Palangos senojoje gimnazijoje – tradicinė žodžio, meno ir minties šventė

Praėjusį penktadienį Palangos senosios gimnazijoje šventėme renginį „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“, kuris vyksta jau 26-erius metus ir tapo neatskiriama mūsų mokyklos tradicija. Šis renginys, kaip sakė direktoriaus pavaduotoja Jolita Vaičiulienė, yra „žodžio, meno ir minties šventė“, kurioje jauni kūrėjai gali kūrybiškai išreikšti savo emocijas ir mintis.

Renginys dedikuotas Rolandui Rastauskui

Poezija šiame renginyje virsta ne autorių tik menine išraiška, bet ir emocijų kalba, kurią mokiniai gali išreikšti save kūriniuose. Džiaugiamės, kad turime galimybę paversti savo paauglystės emocijas poezija, ir linkime, kad šis procesas teiktų kiekvienam jaunam kūrėjui džiaugsmo.

Šventėje dalyvavusi Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Nedzveckienė pasidžiaugė, kad mūsų mokiniai kuria poeziją būtent lietuviškai: „Labai didžiuojuosi, kad kuriate būtent lietuvių kalba. Analizuojant lietuvių autorių kūrybą dar nuo Donelaičio „Metų“ matosi, kaip keičiasi lietuviškas žodis, kaip keičiasi žodynas“.

Šis renginys ne tik puoselėja poetinę tradiciją, bet ir skatina jaunimą mąstyti, kurti bei dalintis savo kūriniais su bendruomene. Mokiniams suteikiama galimybė ne tik pristatyti savo darbus, bet ir gauti vertingų atsiliepimų iš mokytojų bei svečių. Tuo pačiu – tai ir proga prisiminti puikius poetus, tokius kaip Rolandas Rastauskas, kuris mokėsi mūsų Gimnazijoje. Jo garbei ir vyko šių metų šventė. Spalio 13-ąją R. Rastauskas būtų šventęs 70 metų sukaktį.

Palangos senoji gimnazija iki šiol yra išsaugojusi Rolando Rastausko rankraščius, nuotraukas iš tų laikų, kai jis dar buvo moksleivis. 

Kūrybą vertino Gintaras Grajauskas

„Poezijos ruduo“ buvo kupinas įdomių pristatymų, o jauni poetai dalijosi savo kūriniais, įkvepiančiais tekstais ir jausmingais pasakojimais. Kiekvienas eilių posmas buvo tarsi atviras langas į jauno kūrėjo pasaulį, leidžiantis pajusti jų emocijas ir mintis.

Svečias poetas Gintaras Grajauskas perskaitė savo naujausius eilėraščius iš būsimos knygos „Vandens skonis“, kuri pasirodys kitų metų pradžioje. Jis ir vertino jaunųjų poetų kūrinius. 

Savo kūrybą vertinimui pristatė moksleiviai iš Palangos, Klaipėdos, Mažeikių, Gargždų, Plungės. 

Geriausi poetai – mūsų gimnazistai

Geriausia šių metų moksleivių poete pripažinta mūsų Gimnazijos II E kl. mokinė Smiltė Šiurkutė, (mokytoja Aušra Šeštokienė). II-oji vieta atiteko irgi mūsų gimnazistui, ketvirtokui Linui Daukšui (IV A kl. mokytoja Jūratė Galinauskienė) bei mažeikiškei Smiltei Uščinaitei.

III-iąsias vietas pasidalijo mūsų gimnazistės Toma Bukauskytė (III B kl., mok. Nijolė Šakinienė), Mila Skuodaitė (IV C kl., mok. Aušra Šeštokienė), Plungės „Saulės“ gimnazijos trečiokė gimnazistė Augustė Galminaitė ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos antrokė Auksė Vaitkevičiūtė.

Vieno eilėraščio konkurso I-os vietos nugalėtoja – mūsų Gimnazijos IV E kl. mokinė Rūta Šakytė (mok. Rita Dočkuvienė), II-os – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos trečiokė Izabelė Tamulytė, III-ios – mūsų Gimnazijos IV D kl. mokinė Ugnė Stirbytė (mok. Nijolė Šakinienė).

Specialusis Palangos senosios gimnazijos bibliotekos prizas atiteko Linui Daukšui – už tekstus, kuriuose labiausiai atsispindi poeto, rašytojo ir dramaturgo Rolando Rastausko dvasia.

Jaunoji gimnazijos žurnalistė Austėja Valančiūtė, IA kl. 

IŠ GIMNAZISTŲ KŪRYBOS:

Šių metų „Moksleivių poezijos rudens Palangoje“ nugalėtojų poezija
 

Agora  

stoviu prie mergaitės kapo

man iki klubo siektų 

kokių šešerių  

palikta ilsėtis su plaukų segtukais 

perbraukiau pirštais savo rusvas sruogas  

jos riešai papuošti metaliniais ornamentais  

mano pirštas apkabintas močiutės gintarinio žiedo 

prie šonkaulio dvi figūrėlės 

Afroditės ir Atėnės 

stikle atsišviečia mano veidas  

įkaitęs

išeinu į lauką

Hefaisto šventykla

ant kalno išdidus Akropolis

Istorija čia pat

Potėpiai 

Į meną tik iš tolo žiūrima  

svajoju apie marmurinės graikų dievybės skruostų glotnumą

delno įdubimų kanjonus  koridorius  sankryžas 

įsivaizduoju kaip ieškau unikalių apgamų iškilimų ant nugaros 

svetima  artima  

stengiuos įžvelgti rainelės atspalvių kontrastą 

randu ir vasarinio dangaus ir okeano gelmių pėdsakus  

skruostuose šviežiai prinokusių aviečių 

lūpose ankstyvą kovo saulėtekį 

vis vien neapčiuopiama 

ausyse tik Egėjo jūros bangų nepastovus balsas

nesiseka

stengiuos atrasti autentiškąjį juoko šaltinį 

girdžiu tik supaprastintą upokšnio čiurlenimą  

netinka

stiprinsiu vėją 

turistai iš visų kampų stebi tave  fotografuoja bando atkartoti grafitu 

stoviu atokiau 

šiek tiek daugiau matyti 

 ... 

Vanago aky  

jaučiu netoli gegutė 

sklandau ilgai aplink 

mėgaujuosi jos koncertais

melodija švelni 

apsuka galvą 

ragauju akimis 

koks saldus kaklelis bus 

dainelė tokia pat

akis pasiliksiu 

gintaru papuošiu lizdą

gegutė supranta 

skambesys pakito 

mažiau klausytojų

kukuoja dar gražiau

prisitaikė prie mano ausies 

meilės kupina mirtis 

prieš margų plunksnų lietų

padovanos paskutinę giesmę

 aš jai amžinybę 

...

Autobuse 

sulaukusi ryškių šviesų kvietimo 

randu prieglobstį prie lango

geltoni stulpai it griaučiai palaiko žvėries struktūrą 

lietaus lašelių gijos primena sudedamąsias kraujagysles 

keleivius suvalgo ir suvirškina amžinas apykaitos ciklas

lyg gyvas būtų

IIE kl. mokinė Smiltė Šiurkutė, I-osios vietos laimėtoja

***

Kai tyliai krizenančios varlės

Drėgnom nuo lietaus akimis

Sekioja kaip rudenio dermės

Bėgioja klevų šakomis

Paskubina savąjį žingsnį

Šešėlis gilus ir ištęstas

Įsmeigęs į tolumas žvilgsnį

Juokiuos aš rudens vėl pakąstas

***

Nupiešk man tulpių žiedlapius

Vidurnakčio arbatoj

Meldžiu tik ne per ryškiai

Meldžiu tik ne per ryškiai

Kad niekas nesuuostų

Mūsų nakties pavasario

Mūsų nakties pavasario

Juodoj juodoj arbatoj

Tarp rudeniško atilsio prigėrusių dienų

***

Saulėžiba blaškės be balno

Raudoname klevo lape

Su kriaukle, varle ir su kaulu

Mes žaidėm visatos centre

Ant jūržolių pūvančių kalno

Apglėbt sugalvojai mane

***

Truputį suklydau

Kai drovėjos gubojose vėlumos

Sutraškinau savo krumplius

Bangos išnešė ašakas mėlynas

Ir likai tu žvynuos išplaikstyta

Tik suknelę palikusi smėlyje

***

Pajutau kaip prie rudenio plento

Sukrito prinokę kaštonai

Dėl manęs tegu byra ir krenta

Tegu plyšta spygliuoti jų šonai

Bet tik negriebia taip už širdies

Su kiekvienu dūžiu pragaišties

***

Suskilau

Kas išsisunkė taip ir paleidau

Sutrikau

Neberodžiau ir veido

Tu taip pylei

O aš tylomis sutikau

Nusivylei

Nelikus nė lūpoms suvilgyti tau

***

Tu visad buvai lyg druska ir pipirai

Lyg duonos ruginės pluta

Lyg širdį praskrodę šratai geležiniai

Lyg rudenio ryto šalna

Paliko jau paukščiai ir tu palikai

Medžius aptaškytus kelmučiais

Ir varnas surijusias mėsą prėskai

Ir molį suvežtą karučiais

Jau medžiai prie kelio pliki ir sustirę

Pažliugusi jau samana

Ir kryžiai žole numarinta apkibę

Kažin gal ir tu vieniša?

Paliko baltsparniai ir tu palikai

Ant stiklo ledinę žvaigždutę

Ir duoną be plutos apglėbtą delnais

Ir lūpose tirpstančią druską

Linas Daukšas, IVA kl. mokinys, II-os vietos laimėtojas 

... 

Vėjas brenda

Rūko pieva,

Voratinkliai tįsta

Kasdieną,

Rusvai gelsva,

Raudona

Gamtos simfonija

Užpildo orą.

Šviesa tirpsta delne.

Nebijok.

Duok man ranką

Ir eime

Į rudenio tolius

Pasiklausyti skambančios tylos.

...

Migla užlieja pievas -

Trumpa dienos šviesa,

Laukų ramybė -

Rudens dienų kasdienybė.

Pilka šlapia

Nematomybė

Taip reikalinga

Būtinybė -

Ta neišvengiama baigtis -

Naujos pradžios

Lemtis.

...

Istorijos tėkmės iškeltas

Pergalės sinonimas,

Laisvės šauklys,

Širdžių vienybė...

Visiems,

Tikriems,

Tikintiems,

Nepasiduodantiems,

Turime girtis -

ŽALGIRIS. 

Toma Bukauskytė, IIIB kl. mokinė, III-ios vietos laimėtoja

...

Draugas. Buvo 

Tirštas... 

Tamsiai raudonas skystis. 

Beveik bordinis. 

Aksominis... 

Grublėtus pirštus apsemia. 

Jie paskęsta – 

Apčiuopia mažučius 

Krešulius. 

Lyg kriauklės okeane, 

Paliktos šaltakraujo kūno.  

Blizgantis ašmuo. 

Bauginantis... 

Narplioja 

Pagaliau rastą grobį. 

Pasileidžia dar vienas 

Fontanas... 

Iš atviros žaizdos! 

Juk niekas jos neužsiūs! 

Ir nesugydys... 

- MOČIUTE!? 

- 

- 

- 

- Kodėl nužudei burokėlį!? 

,,Katino biblijoj nėra“

       (iš feisbuko) 

Klausykit, gerbiamieji, 

Iš visų individų žemėje 

Dievo avinėlio vaidmenį 

Geriausiai įkūnija 

Katinas – 

Jis myli tuos, kurie jo nekenčia 

...

Virtas kiaušinis 

Guli ant lėkštės ką tik išvirtas kiaušinis 

Snieguoti pirštai apglėbia jį 

Šokiruoti karščio 

Pradeda trupinti lukštą 

Krenta lukštas lyg dulkelės 

Aplipusios kiaušinio oda. 

Nudeginti pirštai paleidžia kiaušinį 

Pakelia ir paredaguoja trūkumus  

Dabar kiaušinis jau guli plikas... 

Pasiglemžė jis pirštų šaltumą  

Dabar jis – „grublėtas kiaušinis“... 

- 

Net svogūnas stalo kampe  

Apsipylė ašaromis. 

Mila Skuodaitė, IV C kl. mokinė, III-ios vietos laimėtoja

Žiedas (Gintaro muziejus, Palanga) 

Steriliame stiklo rūme  

Lyg parduotuvėj vitrinoj

Tarsi scenoje jaukas 

Besikultūrinantiems žvilgsniams užkibti 

Šalti jie kaip žemė kur kartą gulėjau 

Savo damai ant smiliaus 

Daugiau šilumos iš jos pūvančių kaulų iškaulijau 

Nei iš šių poilsiaujančių vyzdžių  

Damai ištarus paskutinį sudievu 

Pradėjau leisti vario šaknis 

Bet varis rūdija  

Žmonės nerimsta 

Ieško, švitrina, blizgina, valo 

Ir įgrūda bedvasėn būtin 

Bet ar gali taip būti 

Jog žvilgsnis svetimo artimu taps 

Aktoriui stiklo vitrinoj 

Užjaučiančio žvilgsnio puokštę pamerks 

 Vieno eilėraščio konkurso I-os vietos nugalėtoja IV E kl. mokinė Rūta Šakytė

Mano paskutinės eilės
 

Į ką žmogus žiūri, kai paskutinį kartą praveria mokyklos duris?

Žiūri į lubas, į langus ir numintas grindis.

Galbūt žiūri į savo suolą ir negali patikėti, kad tai paskutinis kartas, kai žiūri į jį kaip į nuodą.

Žiūri į Mačernio sonetus ir niekas dabar neatrodo taip gražiai kaip literatūra.

Arba matai mylimiausią mokytoją, kuri aukščiausių pažymių nestokoja.

O gal verki iš sentimentų, nes tai galutinis žingsnis naujo gyvenimo link.

Aš galvoju apie viską, ko nespėjau.

Nepabaigtos ir neparašytos eilės,

Neatspausdintos brangiausių žmonių nuotraukos.

Jaučiuosi kaip tėčio besimėtančios nuorūkos.

Kada man viską užbaigti, jei ne dabar?

Juk ne nuodemė viską prisiminti, pamatyti ir išbandyti?

O ar galiu truputį visko nepasiilgti?

Aš nusisuku nuo tavęs,

Nors tu visada su manimi.

Nors myli ir supranti, mano per anksti susenus širdis iššiepia savo dantis.

Neprimink man juoko,  ašarų, koridoriuose išlietų,

Neprimink man mano buvusių draugų vardų,

Nuolatinio ilgesio vietos, kuri niekada mano sielos nepalietus.

Neprimink Antigonės ar neaiškiosios parabolės,

Chromosomų ar istorinės nelaimės.

Neprimink nieko, kas verstų mane grįšti pas tave.

Turėčiau pamiršti tave,

Bet tu lieki mano galvoje.

Beldi į stiklą lyg norėtum, kad pasiimčiau tave kartu.

Aš atsigręžus dovanoju tau žvilgsnį atgal

Ir štai tu kitoje veidrodžio pusėje žiūri į mane ir tai jau nebe nepažįstamosios atspindys,

Tai mano jaunystės pavyzdys.

Dabar aš stoviu altorių šėšėly, jei altoriai būtų mano prisiminimai.

Tokios nepatyrusios ir nieko nemačiusios tos, kurios niekada nebūtum supainiojus.

Ugne, lipk iš laiko pančių.

Tos, kurią palieku su jumis, dabar aš uždarau jos duris.
 

Iki kito karto, vaikyste.

Vieno eilėraščio konkurso III-os vietos nugalėtoja IV E kl. mokinė Ugnė Stirbytė