Pirmoji širdies operacija Klaipėdoje mini 30-metį

Palangos tiltas, 2024-05-30
Peržiūrėta
880
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pirmoji širdies operacija Klaipėdoje mini 30-metį

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiochirurgai mini reikšmingą sukaktį. Prieš 30 metų KUL filiale Jūrininkų ligoninė buvo atlikta pirmoji širdies operacija – pusamžiui vyrui protezuotas aortos vožtuvas. Nuo tos dienos Vakarų Lietuvoje prasidėjo nauja širdies ligų gydymo era. Žmonės visapusiškos aukščiausio lygio kardiologinės pagalbos galėjo sulaukti arti namų.

Sulaukė palaikymo

KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis, žvelgdamas atgal, sako, kad širdies chirurgija buvo viena pirmųjų universiteto ligoninės lygio paslaugų, atkeliavusių į Klaipėdą ir Vakarų Lietuvą. 

„Tai įvyko prieš 30 metų, nors universiteto ligoninė įsteigta vos prieš pusantrų metų. Anuomet širdies chirurgija buvo tik Vilniuje ir Kaune. Reikia atiduoti didžiulę padėkos duoklę profesoriams Algimantui Marcinkevičiui ir Vytautui Sirvydžiui, kurie ne tik suvokė šio žingsnio svarbą, bet ir palaikė idėją, visokeriopai prisidėjo prie jos sėkmingo starto. Jų dėka širdies chirurgija atsirado Vakarų Lietuvoje ir šio regiono gyventojams nebereikėjo vykti į Vilnių ar Kauną. Širdies chirurgijos atsiradimas buvo stiprus impulsas Klaipėdoje vystytis bei augti ir šiuolaikinei kardiologijai“, – apie ypatingą širdies chirurgijos vaidmenį medicinos raidai mūsų krašte sakė A.Šimaitis.

Laikyta išskirtine 

Nuo pat Širdies chirurgijos skyriaus įsteigimo jam vadovaujantis širdies chirurgas Gediminas Kundrotas prisimena, jog ilgą laiką ši sritis laikyta išskirtine medicinos šaka, galima tik universitetuose, sutelkta profesorių bei akademikų rankose. 

„Apie 90-uosius metus ėmė daugėti širdies operacijų. Pradėta lyginti širdies chirurgijos apimtis Lietuvoje ir Vakaruose. Susiklostė siekiamybė, kad milijonui gyventojų reikėtų maždaug tūkstančio širdies operacijų. Tuo metu Lietuvoje milijonui gyventojų teko gal 100 operacijų per metus. Šio gydymo metodo, šios pagalbos mūsų šalyje iš tiesų labai stigo. Tokioje aplinkoje Klaipėdoje kūrėsi nauja Jūrininkų ligoninė. Tuometinis jos vadovas Jonas Sąlyga turėjo viziją – sukurti naujo tipo daugiaprofilinę ligoninę, kurioje, tarp kitų skyrių buvo numatytas ir Širdies chirurgijos skyrius. Tokia idėja sulaukė palaikymo tarp mūsų mokytojų Vilniuje. Ji buvo aptarinėjama Vilniaus universiteto Santaros klinikose su ten dirbusiais jaunais širdies chirurgais, buvo formuojama į Klaipėdą važiuosianti komanda, ieškomas jos vadovas“, – pasakojo G. Kundrotas.

Vilnių į Klaipėdą išmainiusi širdies chirurgų, kelių gydytojų anesteziologų-reanimatologų, bendrosios praktikos slaugytojų komanda, kurios dauguma ligoninėje tebedirba iki šiol,  metus laiko kūrėsi, ruošėsi, ieškojo įrangos, organizavo darbą. 

Nenusileidžia profesionalumu

„Kūrimosi procesas, tiesą pasakius, turėjo daug peripetijų, nes buvo ir nemažai besipriešinančių šiai idėjai, bandančių ją žlugdyti, neleisti Klaipėdoje atsirasti širdies chirurgijai. Buvo kalbama, kad periferijoje tokiai ypatingai sričiai nėra sąlygų, ne vieta. Mūsų skyriaus įkūrimas buvo lūžis, parodęs, kad išskirtine laikyta medicinos sritis tapo prieinama. 1994 metų gegužės 30 dieną, vadovaujant profesoriui Vytautui Sirvydžiui, Jūrininkų ligoninėje atlikome pirmąją širdies operaciją. Joje dalyvavo visa mus mokiusi ir rengusi kolegų komanda iš Vilniaus. Taip atidavėme pagarbą mokyklai, iš kurios išaugome, taip buvome palydėti į savarankišką gyvenimą“, – pasakojo G.Kundrotas.

Tada iš Vilniaus atvykę trys jauni kardiochirurgai pardėjo operuoti vienoje operacinėje ir tai ne kasdien. Per pirmus metus buvo atlikta apie 100 operacijų. Šiandien ligoninėje dirba penki širdies chirurgai, kasdien operuojantys dvejose operacinėse. Per metus atliekama 400-500 operacijų.

Uostamiestyje neoperuojamos tik vaikų širdys ir neatliekamos transplantacijos. Visa kita širdies chirurgijos pagalba čia teikiama, o gydytojai savo profesionalumu nenusileidžia kolegoms iš Vilniaus ar Kauno. 

 

KUL Komunikacijos tarnyba

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Depresija ir širdies ligos – vienos labiausiai paplitusių sveikatos būklių, užklumpančių vis jaunesnio amžiaus žmones.


Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiochirurgai mini reikšmingą sukaktį. Prieš 30 metų KUL filiale Jūrininkų ligoninė buvo atlikta pirmoji širdies operacija – pusamžiui vyrui protezuotas aortos vožtuvas. 


Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji Baltijos šalyse endoskopinė operacija po skrandžio apylankos. 


Palangos miesto savivaldybės Taryba mini pirmąsias savo veiklos metines.


Šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai rinksis į šventinį suvažiavimą, skirtą paminėti partijos įkūrimo 30-metį.


Vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis nori atkreipti dėmesį į vieną dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligas.


„Šio vakaro šv. Mišios Šventosios bažnyčioje buvo ypatingos – parapijos klebonas Zenonas Degutis šiandien mini savo asmeninį jubiliejų – 70-metį. Kurorto bendruomenės vardu pasveikinau gerbiamą kleboną gražios sukakties proga ir padovanojau simbolinę dovaną – iš paukščio skrydžio įamžintos Šventosios bažnyčios nuotrauką,“ – Palangos meras skelbia savo Meta (Facebook) įraše ketvirtadienio...


Palangoje atidaryta naujoji „Bottlery“ parduotuvė. Tai – pirmoji lietuviško mažmeninio prekybos tinklo parduotuvė mieste, taip pat pirmoji, savo veiklą pajūrio kurorte vykdysianti ištisus metus.   


Palangiškiai ir kurorto svečiai Baltijos kelio 30-metį nuotaikingo minėjo, rugpjūčio 23 d. už rankų susikibdami pajūryje. Gyvoji grandinė nusidriekė ant jūros tilto, Šventojoje – prie skulptūros „Žvejo dukros“.  


Šiandienos data Palangai – itin svarbi. Kovo 30 dieną sukanka 90 metų, kuomet Lietuva atgavo iš Latvijos Palangą ir Šventąją. Palangiškiai jau gali džiaugtis savo lietuvybe bemaž šimtmetį, nors kaip užsiminė šventojiškis kraštotyrininkas Mikelis Balčius, galbūt kai kam būtų tikusi ir kitokia istorijos tėkmė – būti Latvijos, o ne Lietuvos dalimi.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius