PO AUKSINIO RUDENIO PADANGE
Gervių virtinės nusinešė pirmąjį auksinio rudens mėnesį, dosniai dalijusį saulės spindulius ir šilumą, viliojusį į pajūrį tūkstančius miestelėnų ir poilsiautojų pasidžiaugti gamtos grožybėmis ir jūros malonumais. Atskubėjęs spalis plačiai išbarstė paauksuotus lapus ir klojo margą kilimą ant takų ir kelių, parkuose ir sodybose.
Mėnesio pradžia, pažymėta dviem gražiomis šventėmis – Mokytojų ir Senjorų dienomis, kiekvieno žmogaus sieloje įžiebia prisiminimus apie mokyklą, apie savo tėvus ir senelius.
Mes, miesto literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai, savo kūriniais norime pasveikinti visus mokytojus ir senjorus su švente, palinkėti stiprios sveikatos, optimizmo ir sėkmės darbe bei gyvenimo kelyje!
***
laikmetis neša
modernų žemės rutulį
vaikai auga
vaizduotės burbuluose
KŪRYBINĖS PAIEŠKOS
iki lietaus
lašeliai krenta
tik sapne
kol prisibeldžia
į žmogaus gelmes
fantazija –
maža nenuorama –
vis ieško to žodyno
kuriam atsiveria
prinokęs žodis
griaustinis žadina
kūryba liejasi liūtim
ant lapų
Eglė Baranauskaitė
.................................................................
***
Miesto senam parke.
O vėjas jų negaili:
Medžiai ošia, rauda,
Lapeliai sukasi ore,
O man – širdis suskauda...
Prisėdau ant suolelio,
Saulutė prasiskverbia pro supintas šakas.
Ištiesiu rankas, lapelis man į delną...
Štai – lietaus lašeliai tekšteli pirmi,
Pakilau nuo suolo ir bėgu tekina...
Miesto parkan sugrįšiu – grįšiu aš dar čia.
Einu aš takeliu, po kojom lapai čeža...
Irena Eitavičienė
......................................................................
TU ATEIK
Pamažu, pamažu
Krinta lapai beržų,
Puošia kilimu rudenio žemę.
Tu ateik, tu atskrisk,
Mano plaukus paliesk,
Rudenėli, gražuoli tu mano!
Be liūčių, be audrų
Mes pajūry abu,
Tiktai vėjas smilgas šiurena...
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
..........................................................................
TEKĖK, UPELIUK!
Tekėk, upeliuk tekėk
Per ramunių pievą!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Pagirdyk praeivį kiekvieną!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Nešk tyrą vandenėlį!
Tekėk, upeliuk, tekėk
Pas seną motinėlę!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Nuplauk jai ašarėlę!
Sakyk, motule, neliūdėk,
Padėjus kapuose gėlę!
Tekėk, upeliuk, tekėk,
Pranešk visam pasauliui,
Kad reikia ateitim tikėt,
Kad laisvė švies kaip saulė!
Laima Kasperavičienė
.....................................................................
RUDENS LAIŠKAI
Atnešė žavus rudens laiškanešys
Laiškų visą šūsnį ir išbarstė
Kiemuose ir parkuos... Jo talpus krepšys
Spėjo apkeliauti šimtus varstų.
Išėjau iš pirkios paskaityt laiškų...
Gal man atnešė džiugių naujienų?
Juos tarytum uogas ir grybus renku
Po beržais, klevais ir ant ražienų.
Laiškai ypatingi – be ženklų, vokų,
Brailio raštais viskas parašyta.
Juos vedžioju pirštais ir man nesunku
Laiškuose žodžius, mintis skaityti...
Pranešė, kad baigės vasara karšta,
Mums gėrybių gausą užauginus,
Kad išskrido paukščiai svetiman kraštan
Užu jūrų, už kalnų, smėlynų...
Rašo, kad artėja metas atšiaurus
Su negandom, dienom ūkanotom,
Kad danguj regėsim mažiau žiburių,
O šarma nubalins pievas, sodus.
Rašo, kad neverta nusimint, liūdėt,
O dažniau prie židinio priglusti...
Laiko karieta žiemos keliais riedės
Pasitikt pavasario saulutės.
Albinas Antanas Kazlauskas
...........................................................................
RUDUO PAŽERIA SPALVAS
Gražu į rudenį žiūrėti,
Kai pažeria spalvas kas rytą.
Tas grožis nuostabus gėrėtis,
Tartum įrėmintas – paveikslas nematytas.
Saulės atokaitoje sirpstančios avietės,
Šermukšnio šakos žemėn svyra...
Sučiulba paukštis – tik gėrėkis!
Išeik su rudeniu pabūti tyliai,
Kai vakaras – toks šiltas
Per pievas nusities!
RUDUO
Vėlyvas ruduo.
Už langų žaibai ugniniai,
Juoda naktis per žemę slenka,
Vasara išėjo į rudenį...
Lyja. Stiprus vėjas daužo langines.
Mėnulio pilnatis ritasi virš debesų.
Medžiai grumiasi su vėju,
Kryžminiai žaibai nušviečia dangų...
Rytas – saulėtas ir gražus,
Rodos, nakties net nebuvo.
Vytautas Lukšas
...........................................................................
RUDENS SONETAS
Klausiantis žvilgsnis -
trapus porcelianas
išnyra
laiko erdvėje
tarp žemės
ir dangaus.
Tarp klausimo
ir atsako,
kurio neranda
žvilgsnis,
akys.
Staiga nušvinta
nuliūdęs veidas;
išsklaido įtampą
pabirę žodžiai.
Jie draikosi
lyg pasiklydę
lapai
šokyje rudens.
Surinkusi
garsų kerus,
sudėstau
rudens melodijos
sonetą.
Anelė Emilija Mažeivaitė
....................................................................
LIKIMAS
Taip noris pamatyt tave,
Bet kaip man viską išsakyt,
Jei vis matau mus skiriančius takus,
Išbraidžiotus likimo...
Kalbėkim ir dėliokime naujai,
Išgelbėkime praradimų viltį,
Atverkime naujai mes langus,
Pažvelkime pavasariui naujai...
Šis vakaras ateis...
Tik tu – vienas palikęs,
Žinau – skaitysi laiškus,
Užmirštus seniai...
O eilės lyg ašaros rieda,
Ir sėjam gerumą tyliais vakarais...
Janina Narvilienė
.......................................................................
SPALIS
Einu gatve, kur daug kas eina.
Stebiu, kaip keičiasi žmonių veidai.
Visi jie skuba – vasara juk baigės,
Išblės jau greit ir saulės spinduliai.
Nepastebėjome, kaip gelto lapai,
Kaip krito jie kas dieną nuo šakų.
Jie ir dabar po mano kojom šnara
Tarytum aidas nuostabių dienų.
Ruduo prie jūros yra ypatingas,
Čia daug sutiksiu skubančių žmonių.
Žuvėdros klykia lyg kažką suradę
Ir pilkos varnos sukasi ratu.
O aš einu, einu ir nesustoju,
Nes mano dienos skubinas kartu.
Ir vasarai išėjusiai vėl moju
Ką tik pageltusiu klevo lapu.
Jonas Pivoris
...................................................................
SKAMBA UPĖ
Skamba upė nerimdama,
Karklas liemeniu moja,
Paklausyki sustojęs
Jos giliosios giesmės!
Čia ji amžius gurgėjo,
Čia ji amžius dainuoja,
Nesustos, net išėjus
Mums tolyn, amžinai…
Akmuo guli nedildamas,
Vanduo prausia ir prausia,
Negali nematyt jo –
To skaistumo liemens.
Čia jis amžius gulėjo,
Čia jis maudėsi, prausės,
Koks stiprumas jo kūno,
Koks tvarumas akmens.
Kalba garsiai naktyje,
Kalba tyliai dienoje,
Tad kalbėki ir tu čia –
To vandens apsupty.
Čia svajoki nurimęs,
Čia mąstyki, dūmoki,
Čia gamtos apsuptyje –
Būki sotus pagėręs svajonių vandens.
Eduardas Povilaitis
…………………………………………………………………………
RUDENS DAINA MOKYTOJAMS
Rudens arimuose gimusi,
Daina nuskriejo į padangę.
Mokytojams ją dainavo
Išskrendančių paukščių būriai.
Klevų šakelės jos melodiją sugavo
Auksinių lapų sukūry.
Tas lengvas motyvas suskambo
Debesų pilkšvajame pūke.
Lietučiui dulkiant susiliejo
Su žemėj gimstančia nauja daina.
Skambėjo ir suposi vėjy
Gražiausia rudenio daina.
Aidėjo žodžiai:
Tu išmokei pažinti pirmąją raidę.
Svajonei it paukštei uždėjai sparnus,
Kad su ja aš pakilčiau aukštai.
Palydėjai į tolimą kelią...
Plaukuose sužibėjo pirmoji sidabro gija.
Džiaugeisi kartu ir liūdėjai,
Paukštelių dainos vis klauseis...
Nijolė Prušinskaitė – Bagdonienė
...................................................................................
LIKIMAS
Nurimo pušys palei kelią
Tyliam rugsėjo gražume,
Prie suolo stabteli žmogelis
Su savo vargetos manta...
Štai eina ponas ir panelė,
Šunelis trinasi šalia.
Kokia daili šunies skrandelė,
O vargšo – vargšė apranga.
Šiandieną žmonės šunį myli,
Labiau, nei artimą, žinau.
Penktam aukšte senolė rymo,
Kas ją išves, kas ją apgaubs...
Pavydžiu tau, šunie, tos laimės –
Aprengtas, išpraustas, sotus,
O aš - palindęs ten po laiptais,
Klijuoju išmestus batus.
Kur mano medis, namas, kiemas,
Kur mano paleisti vaikai...
Žinau, kažkur nukrisiu vienas,
Išeisiu taip, kaip gyvenau...
Teliks paguoda, kad į žemę
Vienodai gulsime visi,
Ten nežiūrės - kaip kas gyveno,
Ten būsim lygūs, mylimi.
Zita Pukinienė
...............................................................................
PASIKLYDĘ MINTYS
Atsisveikinimo himną
jūra ošia. Jau ruduo.
Nerimo ir jausmo giją žadins
spindintis vanduo.
Debesynai piešia
tarsi muzikos natas.
Lapai, krentantys iš lėto,
vėl kažkur visus nuves.
Liūdesys nesvetimas,
nesvetima delčia.
Atskubėjęs spalio vėjas
pametė visas spalvas.
Saulė iškeliavusi kitur,
mėnuo kviečia ją.
Žvaigždės šaltos krenta,
tyliai slepiasi rūke.
Paukščiai jau išskrido
nežinion, svetur...
Nesigirdi klegesio,
jau tylu danguj.
Toj liūdnoj harmonijoj,
šitam lapų virpesy
girdisi praėjęs laikas,
spalio liūdesys.
O ir pasiklydę mintys -
jau nebesugrįš...
Stefanija Šaltienė
...........................................................
RUDENĖJA
Rudenėja palaukė,
Niūrūs debesys plaukia,
Šiluma išsibarstė.
Dienos ėmė apkarsti,
Paukščių giesmės nutilo,
Rūkas apgaubė šilą,
Saulės šypsniai trumpėja,
Rudenėja, rudenėja.
RUDUO
Ruduo,
Auksiniai lapai,
Raudoniu varvantys klevai,
Tas samanų ir grybų kvapas
Ir laukiantys savi namai.
Išlakios pušys remia dangų,
Žolė – auksinis lapų šilkas,
Atgyja atminty tie žodžiai brangūs,
Ir verkia jau rugsėjis pilkas.
Janina Vambutienė
......................................................................
RUDENS DELNUOS
Rudens delnuos -
Vandens lelijų vasaros švelnumas
Pušyno aromatas, kvapas, šiluma.
Upelio, ežero bangų gaivumas
Su rytmečio saulelės perlų šypsena.
Rudens veide -
Šermukšnio ašaros raudonos
Nukrito ilgesiu saulėgrąžų lauke.
Rudens delnuos – pabirę obuoliai geltoni
Jie kvepia medumi ir mėtų arbata.
Rudens valtelėje – palaima ir ramybė supas
Rudens veide – dosnumas ir tyla.
Ant slenksčio tėviškės suklupus
Gėriuos rugsėjo tobula kalba.
Dėkoju Dieve tau už rojaus kraštą
Dzūkijos sodai visad žydi širdyje
Rudens migla rūkais laukus užkloja
Vejuosi saulę ilgesio sapne...
Voratinkliais vyniojas mano laikas.
Spalvotas lapas sukasi ore....
Aš negaliu vėl būti mažas vaikas
Bet aš tikrai, sugrįšiu, mano Žeme pas tave.
Alma Viskontienė
..............................................................................
RUDENĖLIS
Rudenėlis keliauja per pievas,
Per laukus, per miškus...
Paupiuos nebežydi jau ievos,
Vėjas drasko nuo medžių lapus.
Iš toli klevas, rodosi, dega,
Nudažytas raudona spalva,
O išlėkdamos žąsys klega...
Man iš gailesčio svaigsta galva.
Rudeninės tos dienos – miglotos,
Vis mažiau jau saulėtų dienų.
O po kilimu, lapais paklotu,
Gyvastis slepiasi nuo šalnų.
Petras Vitkus
........................................................................
Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
PO AUKSINIO RUDENIO PADANGE
2024 10 07 | Rubrika: Miestas
Gervių virtinės nusinešė pirmąjį auksinio rudens mėnesį, dosniai dalijusį saulės spindulius ir šilumą, viliojusį į pajūrį tūkstančius miestelėnų ir poilsiautojų pasidžiaugti gamtos grožybėmis ir jūros malonumais.
Lapkričio 18 d. (penktadienį) 17.00 val. LNM padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką (Vytauto g. 61), kur vyks susitikimas su Vilniaus universiteto istoriku dr. Sauliumi Kaubriu.
Domanto Razausko koncertas
2018 08 16 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
„Ramybės“ galerijoje – impresionistinė N. Grigorjevos „Kūryba kelyje“
2016 07 14 | Rubrika: Kultūra
„Natalija Grigorjeva – ne tik realizmo mokyklos dailėje atstovė. Ji išsiskiria ypatingu kūrybos braižu, kurį menotyrininkai ir dailės kritikai vadina „rusiškuoju impresionizmu“, – sekmadienį „Ramybės“ galerijoje atidarant dailininkės N. Grigorjevos parodą ir pristatant pačią autorę kalbėjo Senosios gimnazijos mokytoja Nijolė Redikienė....
Apie Palangos pasirengimą vasarai – tiesioginėje LRT radijo laidoje
"Palangos tilto" informacija, 2014 05 22 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kartu su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku bei Neringos vadovu Dariumi Jasaičiu antradienį dalyvavo tiesioginėje LRT radijo laidoje, kurios metu diskutavo apie prasidedantį kurortinį sezoną bei visų trijų pajūrio miestų pasirengimą vasarai.
Koks bus paminklas Plechavičiams kurorte?
2012 07 16 | Rubrika: Miestas
Rūta STANIULYTĖ Gyventojai kviečiami išsirinkti, kokį paminklą, skirtą Žemaitijos karių savanorių generolo Povilo Plechavičiaus ir pulkininko Aleksandro Plechavičiaus atminimui, norėtų matyti S.Daukanto gatvėje. Maketų nuotraukos eksponuojamos Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61, III aukštas). „Kadangi paminklas stovės...
Pakrančių maitinimas smėliu – didelė kaina, mažas efektyvumas
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 19 | Rubrika: Miestas
Sunku įsivaizduoti Palangos kurortą be banguojančios Baltijos jūros, auksinio paplūdimio, Birutės parko. Jūra visuomet turėjo įtakos ir tebeturi čia gyvenusių žmonių gyvenimo būdui, dvasinei kultūrai bei pragyvenimui. Palangos istorijos audros, kaip ir jūros bangos, Baltijos neaplenkė. Štai ir dabar, pirmosiomis sausio dienomis pajūryje šėlusi vėtra paliko pėdsaką mūsų...
Mintys paraštėse (2011-08-23)
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 08 22 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Subjuro orai, vydami būrius poilsiautojų į vilnius, kaunus, maskvas ar Balbieriškį. Matyt, neiškentęs rudenio dargana alsuojančios Palangos, muzikologas, buvęs Seimo pirmininko patarėjas, o dabar „Delfi“ apžvalgininkas Anatolijus Lapinskas sukurpė straipsniuką „Palanga – tos pačios ir dar didesnės bėdos“, kurį mielai praėjusį...
Seimo narys kalbėtų labai daug, jeigu būtų opozicijoje
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 08 29 | Rubrika: Miestas
Kol neprasidėjo rudenio Seimo sesija, Seimo narys Pranas Žeimys, išrinktas Pajūrio vienmandatinėje rinkimų apygardoje, susitikinėja su rinkėjais, analizuoja įstatymų projektus – ruošiasi politinėms batalijoms Seime. Kaip rodo Seimo tinklalapyje paskelbta Seimo narių pasisakymų statistika, P. Žeimys negali pasigirti dideliu aktyvumu Seimo posėdžių salėje - per šių metų keturis mėnesius...
Teismas patenkino E.Krasausko skundą
„Palangos tilto“ informacija, 2009 11 24 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas lapkričio 24 dienos nutartimi patenkino buvusio vicemero Edmundo Krasausko prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus dėl jo atleidimo iš pareigų ir Marytės Vačerskienės paskyrimo mero pavaduotoja.
