Palangos baseinas slysta iš savivaldybės rankų: „Čia nauja verslo rūšis?“

„Kodėl už savivaldybių ir valstybių lėšas pastatyti objektai turi pereiti į privačias rankas ir kas nenorėtų turėti verslo, kur nereikia investuoti?“ – retorinį klausimą kėlė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. 2019-siais už 6,2 mln. eurų pastatyto Palangos baseino valdymą siekiama perduoti koncesininkams. Baiminamasi, kad dėl tokio sprendimo labiausiai kentės palangiškiai, iki šiol baseine plaukioję pigiau.

Nuo baseino atidarymo Palangos baseine jau suteikta per 76 tūkst. nemokamų pamokų kurorto vaikams. Vien šiais metais per 3,8 tūkst. senjorų pasinaudojo nuolaida ir paplaukiojo baseine. Viena valanda maudynių suaugusiam Palangos baseine darbo dienomis kainuoja 6 eurus, savaitgaliais – 9. Vaikams, neįgaliesiems – nemokamai. 

Pirmadienį žurnalistus į spaudos konferenciją sukvietęs Palangos meras kėlė klausimą: „Kam tarnauja Konkurencijos tarnyba – viešajam interesui ar privačiam verslui?“. 

Šeštadienį prie to paties baseino planuojama ir palangiškių protesto akcija.

Investuotojo laukė dešimtmečius 

Šiuo metu baseiną, pastatytą už savivaldybės ir valstybės lėšas, nuo 2019 m. valdo savivaldybės biudžetinė įstaiga „Palangos investicijų valdymas“. Konkurencijos taryba (KT) tyrimą pradėjo tais pačiais metais gavusi Vilniaus sporto mokyklos „Nemunas“ skundą, kad verslui nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti į baseino valdymą. 

KT rekomendavo Palangos valdžiai per vienerius metus paskelbti jos valdomo miesto baseino koncesininko konkursą, tačiau Palangos meras neketina to daryti.

„Savivaldybė rekomendacija tikrai nepasinaudos. (...) Kodėl mus verčia tai daryti? Kodėl už viešuosius pinigus pastatytus objektus turime atiduoti į privačias rankas ir vienai įmonei“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Palangoje sakė miesto meras Š.Vaitkus. 

Palangos miesto vadovas primena, kad didžiausias Lietuvos kurortas daug dešimtmečių neturėjo baseino.

Niekas iš verslo tokios iniciatyvos nesiėmė ir tik 2019-iais pavyko pasistatyti baseiną. Jo valdymas perduotas biudžetinei įstaigai, o meras Š.Vaitkus pasidžiaugė, kad dabar mieste prie jūros plaukti nemokamai mokosi ne tik antrokai, bet ir visi pradinukai, sporto mokyklos auklėtiniai. Per ketverius metus suteikta per 76 tūkst. pamokų jauniesiems palangiškiams. 

„Konkurencijos taryba skundo pagrindu bando įrodinėti, kad diskriminuojame privatų verslą. Čia tiktų pavyzdys, kai dvidešimt metų tylėję draugai staiga, laimėjus loterijoje, pasirodo“, – vaizdų pavyzdį pateikė Š.Vaitkus.

Jis paminėjo Klaipėdos baseino, kainavusio 17 mln. eurų, pavyzdį. Jo valdymas perleistas koncesininkams ir dabar iš to paties koncesininko savivaldybė turi pirkti plaukimo pamokas antrokams. Panaši situacija ir su „Girstučio“ baseinu Kaune. 

Š.Vaitkus pabrėžė, kad paskelbus konkursą baseinui valdyti biudžetinė įstaiga jame negalėtų dalyvauti. „Kyla klausimas, kodėl savivaldybėms norima išsukti rankas, juk verslas seniai galėjo patys pasistatyti baseiną“, – kalbėjo kurorto meras. 

Nauja verslo rūšis?

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad savivaldybių esmė yra teikti viešąsias paslaugas. Ir kėlė klausimą, kokios konkurencijos sąlygos gali būti kurorte, kuriame yra tik vienas baseinas. Ir kaip bus užtikrintos konkurencijos sąlygos perleidus baseiną iš savivaldybės rankų į privačias.

„Atsirado nauja verslo rūšis, kai nereikia įdėti pinigų, turėti kapitalo. Kai bandoma nusavinti tai, kas pastatyta. Kaip skvoteriai kokie“, – teigė M.Sinkevičius. 

O savivaldybės tikslas, anot M.Sinkevičiaus, yra užtikrinti viešąsias paslaugas, ne pelną. 

Kaip teigė teisininkas iš bendrovės „Cobalt“, Elijus Burgis, savivaldybė turi teisę pasirinkti, kas valdys jų objektus. „Nėra požymių, kad savivaldybė ne ūkiškai tvarkosi“, – teigė savivaldybei atstovaujantis teisininkas.

Kiti merai irgi žėrė kritiką 

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sako, kad ruošiantis statyti baseiną į siūlymą investuoti neatsiliepė nė viena bendrovė, tačiau savivaldybei pradėjus statybas valdyti norinčių atsirado ne vienas.

„Mes nesame prieš verslą, mes irgi kvietėme, kad į mūsų rajoną ateitų verslininkai, kurie pastatytų sporto kompleksą, baseiną, bet šiandien visa tai statome už savo lėšas, dalis Vyriausybės. Tai mums šiandien kainuoja 6,5 mln. Jau esame gavę ne vieną pasiūlymą koncesijai, galėtų teikti paslaugas, nes neva savivaldybė neturi specialistų valdyti, kad mums tai kainuotų apie 500 tūkst. eurų per metus. (...) Yra baseinai Palangoje, Klaipėdoje, Gargždai statosi, tai konkurencija atsiranda, o mes kaip tik neleidžiame užkelti ir užaukštinti kainą paslaugos“, – sakė A.Kalnius.

Šiaulių meras Arūnas Visockas sakė manantis, kad situacija, kai biudžetinės įstaigos perduodamos valdyti verslui, yra absurdiška, o konkurencijos pažeidimo tyrimais prisidengiama atiduodant verslui milijoninės vertės viešųjų paslaugų.

„Aš matau artėjimą link absurdo lygio. Jeigu dar pasieksime tokį lygį, kad biudžetinės įstaigos kažkaip perduodamos verslui, tai apie ką iš viso kalbėti? Viešoji paslauga milijonais litų ir eurų yra padovanojama privačiam verslui dirbtinu būdu traktuojant, kad taip pažeidžiama konkurencija ir kad žmonėms ši viešoji paslauga atpigs“, – teigė jis.

Neringos meras Darius Jasaitis Konkurencijos tarybą lygino su registruotis lobistais, atstovaujančiais privataus verslo interesams. 

„Jie turėtų kuo greičiau registruotis lobistais, nes jie būtent tą daro. O jeigu daro, tai kur žiūri prokuratūra, kurios priedermė ginti viešą interesą“, – sakė D.Jasaitis. 

Plungės meras Audrius Klišonis teigė, kad taip pat stebi atidžiai situaciją Palangoje. Savivaldybė jau netrukus atvers baseiną. Jo valdymą, kaip ir kurorte, siekiama perduoti biudžetinei įstaigai.

Konkurencijos taryba: sprendimo dar nėra 

Kaip 15min komentavo Konkurencijos tarybos atstovai, dar nėra priimta galutinio sprendimo šiame tyrime. 

„Šiuo metu procedūros dalyviams yra pateiktos tyrimo išvados ir laukiama jų nuomonių raštu. Vėliau Palangos miesto savivaldybės administracijos ir kitų dalyvių atstovai bus kviečiami į išklausymo posėdį, kuriame galės išdėstyti savo poziciją žodžiu. Išklausiusi atstovus, Konkurencijos taryba priims galutinį sprendimą“, – teigė Lina Navickaitė, Komunikacijos skyriaus vadovė.

Anot jos, kol vyksta tyrimas – nuo platesnio komentaro bus susilaikoma. 

„Galime paminėti, kad tyrimas buvo pradėtas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo perduoti valdyti baseiną savivaldybės viešajai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“. Kilo įtarimas, kad savivaldybė galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymą, nes be konkurencingos procedūros, pavesdama valdyti turtą ir teikti paslaugas baseine, privilegijavo savo įstaigą, užuot paskelbusi konkursą ir įsitikinusi, ar rinkoje nėra kitų subjektų, suinteresuotų teikti baseinų valdymo paslaugas“, – teigė Tarybos atstovė.

15min.lt