Piniginės socialinės paramos naujovės

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gruodžio mėnesį priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimus – būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, kaip ir socialinės pašalpos, teikimas perduotas savarankiškai savivaldybių funkcijai ir ši parama bus finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.
Atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimus, Savivaldybės tarybos sprendimu iš dalies pakeistas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas.
Teisės aktų pakeitimo pagrindinis tikslas – didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams tikslingumą ir veiksmingumą, padaryti paramą skaidresnę ir padedančią žmogui tada, kada jam to iš tiesų reikia.
Įstatyme supaprastintos sąlygos, kurioms esant nepasiturintys asmenys turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, t. y. nustatyta, kad piniginė socialinė parama, įvertinus pajamas ir turtą, gali būti teikiama ir asmenims, kurie:
– vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis ir kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimali mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
– vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (vaikus) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
– asmenys, auginantys vaikus, turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę įrodyti giminystės ryšį (DNR tyrimą) laikotarpiu.
Nedirbantiems darbingo amžiaus asmenims, kurie nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jiems buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas. Šiems asmenims piniginė socialinė parama naujai gali būti skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, kai asmuo įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.
Pakeista nuostata būsto savininkams, kurie nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Neigiamos pasekmės kiltų tik tuo atveju, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Šiuo atveju būsto šildymo išlaidų kompensacija būtų pradėta mažinti 50 procentų nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija, o nuo kito šildymo sezono – neskiriama visai.
Gera žinia tiems būstų savininkams, kuriems pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusias Įstatymo nuostatas buvo 50 procentų sumažinta arba visai neskirta būsto šildymo kompensacija, nes jie nedalyvavo svarstant arba nepritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, tačiau daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas vis vien įgyvendinamas arba įgyvendintas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. jie vėl įgyja teisę į būsto šildymo kompensaciją.
Taip pat Įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, pasirenka vieną iš būstų, už kurį bus teikiamos kompensacijos, apskaičiuojant naudingojo ploto, geriamojo ir karšto vandens normatyvus, asmeniui, kuris gyvenamąją vietą deklaruoja kitame būste, tenkanti šių normatyvų dalis nustatoma pasirinktam būstui.
Svarbi Įstatymo nuostata – Savivaldybės administracija gali pasitelkti bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, seniūnaičius ar kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Bendrų pastangų ir visuomenės aktyvumo dėka sieksime, kad piniginė socialinė parama Palangos miesto savivaldybės gyventojams būtų teikiama vadovaujantis veiksmingumo, bendradarbiavimo ir socialinio teisingumo principais. Tikimės visuomenės palaikymo ir kviečiame savivaldybės gyventojus būti sąžiningais, pilietiškais ir principingais.