Parodė, kiek kainuoja pavalgyti Palangoje: „Be poros šimtų net nevažiuokite“

Visi Lietuvos kurortai prasidėjus vasaros sezonui tampa atostogaujančių traukos objektais, o sezonui einant į pabaigą tampa ilgų diskusijų pagrindinėmis temomis.

Pagrindinės temos, apkalbant poilsį Palangoje, dažniausiai būna dvi: ar šiltas ir švarus buvo Baltijos jūros vanduo ir kaip stipriai kilo kainos kavinėse ir restoranuose. 

Vienintelis kas nesikeičia Palangoje kasmet tai šurmulys Basanavičiaus gatvėje. Toks jausmas, kad ten specialiai atvežė autobusais kelis tūkstančius žmonių ir paleido juos sukti ratus nueinant Basanavičiaus gatve iki tilto ir grįžtant iki Vytauto gatvės. 

Tokios mintys mane aplanko kaskart prisėdus vienoje iš Basanavičiaus gatvės restorano terasų. Per valandą tuos pačius personažus pamatai kelis kartus einant Basanavičiaus gatve pirmyn atgal.

Galvočiau kad jie ką pametė, bet jie niekada nežiūri sau po kojomis, o labiau nužiūri žmones sėdinčius palei gatvę išsidėsčiusių restoranų terasose.

Tad jau keli metai iš eilės kaip vengiu tos šurmuliuojančios Basanavičiaus gatvės ir pasisėdėjimui su draugais renkuosi kiek nuošalesnius restoranus.

Pasižymėjo malonia aplinka 

Dažniausiai su artimaisiais laiką leidžiame per 100 metrų nuo garsiosios gatvės įsikūrusioje „Mahortoje”. 

Jauki terasa, apsuptyje didingų parko medžių ir visiška tyla, tik vos girdima muzika, kuri sudaro tik šiokį tokį foną, kuris nieko bendro neturi su Basanavičiaus gatvėje skambančiomis muzikomis,kurių pagrindinis tikslas yra skambėti garsiau nei kaimyno terasoje tuo metu skambanti melodija.

Tad jei apsukote kelis ratus Basanavičiaus gatvėje ir jūsų damos spėjo per tą laiką pademonstruoti šių metų vardinių kolekcijų naujausius „aprėdus”, galite drąsiai išsukti iš Basanavičiaus gatvės ir kartu su mumis pasimėgauti maistu tik savoje kompanijoje.

Tiesa, patiekalų kainos nuo to, kad jūs išsuksite iš Basanavičiaus gatvės nė kiek nesumažės, nes ties „Floros simfonija Mahorta” Palanga nesibaigia, bet jei piniginėje vienam asmeniui turite kokius 30-60€ jūs čia pasijusite tikru ponu.

Neskubėkite sakyti brangu, prieš tai pažiūrėkite, kiek mes penkiese visko užsisakėme.Linksmą apžvalgą pradėsiu nuo gėrimų, nes juos užsakant, nevyniodamas žodžių į vatą turiu pripažinti, kad savo damas šiek tiek išdūrėme. Geriau pagalvojus, išdūrėme skamba negražiai, gal gerai skambės – apgavome. 

O melas slypėjo tame, jog pasiūlėme joms išgerti po alkoholinį kokteilį, ir tam kad jos nesipriešintų, paminėjome, kad išgerkite bent po vieną.O jau užsakydami padavėjai pašnibždėjome į ausį kokteilių dydį.Už tai kokią juoko dozę „apturėjome” kai atnešė tuos kokteilius…

Tiesa, mūsų kompanijoje buvo vienas vaikas, kuris pamatęs milžiniškus alkoholinius kokteilius užsimanė, kad jam jo pieno kokteilį pakeistume į kažką panašaus dydžio.

Liūdesį jo nuraminome tik parodydami morkų sulčių taurę ir kavos puodelį, kurie buvo dar mažesni ir už jo pieno kokteilį. 

Tad supratęs, kad jis nėra labiausiai nuskriaustas visoje mūsų kompanijoje prie stalo – apsiramino.

Užkandžiams užsakėme jau mūsų „Mahortoje” išmėgintą antienos paštetą, kurio derinys su mangais ir svogūnų džemų yra bombinis skonių pliupsnis, kurio poskonį pasąmonė dar ilgai vėliau primins.

„Philadelphia” sušiai mano sūnaus nuomone subalansuoti būtent vaikams, svarbu kad krabų lazdeles lydėtų nemažas kiekis philadelphia sūrio ir vyšnelė ant torto šiame sušyje – šiek tiek lašišos.

Man asmeniškai paskutiniu metu skaniausi sušiai apkepti ir su unguriu.Kad ir koks esu pavalgantis, o ir mano kompanijoje beveik visi tokie, bet užsakydami prieš pagrindinius patiekalus ramenų padarėme klaidą. 

Nepagalvokite, kad ramenai buvo neskanūs, ne ne, su jais viskas gerai ir net labai gerai. Tik va porcija ramenų tokia didelė, kad ji gali drąsiai kažkam pasitarnauti ir pagrindiniu patiekalu, o jei dar juos visus įveiksite, tai pokaituko prigulsite ne prie jūros kur pavėsyje, o jau čia pat po šalia terasos augančiais milžiniškais medžiais.

Renkant skaniausius ramenus, brandintos jautienos ramenai, nors ir jautiena buvo minkštutė, pirmą vietą vienbalsiai užleido ramenams su antiena.

Abejoju ar pavyks tos parūkyto dūmo antienos skonį perteikti, bet dėl šių ramenų su antiena, te nesupyksta gyvūnų mylėtojai, yra verta paaukoti vieną kitą antelę…Pagrindinių patiekalų pasirinkimą tradiciškai mūsų kompanijoje padiktavo dietų laikymasis, kuris deja niekaip neatsispindi vakare užlipus ant svarstyklių.Damos valgė midijas ir žuvytę – baramundį.Mes vyrai tik apsimetantys, kad lygiai taip pat kaip ir mūsų damos, pergyvename dėl augančio svorio, užsisakėme steiką ir kiaulienos nugarinės kepsnį su kaulu.

Jei draugo žmona suvalgiusi žuvį džiaugėsi – „lengvai pavalgiusi”, tai Katinienei bandant „sukovoti” su nemažu midijų indu tas terminas nelabai tiko ir norėdamas kiek palengvinti jos kovą, gavau prie midijų naikino prisidėti ir aš.

O dabar apie brangiausią tą dieną ant mūsų stalo buvusį patiekalą. 

Žinot, apie ką aš galvoju kaskart atpjaudamas vidutiniškai iškeptą jautienos gabaliuką ir vėliau jį neskubėdamas kramtydamas?

Žinoma, pirma apie tai, kad veganavimas ar vegetariavimas ne man, bet svarbiausia aš galvoju apie tai, kad gyvenime greičiausiai viską darau teisingai, nes tik dėl to gali leisti už vieną patiekalą sumokėti 34€ ir dėl to nė kiek nepergyventi.

Draugas valgė kiek kuklesnį patiekalą, bet tik kainos atžvilgiu. O skonio, tai galiu pasakyti, jog po vieno pasikeisto gabaliuko aš supratau, kad kitą kartą čia užsukęs norėsiu tos sultimis „verkiančios” kiaulienos.

Mažasis mūsų kompanijos narys, po sušių nusprendė nebetampyti skrandžio kokiu kepsniu, o leido sau pasimėgauti tik desertu – vafliais su plakta grietinėle. 

Jei damos mūsų ir bijojo paragauti miltinio patiekalo, kad vakare svarstyklėms neįvarytų didesnio šoko, tai mes su draugu vieną vaflį iš sūnaus lėkštės konfiskavę prarijome per pus akimirksniu, be jokios širdgraužos dėl papildomų kalorijų.

Visgi vieną desertą dar užsakėme – dienos pyragą. Jei neklystų damos po kąsniuką pasidalindamos pradangino sūrio pyragą.Ir to kaltė jų žodžiais, tik įsiskaitykit – jis per daug gaivus, minkštutis ir mažytis, kad palikti jo bent gabaliuką… 

Reziumuoju. Jei jums reikia šurmulio ir mėgstate aptarinėti šių dienų apsirengimo madas, jums puikiai tiks Basanavičiaus gatvė. Ten taip pat yra kelios maitinimo įstaigos, kurios nors ir palengvins jūsų pinigines, bet skrandžius tikrai pripildys skaniu maistu. 

Bet jei jūs kaip ir mes jau to triukšmo ir madų aptarinėjimo atsikandę ir norite ramybės, Palangoje rinkitės kiek nuo Basanavičiaus gatvės nutolusią „Mahortą”. 

Čia ir vaikai pašokinės ant batuto, nemaišydami jums paplepėti savo kompanijoje suaugusių temomis, ir aplinkinių staleliai daug didesnių atstumų išdėstyti nei kitose Palangos terasose, kas irgi suteikia nemažą privatumo jausmą. 

Na, o apie skanų maistą jau ir nebesikartosiu, tad eilinis 5/5 ir jei norite pajusti jausmą kai valgant net žandikaulis nuo skanaus maisto šokinėja iš džiaugsmo jums reikia bent kartą apsilankyti „Flora simfonija Mahorta”. 

O be 200€ į Palangą pavalgyti negali važiuoti tie, kurie kaip ir Riebus katinas turi nežmonišką apetitą, kitiems užteks ir mažesnės pinigų sumos… 

Floros Simfonija Mahorta 

Birutės al. 35, Palanga

šaltinis: Riebus Katinas