Patvirtinus jūrų uosto detalųjį planą- viltys dėl Šventosios atgimimo

Vakar neeiliniame tarybos posėdyje pagaliau patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Pritarus šiam svarbiam tiek Šventajai, tiek valstybei dokumentui, uosto direkcija teiks paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.

Turėjo balsuoti prieš savaitę
Šventosios jūrų uosto detaliojo plano klausimą Taryba turėjo svarstyti sausio 31-ąją vykusio posėdžio metu. Tačiau iš darbotvarkės išbraukus septynis su teritorijų planavimu susijusius klausimus, tądien politikai tik išklausė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei svarbų visai valstybei dokumentą rengusių UAB „Sweco Lietuva“ atstovų pristatymo, o dėl plano patvirtinimo balsuota vakar.
Priminsime, jog praėjusį penktadienį Palangos miesto vadovai sulaukė laikinai ėjusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus pareigas Romos Mušeckienės pasirašyto rašto, kuriame priminta, jog Tarybos posėdžiui teiktąjį Šventosios jūrų uosto detalųjį planą jau palaimino visos derinančios institucijos bei Palangos tarybos derinantieji komitetai. Tačiau dėl KVJUD atstovams nesuprantamų priežasčių klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Padėkoję, kad klausimą bent jau buvo leista pristatyti, KVJUD vadovė primena, kad detaliojo plano parengimas yra tik viena iš techninės dokumentacijos rengimo Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo darbų. Pats detalusis planas yra svarbus dėl tolimesnių valstybės įgyvendinamo projekto procedūrų vykdymo ir finansavimo. Uosto direkcija turi iki vasario pabaigos pateikti paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.

Suformuoti keturi sklypai
Sprendimo projektą Tarybos nariams pristatė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Danta, nes planavimo procedūros organizatorius yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Šventosios jūrų uosto detaliuoju planu suformuoti keturi vadinamosios kitos paskirties žemės sklypai.
Pagal detaliojo plano sprendinius, nustatyti tokie jų naudojimo būdai ir pobūdžiai: vienas sklypas skiriamas inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams ir trys – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyboms.
Atskirose vieno iš sklypų dalyse numatomi skirtingi režimai: teritorijos bus skiriamos krašto apsaugos bei valstybinės sienos apsaugos tikslams, atskirai atidalintos komercinės paskirties objektų teritorijos prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyboms bei visuomeninės paskirties teritorijos mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statyboms.
30 hektarų žemės ir
jūros
Pagal 2011-ųjų pabaigoje patvirtintą Šventosios jūrų uosto koncepciją čia numatoma aptarnauti mažuosius pramoginius, žvejybinius ir pagalbinius laivus.
Planuojama teritorija yra šiaurinėje Palangos miesto dalyje, Šventosios seniūnijoje, ant Šventosios upės žiočių prie Baltijos jūros. Bendras planuojamos teritorijos plotas – 31,2160 ha.
Didžioji dalis planuojamos teritorijos apima žemės sklypą, kurio plotas 15,3365 ha, jį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dalis nagrinėjamos teritorijos pietinėje dalyje yra laisva valstybinio fondo žemė, sklypai šioje dalyje nėra suformuoti. Vakaruose planuojama teritorija apima dalį Baltijos jūros akvatorijos ties Šventosios upės žiotimis, reikalingos išoriniam uostui ir molui statyti.
Šiaurinė pusė ribojasi su pajūrio juostos dalimi (kopomis, paplūdimiu, Baltijos jūra) ir teritorija, kurioje stovi UAB „Energetikas“ pastatai (šioje teritorijoje žemės sklypai nėra suformuoti). Šiaurinė pusė ribojasi su pėsčiųjų tiltu per Šventosios upę iš Kopų gatvės.
Rytuose nagrinėjama teritorija prieina prie Kopų ir Jūros gatvių. Pietinė planuojamos teritorijos dalis ribojasi su Prieplaukos gatve ir už jos esančia želdynų teritorija.
Teritorijos viduryje, pusiasalyje, yra įsiterpęs 1,8794 ha ploto užstatytas sklypas. Planuojamos teritorijos šiaurinėje dalyje prie Kopų gatvės yra 30 medinių vieno aukšto sezoninio naudojimo pastatų (vasarnamių), kurių bendras užstatymo plotas – apie 1000 kv. m.
Rytinėje planuojamos teritorijos dalyje (Šventosios upės pakrantėje) yra išlikusios XX a. antroje pusėje pastatytos betoninės krantinės, jūrinėje teritorijoje – senojo uosto molų su mediniais poliais liekanos.

Uoste – per 500 laivų
Projektuojamame uoste bangolaužiais apsaugotas vandens paviršius yra apie 171 000 kv. m. Vidinėje bangolaužių pusėje numatomas 7 metrų gylį siekiantis švartavimosi dokas pagalbiniams laivams bei įrengiama degalinė.
Išorinio uosto gylis siekia 7 metrus, jame numatomas 160 m skersmens apsisukimo baseinas laivams, prie pietinio molo numatoma švartuoti pagalbinius įvairių institucijų laivus (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos patrulinius katerius, AB „Orlen Lietuva“ - Būtingės naftos terminalo aptarnaujantį katerį ir pan.), yra degalinė, 146 švartavimosi vietos pramoginiams iki 6-15 m ilgio laivams bei 15 vietų žvejų prieplauka laivams iki 12 m. Taip pat numatoma potenciali vieta perspektyviniam mažųjų keltų terminalui statyti ant pietinio molo.
Vidinio uosto gylis svyruoja nuo 4 iki 3 metrų. Jame planuojamos 339 švartavimosi vietos 6-9 metrų ilgio pramoginiams laivams, yra du slipai laivams nuleisti į vandenį, plėtojama infrastruktūra, reikalinga uostui funkcionuoti ir atvykstantiems bei nuolat uoste švartuojamiems laivams aptarnauti.
Uosto teritorijoje numatomos apie 4000 kv. m bendrojo ploto laivų saugojimo aikštelės. Ne sezono metu numatoma galimybė panaudoti dar apie 4000 kv. m automobilių stovėjimo aikštelių ploto laivams saugoti sausumoje.

Planuojami takai bei privažiavimai
Siekiant atstatomam Šventosios uostui suteikti ne tik su uosto funkcijomis susijusio infrastruktūrinio objekto pobūdį, palei visą jo teritoriją planuojamas rekreacinis pėsčiųjų takas. Jame numatoma įrengti rekreacinį pobūdį pabrėžiančius mažosios architektūros elementus – suoliukus, lauko apšvietimą, gėlynus. Takas prasidės ties pėsčiųjų tiltu per Šventąją ir plačia promenada tęsis per visą uosto teritoriją rekonstruojamomis ir platinamomis esamomis bei naujai formuojamomis krantinėmis šalia vandens iki pietinio molo pabaigos. Pietinėje teritorijos dalyje planuojamas takas jungiamas su Prieplaukos gatve, kuri dabartiniu metu yra pagrindinė pėsčiųjų arterija, jungianti centrinę Šventosios dalį su paplūdimiais.
Į uosto teritoriją sausumos transportu patenkama iš Prieplaukos gatvės. Privažiavimas prie visų uosto funkcinių zonų numatomas pietvakariniu sklypo pakraščiu. Planuojamoje teritorijoje numatoma 450 automobilių stovėjimo vietų. Jos dėstomos trimis segmentais: 260 vietų stovėjimo aikštelė numatoma uosto prieigose šalia Prieplaukos gatvės, 50 automobilių aikštelė planuojama šalia komercinės ir administracinės paskirties pastatų vakarinėje vidinio uosto dalyje ir 140 automobilių išdėstoma abipus privažiavimo prie laivų statyklos ir remonto teritorijų.
Preliminariais skaičiavimais, visos statybos kainuosiančios apie 53 mln. eurų (182 mln. litų). Tikimasi, kad projekto įgyvendinimą finansuos ES, kuri paprastai dengia 85 proc. reikalingų panašiems objektams lėšų, KVJUD prisidės 15 proc.