Paneikime mitus apie vėžį – jam neretai galima užbėgti už akių

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vasario 4 dieną paminėjo Pasaulinę vėžio dieną. Šių metų dėmesys buvo skirtas temai „Paneikime mitus apie vėžį“. Atsižvelgiant į pernai vykusią sėkmingą vėžio prevencijos kampaniją, šiemet dėmesys bus sutelktas ypač į vieną tikslą – mažinti atskirtį ir išsklaidyti mitus apie vėžį.

1 mitas: „Mums nereikia kalbėtis apie vėžį“.

Tiesa: nors vėžys yra sunki našta žmogui, su kuria nėra lengva susitaikyti, o juo labiau apie ją atvirai šnekėtis su aplinkiniais, bet dalijantis ligos metu patiriamais sunkumais su artimaisiais ar draugais galima palengvinti šią ligos nulemtą naštą.

Vėžio diagnozė iš esmės pakeičia žmonių gyvenimą. Tokia naujiena paprastai sukelia šoką, baimę, pyktį, liūdesį, vienatvės jausmą ar nerimą. Kalbėjimas apie vėžį su partneriais, šeimos nariais ir kolegomis galėtų palengvinti šią naštą, nors dauguma žmonių tai sunkiai priima ir pasirenka geriau viską kęsti užsidarę savyje.

Daugumoje šalių žmonės, sergantys vėžiu, jaučiasi stigmatizuojami bei diskriminuojami, kas stabdo juos prisipažinti sergant vėžiu ir apie tai šnekėtis.

Neigiamas visuomenės požiūris į vėžį slopina reikalingos informacijos plitimą, žmones pasiekia klaidinga informacija apie prevencines priemones bei ankstyvosios diagnostikos naudą. Labai svarbu kovoti su kultūriniais barjerais, palankiais klaidingos informacijos sklidimui.

Netgi labai išsivysčiusių bendruomenių žinių apie vėžį lygis ir noras apie šią ligą kalbėtis su draugais ar šeima gali būti labai mažas.

2 mitas: „Nėra jokių vėžio simptomų ar ženklų“.

Tiesa: yra daugybė simptomų ir ženklų, kurie gali padėti aptikti vėžį, o jo diagnozavimo ankstyvojoje stadijoje nauda nenuginčijama.

Tiesa, kad žinomi ne visų vėžinių susirgimų ankstyvieji požymiai ir simptomai, bet daugelio jų, įskaitant krūties, gimdos kaklelio, odos ir kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio ir kai kurių vėžio formų, kuriomis serga vaikai, ankstyvuosius požymius galima pastebėti ir tai padaryti yra labai svarbu.

Susipratimas yra pirmas žingsnis į ankstyvą vėžio aptikimą, suteikiantis didesnę galimybę jį išgydyti. Deja, kai kurios vėžio formos, tokios kaip kiaušidžių ar kasos, kurios yra sunkiai išgydomos, dažniausiai ankstyvojoje stadijoje nepasireiškia jokiais požymiais ar simptomais. Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip aptikti šias vėžio formas kuo anksčiau.

Išskyrus kelias išimtis, ankstyvųjų stadijų vėžys yra mažiau mirtinas ir lengviau gydomas nei vėlesnių.

3 mitas: „Nėra nieko, ką galima būtų padaryti, jog sergamumas vėžiu sumažėtų“.

Tiesa: daug ką galima padaryti individo, bendruomenės ar politiniu lygmeniu. Esant tam tikroms strategijoms, galima išvengti trečdalio labiausiai paplitusių vėžio formų.

Globalinės, nacionalinės ir regioninės strategijos, kurios skatina sveiką gyvenseną, yra būtinos siekiant sumažinti vėžinių susirgimų, kurie atsiranda dėl tokių rizikos faktorių kaip nesaikingas alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas, skaičių.

Tabako vartojimas yra didžiausias rizikos faktorius, susijęs su 71 proc. mirčių nuo plaučių vėžio ir mažiausiai su 22 proc. mirčių nuo kitų vėžinių susirgimų. Remiantis dabartinėmis tendencijoms galima prognozuoti, kad XXI a. tabako vartojimas pražudys 1 milijardą žmonių.

Alkoholis taip pat yra žinomas kaip rizikos faktorius, sukeliantis vėžinius susirgimus. Jo vartojimas yra stipriai susijęs su padidėjusia rizika susirgti burnos, ryklės, gerklų, stemplės, žarnyno ir krūties vėžiu.

Antsvoris ir nutukimas – didžiuliu greičiu didėjanti globalinė problema, paveikianti tiek vaikus, tiek suaugusius asmenis. Taip pat nerimą kelia neproporcingai didelis skaičius nutukusių asmenų, gyvenančių mažas pajamas gaunančiose šalyse. Antsvoris ir nutukimas yra stipriai susiję su padidėjusia rizika susirgti žarnyno, krūties, šlaplės, kepenų, ryklės, inkstų ir tulžies pūslės vėžiu.

4 mitas: „Aš neturiu teisės į vėžio gydymą“.

Tiesa: visi žmonės turi teisę gauti įrodytas ir efektyvias gydymo priemones bei paslaugas lygiomis sąlygomis, nepatirdami dėl to sunkumų.

Pacientai, kurių pajamos yra nedidelės ir kurių onkologinis susirgimas gali būti išgydomas, dažnai kenčia ir miršta be reikalo dėl sąmoningumo stokos, nes nepasinaudoja prieinamomis ir kokybiškomis gydymo paslaugomis.

Daugiau kaip 85 proc. iš 275 tūkst. moterų, kurios kasmet miršta nuo kiaušidžių vėžio, gyvena besivystančiose šalyse.

Neturtingos ir pažeidžiamos gyventojų grupės negali sau leisti įsigyti brangių medicininių paslaugų ir vaistų, kuriuos dažnai tenka įsigyti savo lėšomis, dėl ko sergančiųjų šeimos dar labiau nuskursta.

Prevencinės programos

Patikima priemonė diagnozuoti kuo daugiau ligų ikinavikinėje stadijoje – specialiai organizuojamos sveikatos tikrinimo programos. Visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis nemokamomis vėžio prevencinėmis programomis.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25-60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50-69 metų amžiaus moteris gali nemokamai pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50­-75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pagal PSO duomenis parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas KERAS

Ar žinai apie vėžį, kad...?

Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Didžiausias mirtingumas išlieka nuo plaučių vėžio.

Lietuvoje naujų onkologinių susirgimų skaičius dar 2006 metais viršijo 17 tūkst. atvejų, 2007 metais pasiekė beveik 18 tūkst. naujų susirgimų, o 2008 m. naujų diagnozuotų piktybinių navikų skaičius buvo 18 230. Padidėjimą daugiausia nulėmė vyrams diagnozuotų piktybinių prostatos navikų skaičiaus padidėjimas.

2009 metais Lietuvoje diagnozuoti 17 tūkst. 802 nauji piktybiniai susirgimai – 9467 vyrams ir 8335 moterims.

2010 ir 2011 metais naujų onkologinių susirgimų skaičius atitinkamai buvo 17 tūkst. 810 ir 17 tūkst. 862 atvejai.

2011 metais priešinės liaukos navikai išliko dažniausiu piktybiniu naviku Lietuvoje (2715 atvejai), jie sudarė 15 proc. visų naujų vėžio atvejų. 14 proc. ir 9 proc. naujų vėžio atvejų sudarė odos piktybiniai navikai (be melanomos) ir storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) vėžys.

Ketvirtą ir penktą vietą tebeužima krūties ir plaučių piktybiniai navikai.

Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja plaučių vėžys. 2011 metais nuo šios ligos mirė 13 tūkst. 99 žmonės (17 proc. mirčių nuo vėžio). Beveik 13 proc. mirčių nuo vėžio sąlygojo storosios žarnos navikai, 8 proc. ir 7 proc. – skrandžio ir krūties vėžys.

2011 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 88 tūkst. 597 sergantys vėžiu asmenys, iš jų 18 tūkst. 540 (beveik 21 proc.) nuo onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau nei 10 metų.

Pagal pasaulinę tendenciją prognozuojama, kad sergamumas vėžiu iki 2030 metų padvigubės – naujų vėžio atvejų bus 27 mln., mirčių prognozuojama 17 mln., o žmonių, kurie gyvens su vėžiu, bus 75 mln.

Pagal Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Vėžio registro duomenis