Palangos mero vizijos bus įgyvendintos Kretingoje

Šią savaitę Ūkio ministerija paskirstė daugiau kaip 55 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų SPA, sveikatinimo reabilitacijos ir turizmo centrų, viešbučių ir kitų objektų įkūrimui ir rekonstrukcijai visoje Lietuvoje. Jei investicijų pritraukimo varžybose didžiausią Lietuvos kurortą eilinį kartą aplenktų Druskininkai, tai nieko nestebintų. Tačiau, šį kartą ES investicijos, aplenkiant Palangą, bus sėkmingai įsisavinamos ... kaimyniniame Kretingos rajone. Didžiausia minėtų ES lėšų suma – 9,59 mln. Lt – skirta turizmo ir sveikatinimo centro įkūrimui Kretingos rajone, kur visus metus bus galima mėgautis mineralinio geoterminio vandens ir purvo ištekliais. 8,36 mln. Lt paskirta Mėguvos kaimo įkūrimui Kretingos rajono savivaldybėje, Žibininkų kaime. Čia bus įkurti svečių namai, amatininkų dirbtuvės, restoranai, konferencijų salės. Iš viso turizmo infrastruktūrai Kretingos rajone skirta beveik 18 mln. litų. Kyla klausimas, kodėl iki šiol tik žemės ūkyje pasižymėjęs rajonas sugebėjo nosį nušluostyti Vasaros sostine prisistatančiai Palangai? Jei panagrinėsime priežastis, tai pamatysime, kad Palanga investicijų pritraukimo į SPA, sveikatinimo reabilitacijos ir turizmo centrus tapo autsaidere neatsitiktinai.

Jau treti metai mes girdime tas pačias mero V. Stalmoko vizijas apie Palangą, kuri, anot jo, turėtų tapti pagrindine sportininkų stovyklavietė Baltijos regione. Tačiau, net ir šia siaura kurorto vystymo kryptimi, kaip mes visi matome, kol kas nieko konkretaus nėra padaryta. Deja, tenka konstatuoti, kad Palangos kurortas kol kas plaukia tik pasroviui. Palangos savivaldybė stokoja ambicingų planų ir projektų, kurie netolimoje ateityje galėtų iš esmės pakeisti mūsų kurorto veidą. Vietoj ambicingų projektų tik nesaugomi, išdraskyti ir nuniokoti pastatai, kurie vargiai skatina rimtą ir patikimą investuotoją pasitikėti Palangos savivaldybe. Be to, galimus investuotojus atbaido, kitų investuotojų liūdna patirtis Palangoje. Ne vieno statomo SPA komplekso (pvz. „Jūratės“ baseino vietoje, „Elija“ Šventojoje ir kt.) statyba mūsų mieste įstrigo biurokratiniuose gniaužtuose. Vienok, Savivaldybė suderindavo statomų objektų projektus, vėliau šie projektai buvo įvairių institucijų ginčijami, statybos neribotam laikui stabdomos, o miesto vadovai liko pasyvūs ginčo tarp investuotojų ir įvairių valstybinių institucijų stebėtojais. Ar tokiais atvejais būtų galima bent įsivaizduoti Druskininkų merą R. Malinauską, kuris taip leistų tyčiotis iš investuotojų jo vadovaujamame kurorte? Manau, kad ne. Vertinant Palangos merą V.Stalmoką, susidaro įspūdis, kad jis paprasčiausiai bijo ta tema net kalbėti.

Atkreiptina, kad šiuo metu, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, o tiksliau kalbant, kaip juos interpretuoja kultūros paveldo institucijos, jokia statyba Palangos centrinėje miesto dalyje negalima. Negalima perstatyti net individualaus namo verandos, ką jau kalbėti apie naujus viešbučius, SPA ar kitokius kompleksus, panašius į kultūros ir pramogų centrą „Kupetą“ (šiuo metu, neišduodamos net projektavimo sąlygos). Todėl, pirmiausia, būtina pakeisti, o jei reikia – parengti naujus Palangos miesto centrinės dalies teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose būtų įvertinta galimybė statyti prioritetinius rekreacinės infrastruktūros objektus: gydyklas, SPA, kultūros ir sporto centrus bei pan. Kita investuotojams svarbi žinia turėtų būti investicijų skatinimo instrumentai, pavyzdžiui, žemės, turto mokesčių lengvatos, maksimaliai leistinos pagal Europos sąjungos direktyvas. Tačiau, vietoj investuotojų skatinimo, miesto valdžia užsiima savotišku reketu. Jei investuotojas stato, pavyzdžiui, viešbutį ar kitą rekreacijos objektą, tai jis, vietoj paskatinimo ar kokių nors mokesčių lengvatų, verčiamas papildomai skirti lėšų miesto infrastruktūrai plėtoti. Vieša paslaptis, jei investuotojas pasipriešina tokiai dabartinės valdžios prievartai, tai tokie projektai - paprasčiausiai nederinami. Kas įdomiausia, skiriamų lėšų į miesto infrastruktūrą dydį „derybose“ nustato mero pavaduotojo R. Garolio vadovaujama komisija. Kiek tai skaidru, objektyvu ir sąžininga – spręskite patys.

Jei dabartinė miesto valdžia nebūtų miegančioji gražuolė, tai Palanga dar prieš tris metus galėjo parengti ne tik naujus teritorijų planavimo dokumentus, numatančius SPA ir kitų turizmo centrų plėtrą, bet ir parengti Pajūrio geoterminių vandenų naudojimo sveikatingumo (reabilitacijos, gydymo), SPA ir poilsio paslaugoms plėtoti kurorte studiją. Kol Palangos miesto vadovas dėsto tas pačias, per trejus metus taip ir nepradėtas įgyvendinti vizijas, kaimiškasis Kretingos rajonas per artimiausius metus gali turėti patraukliausią turizmo objektą Vakarų, o gal net ir visoje Lietuvoje - kuriame visus metus bus galima mėgautis mineralinio geoterminio vandens ir purvo ištekliais.