Palangos viešųjų užrašų kalba – klaidos kurorto nepuošia

Viešieji užrašai – įmonės, įstaigos, organizacijos ir viso miesto įvaizdžio dalis. Kaip kad sutikę žmogų pirmiausia jį vertiname pagal jo išvaizdą, kalbą, taip ir apie miestą ar kaimą pirminę nuomonę dažnai susidarome išvydę ir perskaitę jų reklamines iškabas, kitus viešuosius užrašus. Taip pat prisėdę kavinukėje – juk tikimės, kad joje jaukiai praleisime laiką visomis prasmėmis – skonio receptorių nenuvils nemalonus patiekalų skonis, o akių nebadys netaisyklingi jų pavadinimai.
Pabandykime pasižvalgyti po Palangą svečio akimis – kokią gi nuomonę apie mūsų miestą gali susidaryti atvykėlis?
Palangos miesto viešųjų užrašų kalba pirmiausia rūpinasi, kiek suspėja, Palangos miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja, bet įmonės, įstaigos ir reklamos agentūros ne visada užrašus su ja derina, o dažna įmonė ar įstaiga net nekreipia dėmesio į kalbos tvarkytojos perspėjimus bei patarimus, neskuba ištaisyti rastų klaidų. Todėl dažnas mūsų kurorto svečias yra priverstas žaisti „bilijardą“, o ne biliardą, darytis „makijažą“, o ne makiažą, prieš akis išvysti užrašą „Close“, o ne „Uždaryta“...
Praėjusiais metais, deja, vėl buvo pastebėta nemažai klaidų. Siūlau ir jums susipažinti su dažniausiai mūsų miesto viešojoje erdvėje fiksuotomis kalbos klaidomis ir jų taisymo variantais.
Mieste pasitaiko užrašų video-, audioaparatūra, o geriau būtų vaizdo ir garso aparatūra, kaip ir mobilieji, o ne mobilūs telefonai, mobilusis, o ne mobilus ryšys.
Taip pat atkreipkime dėmesį, jog pirmenybė teiktina ne dažnai sutinkamam skoliniui rūbai, o lietuviškam žodžiui drabužiai: Pigūs rūbai (=Pigūs drabužiai), taip pat dažnai tarptautinis žodis remontas keistinas lietuvišku taisymas: mobiliųjų telefonų pardavimas ir remontas (=taisymas). Pažymėtina, kad remontuotini tik dideli objektai (pastatai, automobiliai), kiti – juvelyriniai dirbiniai, televizoriai, kompiuteriai, telefonai – taisomi.
Šviežūs, gardūs duonos gaminiai – tarmiškai kalbant pasakyti nepeiktina, bet norminėje vartosenoje yra būdvardis šviežias, todėl turi būti švieži gaminiai: švieži (ne šviežūs) ledai, švieži (ne šviežūs) kiaušiniai.
Labai dažnai pasitaikanti klaida – nelietuviškos kabutės rašant simbolinius pavadinimus, pvz.: UAB "Palangos butų ūkis” (=„Palangos butų ūkis“), sodų bendrija “Darba” (=sodų bendrija „Darba“), kartais parašoma netgi taip: "UAB Vlasava” (=UAB „Vlasava“).
Gausu ir linksnių vartojimo klaidų: alus, maistas, kava išsinešimui (=išsinešti), telefonas pasiteiravimui (=pasiteirauti).
Pamirštama, kad nelietuviškas dėmuo foto- yra ne savarankiškas žodis, o sudedamoji žodžio dalis: foto laboratorija (=fotolaboratorija), foto prekės (=fotoprekės).
Nevartotini dūriniai, sudaryti iš dėmens auto- ir: a) lietuviško žodžio, reiškiančio automobilio dalį ar jam priklausantį daiktą, pvz.: autožibintas (=automobilio žibintas), autovalytuvas (=automobilio valytuvas), autodalys (=automobilio dalys), autopriekaba (=automobilio priekaba), b) ryškią priesagą turinčio veiksmažodinio daiktavardžio, reiškiančio veiksmą ar veiksmo vietą, pavyzdžiui: autoplovimas (=automobilių plovimas), autopriežiūra (=automobilių priežiūra), autolenktynės (=automobilių lenktynės), autoplovykla (=automobilių plovykla). Dėmuo auto- prie kito dėmens nejungiamas brūkšneliu ir nevartojamas kaip atskirai rašomas junginio žodis, pvz.: ne auto-servisas ir ne auto servisas, o autoservisas; ne auto-magistralė ir ne auto magistralė, o automagistralė.
Nemokama be klaidų parašyti kai kurių tarptautinių žodžių, rašoma taip: foje (=fojė), bilijardas (=biliardas), makijažas (=makiažas), antikvarijatas (=antikvariatas).
Dažnas netaisyklingas užrašas – neužstatyti pravažiavimo (=neužstatyti įvažiavimo).
Dažni užrašai vien tik užsienio kalba: Open, Close, For sale.
Užfiksuoti netaisyklingi užrašai „Miestą stebi vaizdo kameros“ keistini į „Miestas stebimas vaizdo kameromis“.
Klaidų galima atrasti ir prekių kainose – lito trumpinys Lt arba cento ct rašomas su tašku.
Reklamose pasitaiko ne tik kalbos klaidų, bet ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimų. Minėtas įstatymas nustato, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus. Taigi, pažeidimas fiksuojamas, jeigu iškaboje pateikiamas vien simbolinis pavadinimas be valstybine kalba nurodyto parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba prekybos ar paslaugos teikimo vietos rūšinio pavadinimo (parduotuvė, taisykla, kirpykla, dirbtuvės ir pan.). To pavyzdys Palangoje – Smile bistro (be žodžio užkandinė).
Kad šių ir panašių klaidų ateityje būtų išvengta, būtina atminti, jog prieš pateikiant iškabą, reklaminį plakatą ar stendą gaminti dizaino studijai, reikia gauti Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą. Tekstą būtina suderinti ir su kalbininku. Priešingu atveju gali tekti taisyti netaisyklingą kalbiniu atžvilgiu užrašą arba net sumokėti baudą – tiek už kalbos normų pažeidimą, tiek už reklamos įrengimą be leidimo.
Pasidomėjus, kaip laikomasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklių Palangos mieste, paaiškėjo, kad nemažai naujų iškabų nėra derinta su Savivaldybe. Ypač daug nesuderintų reklamos objektų šią vasarą buvo užfiksuota Šventojoje. Šiame miestelyje teko išgirsti ir kurioziškiausią klausimą: „O su kokia Savivaldybe reklamą reikia derinti – Šventosios ar Palangos?..“
Taigi, pasidairęs po Palangą svečias pamatys ne tik daugybę taisyklingų viešųjų užrašų, bet, deja, išvys ir neatitinkančių keliamų reikalavimų, netaisyklingų užrašų su kalbos (ir ne tik) klaidomis. Dažnai susidaro įspūdis – dauguma viešųjų užrašų savininkų nėra net girdėję, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme teigiama, jog Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai turi būti rašomi taisyklinga valstybine kalba. O juk šių užrašų kalba visų pirma turėtų rūpėti būtent jiems – įmonių ir įstaigų savininkams, nes ji ne tik veikia visos visuomenės kalbos kultūrą, bet neabejotinai kenkia ir pačios įmonės geram vardui.
Kaip minėta, miesto viešųjų užrašų kalba rūpinasi Savivaldybės kalbos tvarkytoja, tačiau ji viena nepajėgi pasiekti, kad visi viešieji užrašai būtų taisyklingi ar visi netaisyklingi būtų operatyviai pastebėti ir ištaisyti. Kalbos tvarkytojai į pagalbą turėtų ateiti visuomenė – mokytojai, mokiniai, gyventojai, netgi svečiai, kurie apie pastebėtas kalbos negeroves viešuosiuose užrašuose informuotų Savivaldybės kalbos tvarkytoją, taip pat įspėtų pačius užrašų savininkus. Galbūt tuomet pavyktų išvengti daugumos klaidų, o ypač tokių kurioziškų užrašų, kaip antai šalia vienos Palangos automobilių plovyklos besipuikuojantis: „Dirbame nuo 10 Lt…“

Vaiva MILONČIŪTĖ
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus kalbos tvarkytoja