Paminklosauginis planas – negaliojantis

Dalia JURGAITYTĖ, 2009-05-20
Peržiūrėta
2077
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Elžbietos Nijolės Samuilevičienės skundą, kuriuo prašyta panaikinti Palangos miesto tarybos 1999 metų liepos 29 dienos sprendimą, patvirtinusį Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą, nusprendė, kad valdžios sprendimas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

 

Neatliktos procedūros

Kaip teismui teigė pareiškėja, skundžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas neatitiko tuo metu galiojusių Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Teritorijų planavimo įstatymų nuostatų. Jos teigimu, nebuvo atliktos privalomos procedūros, užtikrinančios plano viešumą, bei nesuderintas su tuomečiu Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

 

Neteisėtai priskirtas

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą pareiškėjos atstovas Vytautas Samuilevičius paaiškino motyvus, kodėl prašoma naikinti Tarybos sprendimą. Pasak jo, nuosavybės teise 1994 metais Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo dalis, esanti Ramybės g. 3, Palangos mieste, pagal paminklosauginio plano sprendinius, o taip pat laisvos valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypų Vytauto g. 56 ir Ramybės g. 3, buvo neteisėtai priskirtas Julijai Onai Davidavičienei, o pareiškėjos žemės sklypo dydis sumažintas.

 

Planas – sudėtinė dalis

Teismui atsiųstame Palangos miesto savivaldybės atsiliepime nurodoma, kad teismas bylą buvo sustabdęs, nes klausimas nagrinėtas kitoje byloje dėl Tarybos sprendimo teisėtumo. Teismas priėmė nutartį – administracinę bylą  nutraukti. Tačiau ją apskundė Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras ir Palangos miesto savivaldybė. Savivaldybei atstovaujanti Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Daiva Zūbytė atsileipime teismui nurodė, kad ginčijamas specialusis planas buvo rengiamas kaip sudėtinė detaliojo plano dalis ir nėra norminio pobūdžio teisės aktas, pagrįsdama įstatymine nuostata, kad nėra numatyta galimybė sukurti mišraus pobūdžio teisės akto.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimo teismui nepateikė. Jai atstovaujantis Tadas Škimelis paprašė atmesti E.N.Samuilevičienės prašymą, nes Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginis planas priimtas ir paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka.

 

Prašyta skundą atmesti

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė taip pat paprašė skundą atmesti. Buvo motyvuojama, kad M.Ptašek planas yra registruotas Teritorijų planavimo registre ir atitiko Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus bei buvo užtikrintas jo viešumas. Kitas svarbus, valdininkės nuomone, argumentas – teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo turi tik savivaldybių tarnautojai, pareigūnai bei įstaigų vadovai, o ne privatūs asmenys.

 

Norminis teisės aktas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija, ištyrusi aplinkybes dėl ginčijamo Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, padarė išvadą, kad šis sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, nes turi visus tokios rūšies aktui būdingus požymius.

 

Skirtingos kopijos

Teismas pasisakė ir dėl paminklosauginio plano originalo. Nagrinėjant ieškovų skundus, teismas savo nutartimi pareikalavo, kad Palangos miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas pateiktų ginčijamo plano originalą. Tačiau paaiškėjo, kad nei viena institucija jo neturi.

Teismui pateikti paminklosauginio plano dokumentų paketai, kurie iš esmės skiriasi pagal susiūtų lapų kiekį ir turinį. Palangos miesto savivaldybė pateikė 95 lapų segtuvą, kuris sunumeruotas, o Kultūros paveldas – 45 lapų ir 22 brėžinių tik susiūtas, tinkamai nesunumeruotas dokumento kopijas. Palangos miesto savivaldybės atstovės Daivos Zūbytės nuomone, paminklosauginio plano originalą turi jo rengėja – M.Ptašek įmonė, o Savivaldybė tik nespalvotą kopiją. Teismo metu paaiškėjo, jog suinteresuotas asmuo Jonas Davidavičius pateikė ištraukas iš paminklosauginio plano, kurios patvirtintos M.Ptašek įmonės, o V.Samuilevičius – nepatvirtintas, gautas iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, kopijas. Abi plano ištraukos skirtingos.

Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas taip pat raštu informavo teismą, kad savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius informacijos apie Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano viešojo svarstymo procedūrą neturi. Planavimo dokumento byloje yra tik miesto gyventojų apklausos anketos.

 

Neįmanoma nustatyti, ką patvirtino

Teismo konstatuota, kad nesant originalo, o tik skirtingoms kopijoms, neįmanoma nustatyti, kas buvo patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu: originalas ar jo kopija.

Teismas pasisakė ir dėl paminklosauginio plano suderinimo su tuomečiu Kultūros vertybių apsaugos  departamentu. Nors minėtoji institucija teigia, kad suderino planą ir pateikė teismui rašto kopiją, tačiau dokumentas nepatvirtintas.

 

Konstitucinio teismo išaiškinimas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos teisės akto ir jo priedų klausimu. Atsižvelgiant į byloje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo paskirtį bei jo turinį lemia ne tik statuso suteikimas jame nurodytam planui, bet ir pats planas. Vadinasi, pats paminklosauginis planas yra sprendimo neatskiriama ir net jį lemianti dalis. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Taip pat Konstitucinio Teismo išaiškinta, kad, paisant Konstitucijos reikalavimų, turi būti paskelbtas visas teisės aktas kartu su visomis sudedamosiomis dalimis. Todėl viso teisės akto paskelbimas yra būtina jo įsigaliojimo sąlyga. Vadinasi, nepaskelbtoji teisės akto, šiuo atveju, ginčijamo sprendimo, dalis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti laikoma galiojančia.

 

Nepavyko pamatyti originalo

Palangiškei E.N. Samuilevičienei teisme atstovavęs Vytautas Samulevičius, „Palangos tiltui“ komentuodamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, sakė, jog turėtų sunerimti ne tik miesto valdžia, bet ir Kultūros paveldo departamentas, prokurorai, ginantys viešąjį interesą, bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija. „Kai gegužės pradžioje miesto valdžios surengtame pasitarime su visuomene išgirdau iš kurorto vadovo V.Stalmoko, kad Savivaldybė turi paminklosauginio plano originalą, norėjau jį pamatyti savo akimis. Užėjęs pas merą be užuolankų pasiteiravau, kur dokumentas. Tačiau M.Ptašek plano originalo taip ir nepavyko pamatyti, nes miesto galva, matyt, norėdamas manimi kuo greičiau atsikratyti, pateikė versiją, esą kažkam pagal nustatytą tvarką dokumentas perduotas. Apmaudu, kai tiek metų žmonėms tenka tąsytis po teismus dėl valdžios aplaidumo, ir jautiesi paprasčiausiai kvailinamas“, - apie nepavykusį bandymą pamatyti dokumento originalą pasakojo V.Samuilevičius.

 

Gali būti skundžiamas

Anot pašnekovo, nors minėto teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir gali būti apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui, jis manąs, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija, išnagrinėjusi skundą, savo priimtą sprendimą pagrindė tvirtais teisiniais argumentais bei įstatymų nuostatomis.

 

Keisti dalykai

Paskutiniajame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje opozicijos atstovas Šarūnas Vaitkus pateikė merui Vytautui Stalmokui paklausimą dėl paminklosauginio plano originalo. Paprašyta, kad miesto vadovas per dešimt dienų raštu atsakytų, kur dokumento originalas. Pasak politiko, kol kas iš mero jokio atsakymo negauta. „Nesuprantama. Posėdyje viešai  pagarsinta, esą plano originalas teisme. Jei turėta omeny, kad Vyriausiajame administraciniame, tai klostosi keisti dalykai, nes jame dar jokia byla dėl paminklosauginio plano nepradėta svarstyti. Kodėl slepiama tiesa ir koks kuriamas detektyvas su šiuo svarbiu dokumentu, neaišku“, - samprotavimais dėl plano originalo pasidalijo Tarybos narys.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo 2024 m. liepos mėnesio 1 dienos PIRMADIENIAIS ir ANTRADIENIAIS 11-14 metų mergaitėms organizuojami neuroedukaciniai užsiėmimai "Savęs pažinimas".


Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą, nusprendė sumažinti jai Konkurencijos tarybos skirtą baudą nuo 33 750 iki 22 500 eurų.


Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 6 dieną neskundžiama nutartimi panaikino šių metų gegužės 8 dienos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kad Aleksandras Jokūbauskas, buvęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, atstovaudamas fiziniam asmeniui kaip advokatas, pažeidė iki 2019 metų pabaigos galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo...


Savivaldybė, reaguodama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir į ekstremalią padėtį dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje, siekia saugiai organizuoti interesantų aptarnavimą.


Palangos miesto savivaldybė informuoja, kad šiuo metu iki gegužės 12 d. registruojami Palangos miesto 55-64 m. ir 45-54 m. amžiaus grupės gyventojai vakcinuotis nuo COVID-19 „Vaxzevria“ vakcina.


Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Svajūno Bradūno, buvusio Palangos miesto vyriausiojo architekto, ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 metų sausio 13 dienos nuosprendžio...


Vakar Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė buvusio Palangos miesto vyriausiojo architekto Svajūno Bradūno apeliacinį skundą ir paliko galioti šių metų sausio 13 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Juo buvęs Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas pripažintas kaltu ir padaręs nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 225 straipsniu...


Vienas svarbiausių kurorto planavimo dokumentų – paminklosauginis planas – dešimtmetį tąsomas po teismus. Dėl šio dokumento teisėtumo ne viename teisme buvo ginčijamasi. Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs faktines šio dokumento rengimo, tvirtinimo aplinkybes, paskelbė verdiktą, kad prieš dešimtmetį parengtas M.Ptašek planas yra rekomendacinio pobūdžio...


Vienas svarbiausių kurorto planavimo dokumentų – paminklosauginis planas – jau ne vienerius metus tąsomas teismuose. Šįsyk Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo UAB „Pinus proprius“ prašymą ištirti, ar paminklosauginis planas teisėtas. Teismo nustatyta, kad prieš dešimtmetį priimtas miesto Tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas minėtas planavimo dokumentas, negali...


Paminklosauginis planas – negaliojantis

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 20 | Rubrika: Miestas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Elžbietos Nijolės Samuilevičienės skundą, kuriuo prašyta panaikinti Palangos miesto tarybos 1999 metų liepos 29 dienos sprendimą, patvirtinusį Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą, nusprendė, kad valdžios sprendimas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius