„Paršelio rojaus“ savininkui bankai atsuko nugarą, ranką ištiesė Palangos kredito unija

Kai prieš kelerius metus Šventosios verslininkui Gintautui Rekašiui, labiausiai žinomam kaip restorano „Paršelio rojus“ savininkui, prireikė paskolos verslui diversifikuoti – vystyti apgyvendinimo paslaugų verslą – didieji bankai jam atsuko nugarą. „Nesmagiai pasijutau. Pagrindinę įmonės sąskaitą laikau viename dideliame banke jau daugelį metų. Visus įsipareigojimus vykdau laiku, restorano verslas – stabilus ir pelningas, bet kai prireikė paskolos naujam verslui, paaiškino, kad su maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriaus verslininkais jie nelinkę daug dirbti dėl jų palyginti nedidelės verslo apimties ir ribotų apyvartų“, – „Palangos tiltui“ sakė G. Rekašius.

PKU pagelbėjo ne tik restorano savininkui
Kai žmona vakare liūdnai pajuokavo, kad verslą sumaniusiam plėtoti vyrui, ko gero, teks kreiptis kokios nors „bobutės“ paskolos, vyras jau buvo nusprendęs: paskolos kreiptis į Palangos kredito uniją (PKU). Ir neapsiriko.
„Dėl 300,000 litų paskolos kreipiausi 2013-ųjų lapkričio mėnesį, o gruodžio pabaigoje jau pradėjau gautus PKU pinigus „įsukti“ į naują verslą – statyti Šventojoje 8 poilsio namelius“, – prisiminė žinomas pajūrio verslininkas.
Jis – ne vienintelis Šventosios verslininkas, sėkmingai pasinaudojęs Palangos kredito unijos lankstesnėmis ir pigesnėmis paskolomis. „Kai prieš kelerius metus norėjau investuoti Šventojoje į apgyvendinimo paslaugų verslą, kurį jau vystau ne vienerius metus, netikėtai susidūriau su problema: nė vienas bankas nesutiko paskolinti juokingai mažos, bet vis tik labai reikalingos 25 tūkstančių litų paskolos. Išgelbėjo Palangos kredito unija“, – prisiminė Šventosios verslininkas ir aktyvus Šventosios bendruomenės tarybos narys Domininkas Jurevičius.
„Tokia padėtis tikrai nėra gera – ji neskatina verslo. Didieji bankai noriau dirba su dideliais klientais, Lietuvos bankas bando gerokai suvaržyti kai kurių kredito unijų veiklą, nors būtent pastarosios dažniausiai yra mažo ir vidutinio verslo atstovams išsigelbėjimas“, – pritarė ir G. Rekašius, ir D. Jurevičius.

Į naują verslą – 1 milijoną litų
„Paršelio rojaus“ savininkas tvirtino, kad restorano verslas – itin sunkus, reikalaujantis itin didelio dėmesio, žmogiškų resursų, o apyvarta, turint omeny, kad dėl sezoniškumo tenka dirbti tik tris vasaros mėnesius, palyginti nėra itin didelė.
„Verslo diversifikavimas man – labai natūralus sprendimas. Juolab, kad netoli pajūrio turėjau apie 20 arų žemės sklypą, jame stovėjo du sovietmečiu statyti poilsio nameliai. Kilo sumanymas juos kapitaliai renovuoti ir pastatyti dar 6 papildomus“, – prisiminė pradžią G. Rekašius.
Paskolą jam PKU suteikė labai operatyviai. „Ją gavęs, užsakiau namelių renovacijos ir naujų poilsio namelių statybos projektus – unijos pinigai iškart pradėjo „dirbti“, – pasakojo vyras.
Visų aštuonių namelių projektavimas, renovacija ir naujų statymas, G. Rekašius atskleidė, kainavo apie milijoną litų. „Pats į verslą įdėjau nemažai savo lėšų, o Palangos kredito unija suteikė maksimalaus dydžio paskolą“, – neslėpė verslininkas.

Jei ne PKU paskola, verslą būtų tekę „užšaldyti“
Žinoma, pinigų niekas už gražias akis ir šypseną neduoda, todėl ir PKU atliko G. Rekašiaus verslo analizę, įvertino pinigų srautus ir paskolos suteikimo riziką. Paskolos sutarčiai užtikrinti teko įkeisti savo nekilnojamąjį turtą.
„Tai – normali praktika. Kaip įsitikinau savo kailiu, didieji bankai nenori „terliotis“ su mažo ir vidutinio verslo klientais. Kai kurių, matyt, jau ir paskolų portfelis buvo išdalintas. Kai kurie „prisikabino“, kad kažkada buvo kelių šimtų litų kažkokių mokesčių mokėjimo vėlavimas, todėl automatiškai „nustūmė“ į D skolinančiųjų grupę. Į ją patekus nedaug vilčių gauti banko paskolą. Žodžiu, nerimta“, – reziumavo G. Rekašius.
Jis ne tik sočiai visus maitina „Paršelio rojuje“, bet ir kavinukėje Klaipėdos autobusų stotyje. „Bankai matė, kad mano verslai – stabilūs, o pajamos iš jų yra, bet jų vidiniai reikalavimai vidutiniam verslininkui dažnai – sunkiai įveikiami, – teigė pašnekovas. – Jeigu nebūčiau iš PKU gavęs paskolos, ko gero, būtų tekę statybų projektą „užšaldyti“ – pačiam kaupti reikalingas lėšas. Laimei, to neprireikė“.
Jis džiaugėsi, kad „vietos bankelis“ – taip palangiškiai mėgsta vadinti vietos kredito uniją – paskolą suteikė palankiomis sąlygomis. „Kadangi didžiausius pinigų srautus iš apgyvendinimo paslaugų generuoju vasarą, paprašiau, kad paskolą išdėstytų taip, kad didžiausi grąžinimai būtų numatyti vasarą. Be ginčų sutiko“, – pasakojo redakcijos svečias.
Jau 2013-ųjų vasarą nameliai buvo pastatyti ir juose apsigyveno pirmieji svečiai.

Geros ir palūkanos
G. Rekašius sakė, kad ir iki paskolos suteikimo Palangos kredito unijoje jis naudojosi unijos paslaugomis. Jam PKU nustatė 8 procentų palūkanų normą, kurią G. Rekašius vadina „normaliomis“.
„Žinoma, Europos paramos fondų teikiamų pinigų palūkanos yra mažesnės, bet reikia žinoti, kad didieji bankai kurorto ir Šventosios infrastruktūros projektus nenoriai finansuoja. Jiems jie – kaip dantų skausmas. Tai – ne tik mano patirtis. Iš kitų verslininkų išgirsite tą patį“, – sakė G. Rekašius.
Anot jo, vien paminėjus Šventosios vardą, bankininkai susiraukia. „Jie norėtų, kad verslininkas šuoliuotų ar nors kada „špagatą“ padarytų, o man, kaip vidutiniam verslininkui, mieliau žengti mažais, bet saugiais ir užtikrintais žingsneliais“, – šypsojosi pašnekovas.

Stengsis paskolą atiduoti greičiau
Atiduoti 300 tūkst. litų paskolą Palangos kredito unijai jis turės per dešimt metų, bet neatmeta galimybės, kad tai padarys ir anksčiau. „Nameliai jau dirba, generuoja lėšas. Tai – labai gerai. Bet daug lems, kokia padėtis bus pinigais – ar jie pigs, ar brangs, kokia bus ekonominė situacija šalyje, pajūryje ir Šventojoje, kaip toliau vystysis Šventoji“, – vardijo verslininkas.
G. Rekašius neslepia, kad ir kitiems verslininkams patartų kreiptis paskolų į kredito unijas. „Vien dėl to, kad jei nesate logistikos ar didelės gamybinės įmonės savininkas, pasiskolinti iš bankų vystyti apgyvendinimo ar maitinimo verslą, praktiškai neturite didelių šansų. Palangos kredito unija priims jus su malonumu“, – sakė vyras.
Jis pastebėjęs, kad klientų aptarnavimas PKU – labiau individualus, asmeniškas, šiltesnis. „Tai – ne mažiau svarbu, nei geros paskolos sąlygos“, – pastebėjo G. Rekašius.

Ne vieno verslininko keliai veda į PKU
Prisipažinęs, kad kolegos verslininkai pernelyg „nesiafišuoja“, iš kokių šaltinių jie imą paskolas, Gintautas sakė, kad ne vieną jų sutikęs ir prie Palangos kredito unijos durų.
Verslininkas tiki, kad investicijos Palangoje ir Šventojoje – perspektyvus dalykas. „Nesijuokite: tikiu, kad Šventoji gali tapti naujaisiais „vasiukais“. Judėjimas, dinamika yra labai teigiama Šventojoje. Kai bus pastatyta centrinė aikštė, baigtos Palangos aplinkkelio statybos, turistų srautai į Šventąją tik suintensyvės. Kad tik kada nors būtų baigtos Šventosios uosto statybos, – sakė G. Rekašius. – Bet kuriuo atveju, vietos verslininkams reikės verslui pradėti ar vystyti pinigų. Ir dažno keliai ves į Palangos kredito uniją“.
Nors žiemą poilsio nameliai uždaryti, verslininkas jau sulaukia skambučių – teiraujamasi dėl užsakymų kitai vasarai.
„Tai nuteikia optimistiškai. Vadinasi, verslas turi sektis, vadinasi, ir paskolą PKU grąžinsiu“, – sakė G. Rekašius.
Pasižiūrėti „Undinės“ namelių galima svetainėje www.poilsineundine.lt

PKU tikslas – unijos narių gerovė
Anot PKU Administracijos vadovo pavaduotojo Šarūno Skučo, PKU pagrindinis veiklos tikslas yra ne maksimizuoti pelną, bet siekti unijos narių ūkinės ir socialinės gerovės. „Kitais žodžiais tariant, unija rūpinasi pačių mūsų klientų verslo plėtros projektų vystymu, miesto ekonomine gerove, ir tuo tikslu teikia paskolas. Todėl įsigiliname į kiekvieno poreikius, visus projektus nagrinėjame individualiai ir ieškome geriausių kreditavimo variantų. Palyginti su bankais turime mažiau klientų, todėl labai greitai priimame sprendimus paskoloms suteikti, dažniausiai greičiau nei per 5 darbo dienas po visų dokumentų mums pateikimo, – „Palangos tiltui“ sakė Š. Skučas. – Laukiame visų, tiek norinčių investuoti laisvas lėšas, už kurias mokame Palangoje didžiausias palūkanas, tiek norinčių vykdyti kasdienes operacijas, už kurias atliktas elektroniniu būdu, neimame jokio komisinio atlygio, tiek norinčius skolintis įvairioms reikmėms. Teikiame labai palankiomis sąlygomis verslo paskolas tiek įmonėms, tiek ir individualiai nekilnojamojo turto statybos ar nuomos paslaugas vystantiems gyventojams. Teikiame Palangoje geriausiomis sąlygomis vartojimo paskolas, taip pat teikiame ir paskolas įvairiems poreikiams įkeičiant nekilnojamąjį turtą“.
Anot Š. Skučo, sena problema Palangoje yra valiutos keitimo vietų trūkumas ir nepatogus darbo laikas. „Ligi šiol valiutą galėjome keisti tik unijos nariams, tačiau pasikeitus įstatymui, greitu laiku jau galėsime keisti valiutą visiems to norintiems. Planuojame šią paslaugą pradėti teikti visiems dar iki metų pabaigos“, – sakė Š. Skučas.