkė. Daug keliavusi, perpratusi patį gyvenimą ji turi kuo pasidalinti – savo patirtimi, savo „verdančiomis“ mintimis, o ir darbais, kuriuos dar neabejotinai ji nuveiks, suteikdama džiaugsmą kitiems.