„Palangos langai“ atsivėrė krašto istorijai

Palangos tiltas, 2021-11-14
Peržiūrėta
2350
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Palangos langai“ atsivėrė krašto istorijai

„Naujasis „Palangos langų“ numeris atskleidė tokių faktų, kurių mes su Mikeliu Balčiumi rengdami medžiagą leidiniui „Palangos istorija“ neturėjome, tad galime pasveikinti leidėjus, kruopščiai pildančius krašto istorijos metraštį“, – pristatant antrąjį etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numerį kalbėjo archeologas akademikas Vladas Žulkus.

Skyrė jubiliejinei datai

Pristatydamas Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų Auros Banevičienės, Dainoros Kaniavienės, Kęstučio Rudžio ir Bronislavos Spevakovienės sudarytąjį leidinį, vienas jų – bibliotekos direktorius K. Rudys – akcentavo, kad antrasis „Palangos langų“ numeris skirtas jubiliejinei datai: Palangos grąžinimo ir teritorijos iki Būtingės prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

Ant „Palangos langų“ viršelio – Lietuvos kariuomenės daliniai įžengia į Palangą 1921 m. kovo 31 d. – fotografė Paulina Mongirdaitė.

Šimtmečio istorijos pėdsakai atsispindi Latvijos karo muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjo dr. Krišs Kapenieks publikacijoje „Palangos valsčius Laisvės kovų laikotarpiu (1918–1920)“. Autorius, pasinaudojęs gausia Latvijos ir Lietuvos archyvų medžiaga, pasakoja apie istorinius įvykius Latvijoje ir jos sudėtyje buvusį Palangos valsčių.

Palangos kurorto muziejaus direktorės Virginijos Paluckienės straipsnyje „Palangos savivaldos raida“ išsamiai analizuojamos Palangos savivaldos kūrimosi aplinkybės, kai iš kurorto pasitraukė Latvijos civilinė ir karinė valdžia. Pirmą kartą publikuojami Palangos valsčiaus ir miesto tarybų bei valdybų narių sąrašai, tikslūs burmistrų kadencijų laikotarpiai. Ir, pabrėžė K. Rudys, vos tik išspausdinus leidinį, pavyko gauti dar niekur nepublikuotų to meto nuotraukų bei patikslinti kai kurių anuometinių vietos politikų pavardes.

Prisimenamos ir ilgos prieš šimtmetį vykusios derybos su latviais dėl Palangos pajūrio atgavimo. Apie Palangos istorijai ypač svarbias asmenybes: škotą Džeimsą Jangą Simpsoną ir Prezidentą Antaną Smetoną, jų svarų indėlį, lėmusį, jog šiandien Palanga yra Lietuvos Respublikos sudėtyje, – pasakojama B. Spevakovienės ir D. Kaniavienės publikacijose.

Ir Palangai, ir Kretingai

Naujajame „Palangos langų“ numeryje publikuojami praėjusiais šimtmečiais rašiusių autorių tekstų vertimai, kurie turėtų sudominti ne tik palangiškius, bet ir kretingiškius: metraštin įdėtas 1913 m. Palangos mylėtojų draugijos išleisto lenkų istoriko, geografo, kalbininko, pedagogo, švietėjo, publicisto, profesoriaus dr. Stanislovo Karvovskio (Stanisław Karwowski 1848–1917) leidinio „Palanga ir Kretinga“ (Karwowski S. „Poląga i Kretynga“) vertimas.

Čia pat ir 1843 m. Sankt Peterburge išleistų lenkų kilmės rusų rašytojo, žurnalisto, literatūros kritiko Fadėjaus Bulgarino (1789–1859) raštų ištrauka – autoriaus kelionės apybraiža apie Palangą, jūros maudykles, pramogas, įspūdžius apie to meto gyvenimą.

Praėjusį šimtmetį primins žurnalisto, rašytojo, redaktoriaus ir vertėjo Vytauto Žeimanto publikacija „Palangos atspindžiai periodikoje ir kurorto spauda 1886–1940 m.“, į dar senesnius laikus nukels gausiai iliustruotas straipsnis „Palanga ir Šventoji Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose“, o į mūsų dienas grąžins tekstas „Palangos oro uostas: pirmieji žingsniai“.

Tęsia kraštotyros temas

Tęsdami 2018-aisiais pirmajame etnokultūros metraščio numeryje nagrinėtas nematerialiojo kultūros paveldo temas, leidinio sudarytojai toliau publikuoja kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės (1906–1993) 1985 m. parengtus rankraščius apie tarpukario Palangą, senuosius Palangos krašto siuvėjus, tekstilės amatininkus, jų būtį ir buitį.

Antrąjį „Palangos langų“ numerį praturtino Vytauto Didžiojo universitete dirbančios dr. Auksės Noreikaitės publikacija „Lietuvos ir Latvijos paribys: etninio tapatumo raiška XX a.–XXI a. pradžioje“, supažindinanti su gyvenimu Palangos–Rucavos pakraštyje ir atskleidžianti, kas formavo Palangos krašto lietuvių, žemaičių, latvių ir kuršininkų etninį tapatumą. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendradarbės, knygų redaktorės Monikos Grigūnienės publikacijos supažindina su palangiškių tautosaka – patarlėmis, priežodžiais, sakmėmis ir legendomis, – bei kulinariniu paveldu.

Planuoja trečią leidinį

„Vos tik iš spaustuvės parsivežėme antrąjį „Palangos langų“ numerį, jį vartydama ilgametė mūsų bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja Bronislava Spevakovienė, įdedanti daug darbo rengiant visus mūsų išspausdintus leidinius, pasakė: „Ką gi, laikas galvoti apie temas trečiam numeriui“, – sakė Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja A. Banevičienė, prisipažinusi – nors metraštis leidžiamas kas dveji metai, parengti 130 puslapių leidinį nėra taip paprasta. Laimei, biblioteka turi nemenkus archyvus, turi rašančių žmonių ir bičiulių, sutinkančių neatlygintinai pasidalinti publikacijomis ar įsileisti į archyvus, kaip Palangos kurorto bei Kretingos muziejai.

Kalbėdamas apie planus trečiajam „Palangos langų“ numeriui direktorius K. Rudys užsiminė, kad norėtų išversti ir išspausdinti Kretingos muziejuje saugomus Elenos Klotildos Marijos Tiškevičiūtės-Ostrovskos prisiminimus „Połąga i Kretynga za życie mojego ojca“, kuriuose ji pasakoja apie XIX a. pabaigą–XX a. pradžią, kai grafai Tiškevičiai kūrėsi Palangoje, senojoje dvarvietėje, kur dabar yra kino teatras „Naglis“.

„Dar norėtume publikuoti apie 1923–1924 metus rašytus Irenos Balčiūnienės tėvo, dirbusio Panevėžio lenkų gimnazijoje ir vasaromis mokydavusio grafų Tiškevičių vaikus, prisiminimus. O svarbiausia, žinoma, publikuoti dar neskelbtus šaltinius apie Palangą, krašto istoriją bei rinkti naują medžiagą – pasirodo, senieji palangiškiai turi ir ko papasakoti, ir kuo pasidalinti: randame dar nematytų Paulinos Mongirdaitės, Igno Stropaus ir vėlesnių nuotraukų“, – apie planus bei tikslus pasakojo K. Rudys.

Livija Grajauskienė,

„Pajūrio naujienos“

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Didelė padėka iš krašto apsaugos ministro Lauryno  Kasčiūno palangiškiams – už bendradarbiavimą ir nuoširdžią pagalbą organizuojant Baltijos valstybių ir Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimą Palangoje praėjusios savaitės pradžioje.


Birželio 2 d. Palangos gintaro muziejuje – Palangos 770 metų minėjimo renginys „Istorijos langai“.


Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai.


Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Seimas kitus metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.


Pirmadienį, liepos 25 dieną, Savivaldybėje lankėsi JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius bei Valdybos nariai Raminta Urbonavičienė, Loreta Timukienė ir Juozas Kazlauzkas. 


2023-iuosius Seimui paskelbus Klaipėdos krašto metais, imamasi dėlioti renginių programą, kuri pažymėtų šio krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, tačiau Klaipėdos savivaldybei kyla klausimas, ar šiuos renginius ji turės rengti savo lėšomis.


„Naujasis „Palangos langų“ numeris atskleidė tokių faktų, kurių mes su Mikeliu Balčiumi rengdami medžiagą leidiniui „Palangos istorija“ neturėjome, tad galime pasveikinti leidėjus, kruopščiai pildančius krašto istorijos metraštį“, – pristatant antrąjį etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numerį kalbėjo archeologas akademikas Vladas Žulkus.


Palangos viešojoje bibliotekoje lapkričio 4 d. 17 val. bendruomenei bus pristatytas jau antrasis kurorto etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris. 


„Ką pasakytumėte Karaliui Mindaugui? Už ką padėkotumėte Gabrielei Petkevičaitei-Bitei? Kuo jus įkvepia Juozas Miltinis? Ką apie šiandieninę Lietuvą papasakotumėte Vincui Kudirkai?“ – į šiuos klausimus atsakyti Lietuvos moksleivius kviečia Vasario 16-ąją prasidėjusi akcija „Laiškas istorijai“. Palangoje pašto dėžutė pastatyta prie...


Lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ keičiami langai bei durys

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas

Palangos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ darbuojasi statybininkai – siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, čia į plastikinius keičiami pastato langai bei lauko durys.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius