Įgyvendinus KT sprendimą Palangos vadovai gaus 300 Lt didesnes algas

 Nuo šių metų sausio 1-osios atstatomi politikų – Seimo narių, ministrų, merų ir jų pavaduotojų atlyginimai. Dėl Konstitucinio teismo sprendimo daugiau pinigų gaus ir Palangos miesto vadovai bei Seimo narys Pranas Žeimys. Kaip aiškino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš, vykdant Konstitucinio teismo valią, atkurti atlyginimus yra privalu, ir kito pasirinkimo būti negali.

 Apkarpė 2009 metais

Kaip žinia, Konstitucinis teismas pernai liepos 1-ąją pripažino, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais buvo sumažinti neteisėtai, neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.

Seimo sprendimu nuo 2009 m. gegužės buvo sumažinti pareiginių algų koeficientai 15-20 kategorijų tarnautojams, o nuo rugpjūčio – 11-20 kategorijų (priklausomai nuo pareigybės, jos mažėjo 0,58-7,54 proc.), taip pat priedai už kvalifikacines klases (nuo 5 iki 20 proc. pareiginės algos).

Sumažinti koeficientai sumažino beveik 34 proc. valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius, darbo užmokestį.

Tarnautojų darbo užmokestį sudaro pastovioji dalis – pareiginė alga, bei kintamoji dalis – priedai ir priemokos (jų dydis priklauso nuo tarnautojo tarnybos stažo, kvalifikacijos, darbo krūvio bei kitų darbo sąlygų). Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.

Atkuria ir Palanga

Kaip minėtasis Konstitucinio teismo sprendimas atsiliepia Palangos savivaldybei, „Palangos tiltas“ teiravosi Savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės.

„Seimas 2009-ųjų liepą buvo priėmęs valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kuriuo vietoj galiojusių mero pareiginės algos koeficiento 10,5, mero pavaduotojo – 8,8 nuo 2009 metų rugpjūčio buvo nustatyti koeficientai atitinkamai 9,45 ir 7,92, – priminė A. Kilijonienė. – Nuo šių metų sausio pirmosios įsigaliojo minėto įstatymo pakeitimo įstatymas, pagal kurį rengiamas Tarybos sprendimas. Jį priėmus, mero ir vicemero pareiginės algos koeficientai bus atstatyti. Šis Tarybos sprendimas rengiamas remiantis Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje rekomendacijomis“.

Pasiteiravus, ar jau paskaičiuota, kiek lėšų reikės atstatyti sumažintiems atlyginimams ir ar šie pinigai bus „imami“ iš Savivaldybės biudžeto, administracijos direktorė sakė, jog lėšos atstatytiems atlyginimams bus skiriamos iš Savivaldybės biudžeto. Tačiau kadangi biudžetas bus tvirtinamas vasario mėnesį, tada ir bus suskaičiuota, kiek iš viso reikės pinigų atstatomiems mero ir vicemero pareiginių algų koeficientams.

Nuo 2011-ųjų iki 2013 metų mero mėnesio atlyginimas „į rankas“ buvo 3,2 tūkst. litų, o vicemero – 2,7 tūkst. litų. Atkūrus koeficientus, šiais metais mero atlyginimas „į rankas“ bus 3,5 tūkst. litų, o vicemero – 3 tūkst. litų. Beje, ir atstačius 2009-aisiais nukirptąjį koeficientą miesto vadovai gaus mažesnius atlyginimus, nei gauna daugelis Savivaldybės administracijos tarnautojų.

Mėgstantiems skaičiuoti politikų gaunamus atlyginimus, pateikiame keletą skaičių: Klaipėdos mero alga iki koeficientų atstatymo buvo 7 tūkst. 54 Lt, nuo sausio 1-osios bus 7 tūkst. 837 Lt neatskaičius mokesčių. Mažesnį darbo stažą turinčiam vicemerui Klaipėdoje iki 2014-ųjų „popieriuje“ būdavo priskaičiuojama 6 tūkst. 238 Lt atlyginimo, o bus 6 tūkst. 931 Lt., o didesnį stažą turinčiojo popierinė alga buvo 6 tūkst. 405 Lt, o nuo sausio sieks 7 tūkst. 117 Lt.

 Pernai prireikė beveik 80 tūkst. litų

2009-iaisiais valstybės mastu visiems valstybės tarnautojams įstatymu buvo sumažinti priedai, mokami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Nuo praėjusių metų spalio 1 d. vykdant Konstitucinio teismo sprendimą teko atkurti pareiginių algų koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases. Tad Palangos miesto savivaldybės administracijai teko ieškoti lėšų, kad būtų atkurti priedai skyrių vedėjams, vedėjų pavaduotojams ir dviems vyriausiesiems specialistams – iš viso trisdešimčiai tarnautojų.

„Priedų, mokamų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, atkūrimui administracijos darbuotojams iš biudžeto papildomai buvo prašyta 59 tūkst.169 Lt darbo užmokesčio ir 18 tūkst. 330 Lt socialinio draudimo fondo lėšų“, – sakė A. Kilijonienė.

Paklausta, kodėl atstatant atlyginimus aukštesnę nei 11 kategoriją turintiems Savivaldybės administracijos tarnautojams nereikėjo atskiro Tarybos sprendimo, o dėl mero ir vicemero pareiginių algų koeficientų atkūrimo reikia kreiptis į Tarybą, A. Kilijonienė sakė, jog įstatymas konkrečiai numatė, kokioms pareigybėms ir kaip dera atstatyti pareiginės algos koeficientus, o Savivaldybės taryba privalo tai „pririšti“ prie konkretaus asmens.

„Tokius sprendimus privalo parengti ir patvirtinti visų Lietuvos savivaldybių tarybos“, – sakė A. Kilijonienė.

Į klausimą, kaip ji vertina sprendimus dėl valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų bei pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančiųjų atlyginimų didinimo atsižvelgiant į dabartinę valstybės bei Palangos savivaldybės finansų būklę, A. Kilijonienė atsakė, jog nenorinti ir negalinti vertinti įstatymų – juos reikia vykdyti.

„Galiu pasakyti tik tiek: žinant, kokia atsakomybė tenka miesto vadovams bei koks jų darbo krūvis, atlyginimų dydžiai yra menki“, – pastebėjo Administracijos direktorė.

Įstatymą vykdyti privalu

„Savivaldybių tarybos privalo tvirtinti sprendimus dėl merų ir vicemerų pareiginių algų koeficientų atkūrimo, nes šis atkūrimas yra įtvirtintas įstatymu, – paklausta, ar gali Savivaldybės taryba netvirtinti tokio sprendimo, atsakė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš. – O į Tarybą su tokiu sprendimu einama, nes Savivaldos įstatyme numatyta, jog šių politikų atlyginimus tvirtina būtent Taryba“.

Pasak Vyriausybės atstovės, jeigu toks Tarybos sprendimo projektas nebūtų teikiamas, ji rašytų raštus, įpareigojančius tai padaryti. Beje, vienas toks raštas jau buvo išsiųstas, nes vienos iš Klaipėdos apskrities Savivaldybių pirmojo šių metų posėdžio darbotvarkėje tokio sprendimo nebūta.

„Jeigu Savivaldybėje yra stipri opozicija, ji, žinoma, gali šiuo klausimu „papolitikuoti“. Bet tvirtinti sprendimą jie privalo, priešingu atveju bus įpareigoti tai padaryti. Kažką keisti Tarybos sprendime dėl merų bei jų pavaduotojų atlyginimų į tarybas išrinktieji politikai galėtų tik tokiu atveju, jeigu būtų numatytos atlyginimų „šakutės“, t.y., jeigu būtų galimybė skirti didesnį ar mažesnį pareiginės algos koeficientą“, – aiškino D. Kerekeš, pridūrusi, jog dėl nuo spalio 1-osios atkurtų priedų aukštas kategorijas turintiems Savivaldybės tarnautojams Tarybos sprendimo nereikėjo, nes kategorijos nesikeitė, ir atstatytuosius atlyginimus užteko paskaičiuoti buhalterijai.

 Vykdo Konstitucinio teismo sprendimą

Nuo praėjusių metų spalio 1 dienos pareiginių algų koeficientai ir priedai jau atkurti valstybės tarnautojams bei teisėjams.

Teismo sprendimu atkurta tik neproporcingai, arba neteisėtai sumažinta atlyginimų dalis – tai yra darbo užmokesčio koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases, tačiau proporcingai sumažinta dalimi algos nėra atkurtos, be to, liko neatstatytas bazinis algos dydis – jis šiuo metu yra 450 litų (iki 2008-ųjų pabaigos jis buvo 490 litų, iki 2009-ųjų rugpjūčio – 475 litai), kol kas nekalbama ir apie sumažintų atlyginimų kompensavimą.

O nuo sausio pirmosios atstatomi politikų – Seimo narių, ministrų, merų ir jų pavaduotojų atlyginimai.

Be to, dėl Konstitucinio Teismo sprendimo turėtų didėti ir kai kurių valstybės pareigūnų – kontrolierių, inspektorių, įvairių komisijų pirmininkų bei narių, žvalgybos pareigūnų – algos, pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančiųjų atlyginimai.

Tačiau kol kas nėra skaičiavimų, kiek vidutiniškai didėja šių darbuotojų ir politikų algos, dėl kurių visuomenėje kilo nemažai diskusijų, o pats spendimas buvo vertinamas nevienareikšmiškai.

„Konkretus kiekvieno valstybės tarnautojo darbo užmokestis priklauso nuo jo turimos kategorijos, darbo stažo, kvalifikacinės klasės, laipsnio, rango“, – BNS pranešė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Visų politikų, tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir kitų darbuotojų, kurių algos atstatomos KT sprendimu, darbo užmokesčiui šiemet valstybės biudžete papildomai numatyta apie 250 mln. litų.

 Buvo galima diferencijuoti

Kaip žinia, prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo atlyginimų didinimą politikams ir pabrėžė, kad Vyriausybė galėjo kitaip įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą. Šį atlyginimų didinimą kritikuoja ir nuo sausio didesnę algą gausiantis Seimo narys P. Žeimys.

„Balsavau prieš atlyginimų atstatymą politikams, todėl nė nesidomėjau, kiek ta mano alga padidės. Dabar gaunu apie 5 tūkst. Lt „į rankas“, regis, turėčiau papildomai gauti apie 1 tūkst. 800 Lt „popieriuje“, – sakė P. Žeimys.

Jis priminė, jog visa opozicijoje esanti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsavo prieš atlyginimų politikams atkūrimą.

„Mūsų nuomone, jeigu jau gyvenimas Lietuvoje pagerėjo, tai tą visų pirma turėtų pajusti mažesnes pajamas gaunantieji ir pensininkai. Suprantama, kad milijardo litų visiškam pensijų atstatymui valstybė neras, bet juk tikrai galėjo bent 20-25 proc. pensijas atkurti“, – įsitikinęs Seimo narys.

Pasak jo, Konstitucinis teismas juk primygtinai nesakė, jog privalu sumažintus koeficientus, priedus ar algas atkurti visu šimtu procentų, tad tikrai buvo galima ieškoti kompromisų. Tuo pačiu P. Žeimys stebėjosi: jeigu prezidentė kritikavo atlyginimų didinimą politikams, kodėl ji nevetavo tai įtvirtinusio įstatymo?

„Manau, kad Konstitucinis teismas visų pirma galvojo apie save. Bet tikrai nebuvo būtina aklai vykdyti jų sprendimo, buvo galima viską daryti palaipsniui, diferencijuojant. Dabar turime sujauktą košę. Tiesa, dabar pradėjo posėdžiauti komisija, spręsianti pensijų atkūrimo klausimą, tad turiu vilties, kad bus sutrata dėl laipsniško jų atkūrimo“, – sakė P. Žeimys.