Po Kalėdų prašnekę valdančios daugumos politikai neišsižadėjo „buldozerininkų“ principų

Nors Naujųjų metų nuotaikos, ko gero, apėmusios jau daugelį savivaldybės Tarybos narių, bet Tarybos posėdyje, įvykusiame vakar, jos nelabai jautėsi – politikai narsiai gynė savo politinius ir idėjinius įsitvirtinimus abiejose apkasų pusėse. Pastebėtina, kad vakarykščiame posėdyje burnas pravėrė ir politikai –R. Kirstukas, L. Ežerinskienė ir R. Garolis, kurie paprastai linkę – išmintingai? – patylėti ir mechaniškai kilnoti rankas. Gal tai derėtų paaiškinti Kalėdų išsipildymo stebuklu ar artėjančiais savivaldos rinkimais?

Išbraukė keturis klausimus

Tarybos  nariai sutartinai išbraukė keturis Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus, tarp jų ir dėl viešųjų vietų išdėstymo paplūdimyje schemos. „Yra net keturių institucijų prašymai atidėti sprendimo priėmimą“, - sakė opozicijos lyderis Šarūnas Vaitkus. Meras V. Stalmokas nepraleido dėl to progos pasišaipyti: „Malonu, kad Palanga pirmąkart per aštuoniolika metų ima domėtis Seimo komitetas“.

Š. Vaitkus, prieš pradedant svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą „Dėl Rūtos Ruzgutės, Albino Stankaus ir Donato Žuolio 2010 m. rugsėjo 16 d. peticijoje išdėstytų reikalavimų tenkinimo“, domėjosi dėl pinigų, numatytų anksčiau UAB „Palangos šilumos ūkis“ auditui atlikti, skyrimo. „Visi pinigai, kurie buvo numatyti tai paslaugai pirkti šiais metais, grįš į biudžetą, nes akivaizdu, kad per likusias tris šių metų dienas tos paslaugos nenupirksite“, - sakė Š. Vaitkus.

Dar kitas Tarybos opozicijos narys M. Skritulskas pastebėjo, kad, nors derybinė komisija iš Tarybos ir „Litesko“ atstovų buvo sudaryta prieš mėnesį, bet ji dar nė karto nebuvo susirinkusi. „Akivaizdu, kad reikalas yra vilkinamas“, - sakė M. Skritulskas.

R. Ruzgutė atsakymų nesulaukė

Kalbėdamas pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuris, kaip parodė posėdžio eiga, atėmė net dvi valandas Tarybos svarstymų, D. Žuolys pastebėjo, kad „demokratijos reikalai Palangos savivaldybėje juda į priekį“. „Anksčiau „Litesko“ klausimai būdavo dvidešimtu numeriu darbotvarkėje, o dabar – pirmas“, - sakė D. Žuolys. „Bet gaila, kad Tarybos dauguma vilkina reikalus dėl „Litesko“ veiklos audito. Mes, visuomenė, turime teisę reikalauti ir žinoti visą informaciją, kas vyksta ne tik ‚Litesko“, bet ir UAB „Palangos butų ūkis““, - sakė D. Žuolys.

Lietuvos Vartotojų teisių gynimo asociacijai atstovaujanti aktyvi palangiškė R. Ruzgutė pastebėjo, kad „per beveik keturis šios Tarybos kadencijos metus valdantieji nesuvokė, kad reikia laikytis Lietuvoje įstatymų“. Ji iš Tarybos narių pareikalavo atsakymo į praėjusiame Tarybos posėdyje pateiktą klausimą: „Koks yra Palangos šilumos trasų bendras kilometražas?“ Deja, pasirodė, kad politikai neatliko namų darbų – atsakymo moteris neišgirdo. Ko gero, ne vienam turėjo būti įdomu, kad skirtingos įstaigos pateikia skirtingus kurorto šilumos trasų kilometražo skaičius. „Energetikos komisija sako, kad turi būti 37 kilometrai, meras V. Stalmokas pateikė atsakymą, kad 32 kilometrai, o „Palangos šilumos tinklai“ dar kitokį skaičių – 25 kilometrai. Tad kur dingo 12 kilometrų?“ – klausė R. Ruzgutė.

Kas kuo manipuliuoja?

Kreipdamasi į valdančiųjų daugumą, liberalcentristus, ji klausė: „Kodėl palangiškiai moka daugiausiai šalyje už visas komunalines paslaugas? Kaip jūsų rinkiminiai įsipareigojimai mažinti gyventojams komunalinių paslaugų kainas?“ Asociacijos narė teigė girdėjusi, kad ja manipuliuoja konservatoriai. „O kodėl jūs manimi nemanipuliuojate, jeigu jūs valdote milijonus?“ – R. Ruzgutė teiravosi mero. V. Stalmokas įgėlė ir R. Ruzgutei, ir politiniams oponentams: „Pasakykite, už kokią sumą jumis manipuliuoja konservatoriai“, - prašė jis. Sukėlusi juoko protrūkį salėje, visuomeniška palangiškė teigė, kad kai skandinavai ar kitų Lietuvos miestų gyventojai praranda 10-12 procentų šilumos, Palangoje prarandama 25-26 procentai. Ji tvirtino įsitikinusi, kad „Litesko“ komercijos direktorius S. Juodka neturi supratimo apie Kioto susitarimus dėl teršalų emisijos. „Geras ūkininkas metų pabaigoje skaičiuoja derlių, o mūsų meras važiuoja slidinėti į Alpes. Užuot atsiskaitęs miestelėnams, jis surengs „baliušką“ verslininkams“, - vanojo R. Ruzgutė merą, kuris, klausydamasis aktyvistės, akivaizdžiai nervinosi.

Konservatorių lyderis, Š. Vaitkus reikalavo, kad meras nevartotų žodžio „manipuliacija“, kai kalbama apie konservatorius, o R. Ruzgutę, D. Žuolį ir A. Rakauskienę vadino „miesto varikliais“. Jis siūlė pritarti sprendimo projektui.

Audito procedūros dar nepradėtos

D. Želvys vadino sprendimo projektą dėl peticijos reikalavimų tenkinimo „abstrakčiu“ ir „nenumatančiu konkretaus laiko juos vykdant“ ir siūlė, sprendimą pakildžius, jį teikti Tarybai kitame posėdyje.

Liberalcentristas E. Simutis replikavo, kam reikėjo numatyti pinigus šilumos įmonės auditui, jeigu jau kitame posėdyje siūloma nutraukti sutartį su „Litesko“.  D. Želvys pastebėjo, kad poliklinikos auditas kainavo kur kas daugiau nei numatyta suma „Litesko“ auditui. „Visiems aišku, kad „Litesko“ auditas kainuos žymiai daugiau. Kam manipuliuoti visuomenės nuomone, jeigu jo visai nesiruošiate vykdyti“, - konservatorius kreipėsi į valdančiuosius. Administracijos direktorius V. Kuznecovas paaiškino, kad numatyta suma simbolinė, kad būtų galima pradėti paslaugos pirkimo procedūras. „Bet jūs, kaip Taryba yra numačiusi, jos šiais metais nepradėjote“, - įgėlė D. Želvys. Žinia, kad du savivaldybės specialistai, remdamiesi formaliomis priežastimis, nepasirašė potvarkio, įpareigojančio savivaldybę pradėti audito pirkimo procedūra. „Negalima atmestinai jų paruošti“, - atrėmė V. Kuznecovas. Neištvėrė ir V. Šimaičio nervai: „ Vyksta politinis šou – žmonių mulkinimas“, - tūžo jis. Net valdantieji siūlė jam nesikarščiuoti.

Kokios bus pasekmės?

Retai burną praveriantis buvęs meras, liberalcentristas R. Kirstukas „uždainavo“ seną liberalcentristų dainelę „kas nutiks su miesto šilumos ūkiu, gyventojais, jeigu sutartis bus su „Litesko“ nutraukta, neįvertinus visų pasekmių“. Bet net valdančiajai daugumai priklausantis vyriausias Tarybos narys D. Puodžius praleido R. Kirstuko žodžius pro ausis ir rėžė iš peties liberalcentristų daugumai: „Reikia pripažinti, kad rimtų pastangų, sprendžiant „Litesko“ klausimą, nebuvo parodyta. Pirmiausia reikia padaryti įmonės auditą“, - palaikė konservatorių siūlymą D. Puodžius. „O kas valdo Tarybos daugumą, jeigu per mėnesį nieko nepadaryta dėl audito?“ – purkštavo „valstietė“ M. Ulbienė. Konservatorius M. Skritulskas nuramino kitus Tarybos narius, kad pritarus peticijos reikalavimams, neigiamų pasekmių nebus. „Pritarus savivaldybės administracija tik bus įpareigota parengti sprendimo projektą dėl sutarties nutraukimo“, - sakė jis.

G. Šatkauskas tvirtino, kad „Litesko“ direktorius R. Jablonskis „yra žmogus, kuris nieko nesupranta apie šilumos ūkį“. „Pirmiausia, prieš pradedant daryti bet kokius sprendimus, reikia jį atleisti“, - siūlė konservatorius.

Retai burną pasisakymais per Tarybos posėdžius aušinantis V. Stalmokas, šįkart neištvėrė ir perdavė trumpam posėdžio vedimą vicemerei M. Vačerskienei. „Nesu įsitikinęs, kad nutraukus sutartį su „Litesko“, sumažės šilumos kaina gyventojams. Ukmergės pavyzdys rodo, kad savivaldybei perėmus šilumos ūkį į savo rankas, šilumos kainos gyventojams nė kiek nesumažėjo“,  - sakė meras.

Po dviejų valandų diskusijų sprendimo projektas „Dėl Rūtos Ruzgutės, Albino Stankaus ir Donato Žuolio 2010 m. rugsėjo 16 d. peticijoje išdėstytų reikalavimų tenkinimo“ buvo pateiktas balsavimui. Septyniems politikams balsavus „už“, niekam „prieš“, o dešimčiai susilaikius, projektas netapo kūnu – nebuvo priimtas.

Du alternatyvūs projektai

Nors  UAB „Pinus Proprius“ kaip trečias asmuo yra įsivėlusi į teisminius ginčus, bet tai nesutrukdė Tarybos nariams bendrovei per pusę sumažinti žemės nuomos mokestį.

Prieš pradedant svarstyti devintą ir dešimtą darbotvarkės klausimus dėl netekusio galios Tarybos sprendimo „Dėl VšĮ Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro 2009-ųjų metų veiklos ataskaitos ir finansinės ataskaitos“ ir netekusio galios sprendimo „Dėl VšĮ Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro 2009-ų metų vadovo ataskaitos“, Š. Vaitkus paskelbė, kad konservatorių frakcija nedalyvaus balsavime, kol yra teismo priimtos laikinosios apsaugos priemonės. M. Ulbienė klausė pranešėjo R. Garolio, ar galima klausimą svarstyti, jei tokios priemonės yra pritaikytos. „Kažką girdėjau, kad jos priimtos. Bet nėra jokio ryšio tarp jų ir sprendimo priėmimo“, - tikino vicemeras. Taryba paprasta  balsų dauguma priėmė sprendimų projektus abejais klausimais.

Audringų Tarybos diskusijų sulaukė ir klausimo „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ svarstymas. Mindaugas Skritulskas Tarybai pristatė savo ir kolegos G. Šatkausko parengtą sprendimo projektą šiuo klausimu, o liberalcentristas R. Garolis - savo. Konservatorių projektas numato didesnę rinkliavos už šiukšles gradaciją. Taip butų savininkai, kurių buto plotas yra nedidesnis nei 40 kvadratinių metrų, mokėtų 60 litų rinkliavą.

Prireikė pertraukėlės apsispręsti

Konservatorių siūlymas numato mažesnę rinkliavą gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose, sodų bendrijose, taip pat už garažus. M. Skritulskas siūlė, kad būtų keičiama atliekų registro sudarymo tvarka. „Neteisinga, kad jis dabar yra sudaromas pagal nekilnojamo turto registro duomenis. Dažnai pasitaiko, kad pagal nekilnojamo turto registro duomenis žemės sklypas turi būti tuščias, o iš tiesų jame yra statinys, kuriame gyvenama. Atliekų centro registro duomenys turi būti sudaromi ne tik pagal nekilnojamo turto registro duomenis, bet ir pagal faktines aplinkybes, kurias nustatytų speciali komisija“, - siūlė M. Skritulskas. D. Puodžius nuogąstavo, kad mažinant rinkliavas, Rinkliavų centras dar labiau nesurinks planuotų pajamų. „Ne, taip neatsitiks. Mes, keisdami atliekų registro tvarką, iš šešėlio ištrauksime 20 procentų gyventojų, kurie dabar nemoka rinkliavos“, - atrėmė M. Skritulskas. Be to, jis siūlė atliekų surinkimo paslaugą pirkti skelbiant konkursą. Anot jo, tai irgi padėtų taupyti mažinant rinkliavos dydį labiausiai socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Pristatydamas savo alternatyvų sprendimo projektą, R. Garolis sutiko, kad jis „kažkuo panašus į M. Skritulsko ir G. Šatkausko“, bet nuogąstavo, kad rinkliavos mažinimas dar labiau panardins Rinkliavų centrą į nuostolius.  Jis siūlė suvienodinti rinkliavos dydį viešbučiams ir poilsio namams, kaip ir M. Skritulskas, siūlė sudaryti atliekų surinkimo ir išvežimo stebėsenos komisiją. Įsiplieskus diskusijoms, R. Mikalkėnas siūlė abejų projektų autoriams susirinkti ir priimti vieną „normalų“ sprendimą. Regis, valdantieji ėmė abejoti, kaip pasielgti, todėl E. Simutis, liberalcentristų vardu, paprašė dešimties minučių pertraukos. Po jos politinė Tarybos dauguma eilinį kartą pasitelkė „buldozerio“ principą  - balsų dauguma balsavo už R. Garolio sprendimo projektą.