Po rinkimų į Europos parlamentą – pavojaus signalas Palangos konservatoriams

Gegužę Lietuva gyveno rinkimais: dukart rinkome šalies prezidentą, išsiaiškinome kokios sudėties vienuoliktuką Lietuva siųs į Europos Parlamentą.

Kaip pavargome nuo rinkimų, paaiškės jau netrukus – vidurvasarį prie balsadėžių turėsime pareikšti savo nuomonę dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tačiau šių metų rinkimų maratonas tėra tik preliudija į kitų metų pradžioje vyksiančius Palangai svarbesnius savivaldos rinkimus.

Kokias išvadas galima padaryti trumpam uždarius rinkimų apylinkes? Jei Dalios Grybauskaitės sėkmė Lietuvos prezidento rinkimuose buvo daugiau nei nuspėjama, rinkimai į Europos parlamentą pažėrė staigmenų ir gerokai sujaukė nusistovėjusį partijų politinį žemėlapį.

Tai kad Daukanto aikštėje ir ateinančius penkerius metus šeimininkaus ta pati konservatorių ir liberalų remta prezidentė, dar nereiškia, kad Lietuvoje politinių jėgų persvarą pasiekė dešinieji.

Už blankų socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį balsavę ir biuletenius gadinę per 40 procentų rinkimuose dalyvavusių piliečių arba kiek daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų pareiškė, kad D. Grybauskaitės šalies prezidento poste matyti nenori. Prieš penkerius metus tokių buvo gerokai mažiau.

Jei antros kadencijos siekusi prezidentė būtų sulaukusi rimtesnės partijų lyderių konkurencijos, dar kažin kaip viskas būtų pasibaigę. Deja, Lietuvos politinėje padangėje visuomenės simpatijas pelniusių naujų politikos žvaigždžių per 5 metus nesužibo.

Kad D. Grybauskaitės perrinkimas naujai kadencijai yra pasirinkimo stokos išdava, o ne dešiniųjų partijų persvara, įrodo kartu vykę rinkimai į Europos Parlamentą, kuriame prezidentės rėmėjai konservatoriai su liberalais gavo tik 4 mandatus iš vienuolikos. Nepaisant šiuose rinkimuose liberalų pasiektos netikėtos sėkmės. Pagal Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, dešinieji Europos parlamente turėjo gauti daugiau kaip pusę mandatų – 6 vietas.

Įvykę Europos parlamento rinkimai byloja apie politinių simpatijų kaitą ir Palangoje. Aišku, rinkėjų motyvai renkant europarlamentarus gerokai skiriasi nuo savivaldos rinkimų, kai į vietos valdžią renkami konkretūs ir palangiškiams gerai pažįstami žmonės. Tačiau prieš savaitę palangiškių pademonstruotos politinės simpatijos nemažai gali lemti ir savivaldos rinkimuose, kurie įvyks jau už gero pusmečio.

Pasibaigus ES parlamento rinkimams išvada gana netikėta – nepaisant gerų pasiekimų ir sparčiai besikeičiančio kurorto, simpatijos konservatoriams Palangoje mažėja. Prieš daugiau nei trejus metus vykusiuose savivaldos rinkimuose už konservatorius balsavo 1807 rinkėjai. Po metų ir 8 mėnesių renkant Seimą daugiamandatėje apygardoje Tėvynės sąjungos partiją kartu su krikščionimis parėmė 1591 palangiškis. Praėjus dar 18 sėkmingo konservatorių valdymo mieste mėnesių simpatizuojančių šiai partijai nepadaugėjo. Už konservatorių ES parlamento kandidatų sąrašą balsavo 1582 kurorto gyventojai.

Užtat Palangoje gerokai ūgtelėjo parama liberalams. Liberalų sąjūdis kartu su liberalcentristais ES parlamento rinkimuose gavo 1819 balsų – gerokai daugiau nei konservatoriai. Nėra abejonės, kad šį santykį iškreipė prieš savaitę keletas šimtų Palangoje balsavusių kitų šalies miestų gyventojų, kurių dauguma, galima manyti, yra liberalų rėmėjai.

Tačiau tendencija konservatoriams yra grėsminga – simpatijos liberalams Palangoje ne mažesnės, nei miestą realiai valdančiai Tėvynės sąjungai.

Pastarajai politinei jėgai, kuriai ateinančiuose savivaldos rinkimuose prognozuojama absoliuti pergalė, grėsmė kyla ir iš dabartinės tarybos opozicijos, kuriai priklausančios partijos mieste sparčiai didina savo gerbėjų būrį.

„Palangos butų ūkio“ veikla daugiabučių namų gyventojus erzinančio ir taip savo reitingus pjaunančio miesto socdemų lyderio Dano Palucko perspektyvos savivaldos rinkimuose išties yra miglotos. Todėl vargiai tikėtina, kad ateinančiuose savivaldos rinkimuose į Palangos tarybą miesto socialdemokratai susilauks visų kairiuosius palaikančių balsų.

Tačiau faktas lieka faktu – šiai partijai simpatizuojančių žmonių mūsų mieste vis daugėja. Renkant miesto valdžią 2011 metais už socdemus balsavo 446 rinkėjai, tačiau rinkimuose į Seimą parama šiai partijai Palangoje šoktelėjo iki 1224 balsų. Dabar renkant ES parlamentą socdemai savo rėmėjų būrį netgi padidino – 1284 balsai.

Pozicijas mieste sustiprino šiuo metu miesto taryboje nė vieno savo atstovo nebeturinti partija Tvarka ir teisingumas. Ankstesniuose savivaldos ir Seimo rinkimuose kiek daugiau nei po 600 balsų rinkusi R. Pakso vadovaujama partija rinkimuose į Europos Parlamentą gavo net 1090 palangiškių palaikymą.

Aišku, kad savivaldos rinkimų jokiu būdu negalima tapatinti su rinkimais į Seimą, ar juo labiau – į Europos Parlamentą. Tačiau tiems, kurie prieš savaitę savo balsą atidavė liberalams, socdemams, „tvarkiečiams“ ar „darbiečiams“, po 9 mėnesių savivaldos rinkimuose psichologiškai bus sunkiau balsuoti už Palangą pakeitusius konservatorius.

Jei ES parlamento rinkimuose ryškėjančios politinių simpatijų tendencijos tokios pačios išliks ir renkant Palangos valdžią, nepaisant šios kadencijos pasiekimų konservatorius už valdžios borto gali palikti savo pozicijas stiprinančių kitų partijų koalicija.