Petras Gintalas: „Mano medaliuose – istorinės asmenybės”

„O, mielai atvažiuosiu. Matote, dabar gyvenu Telšiuose, yra namas ir Palangoje. Senokai buvau kurorte, vis neprisiverčiau, o dabar bus puiki proga“, – paskambinus dėl interviu ragelyje girdėjosi nuotaikingas garsiojo medalininko Petro Gintalo balsas.

Susitikus jis nusišypsojo: „Jausmas neblogas, kai sužinai, jog dar nesi užmirštas“. Atsisėdus lauke iš medžio ręstoje palapinėje, jis ranka mostelėjo į namą: „Tėvelis miręs. Remontuojame dabar jo namą“.

„Ne tai nėra mūsų gimtasis namas. Mes į Palangą atsikraustėme, kai buvau septynerių metų, ėjau į antrą klasę“, – patikslino menininkas.

Pirmieji darbai – iš gintaro

P.Gintalas, vienas žinomiausių medalininkų, gimė Bonifaco ir Janinos Gintalų šeimoje Telšiuose, 1944 m. Be Petro, šeimoje dar augo vyresnis brolis Bonifacas ir jaunesnis Kęstutis.

Gresiant ištrėmimui į Sibirą 1952 m. Gintalų šeima persikėlė į Palangą. Vaikai mokslus tęsė Palangos vidurinėje mokykloje.

Palangos mokykloje jis lankė „gamybinę klasę“, kurioje buvo mokoma daryti papuošalus ir suvenyrus iš gintaro. Pirmieji darbai iš gintaro buvo eksponuoti keliose parodose Lietuvoje ir net tarptautinėje parodoje JAV. Išlaikius gintaro apdirbimo egzaminą, P. Gintalui buvo suteikta trečios kategorijos gintaro apdirbėjo kvalifikacija.

Didžiausias dėmesys – medaliams

Pašnekovas vėliau prisiminė, kad, baigęs mokyklą, metus dirbo Klaipėdos „Dailės” kombinato Palangos gintaro ceche. Nuo 1964 m. Vilniaus dailės institute studijavo dizainą. 1969 m. apgynęs baigiamąjį darbą, įgijo dailininko konstruktoriaus (dizainerio) specialybę. Kurį laiką jis dirbo Vilniaus techninės estetikos mokslinio tyrimo institute dizaineriu.

1970 m. P.Gintalui grįžus į Palangą, studijų draugas Algis Mizgiris pakvietė dirbti į Telšių taikomosios dailės technikumą, neseniai įsteigtą dizaino skyrių. Jis tapo dėstytoju ir kurso kuratoriumi.

Dailininkas P.Gintalas tapo, kuria monetas, metalo plastikos darbus.

Nors didžiausią ir reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro medaliai, kurie iš Lietuvos medalininkų darbų išsiskiria masyvumu, aiškia kompozicijos konstrukcija.

Jis pasakojo, kad tėvas buvo didelis kolekcionierius tiek monetų, tiek plastikos darbų, paveikslų ir panašiai.

Renkasi istorines asmenybes

„Pirmasis mano medalis buvo skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms atminti“, – prisiminė pašnekovas.

Jis savo herojais pasirenka istorines Lietuvos asmenybes ir žymius kultūros veikėjus. Medaliuose įamžinti Kristijonas Donelaitis, Petras Galaunė, Ignas Jokūbas Masalskis, Simonas Daukantas, Jonas Krizostomas Gintila, Vladas Drėma, Jonas Basanavičius, Čijunė Sugihara ir kiti. Medaliuose atsispindi asmenybių išsami biografija, būdingas griežtas, raiškus ir tvirtas braižas, įamžinami ne tik veidų bruožai, bet ir vietovės, miestai. Porą medalių menininkas buvo sukūręs ir Palangai.

Dabar medalis – kitoks

Menininkas pasakojo, kad anksčiau  medalininko veikla buvo laikoma prestižine. Laikai keitėsi, pakito ir pats medalis.

„Šiuolaikinis medalis išėjęs iš tradicinių rėmų. Jis virto trimačiu, dabar medalis nebūtinai turi būti plokščias. Bet lieka medalio paslaptis. Paslaptis – tai vadinamas aversas, kai vienoje pusėje yra ar portretas, ar miesto vaizdas, kažkoks reiškinys. Ši pusė yra konkreti ir aiški. O kita medalio pusė – tai jau menininkų kūryba, interpretacija ta tema. Kaip jis sugeba atskleisti biografiją, miesto istoriją ir panašiai. Šiuolaikinė forma gali būti ir kitokia, tačiau svarbiausia lieka, ar menininkas pataikė į mintį“, – apibūdino P.Gintalas.

Organizuoja stovyklas

Menininkas koordinuoja kasmet vasarą Telšiuose organizuojamas medalininkų stovyklas. Pirmą kartą menininkai į ją susibūrė dar 1985 metais. Stovyklose dalyvauja ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš kaimyninių šalių.

Pagrindinis kūrybinių stovyklų tikslas edukacinis – įamžinti medaliuose Žemaitijos ir Lietuvos žymius žmones, istorinius įvykius, architektūros ir gamtos paminklus. Medalininkų stovyklos tapo ryškiu Žemaitijos, o kartu ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo akcentu.

2002 m. P.Gintalui buvo skirta valstybės stipendija už kūrybinių medalininkų stovyklų organizavimą.
Jis yra gavęs ne vieną apdovanojimą. 1993 m. Respublikinio medalio „Vilniui 670“ konkurso I vieta, premija suteikta už trijų medalių ciklą, skirtą iškilioms Lietuvos kultūros asmenybėms: Vilniaus kultūros istorikui Vladui Drėmai, pirmajam „Aušros“ redaktoriui daktarui Jonui Basanavičiui ir vienam žymiausių istorikų, Vilniaus universiteto auklėtiniui Simonui Daukantui.

Kuria monetas

Menininkas pats dalyvauja konkursuose. Ne kartą teko laimėti proginių monetų kūrimo konkursus.

Jis prisiminė sidabrinės monetos, skirtos Lilehamerio olimpinėms žiemos žaidynėms, kūrimą. 1994 m. buvo nukaldinta tik du šimtai bandomųjų egzempliorių. Tikrų monetų gamyba dėl neaiškių priežasčių taip ir nepasirodė. O reti bandomieji egzemplioriai tapo labai geidžiami kolekcionierių, nei brangūs, palyginti su kitomis proginėmis monetomis.

Taip pat buvo išleisti dar du sukurti monetų projektai – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui skirtos 50 litų 1999 m. monetos aversas ir 10 litų 1994 m. moneta, skirta Pasaulio lietuvių dainų šventei. Šios monetos aversas buvo pakartotas 10 litų 1995 m. monetoje, skirtoje Penktosioms pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".