Palangoje turės mažėti biudžetinių įstaigų teikiamų paslaugų

Šalies savivaldybės pagal 2012 metais Seimo patvirtintą Lietuvos pažangos strategiją iki 2020 m. įpareigotos bent 15 procentų savo teikiamų viešųjų paslaugų palaipsniui perduoti nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriui. NVO ir biudžetinės įstaigos turėtų konkurencinėmis sąlygomis dirbti švietimo, kultūros, sporto bei socialinėje srityse. Kaip tam ruošiasi Palanga?

Tarybos narys nemato pasirengimo
Miesto savivaldybės Tarybos narys, kurorto socialdemokratų lyderis Danas Paluckas sakė „Palangos tiltui“, kad Seimo sprendimas yra geras, bet abejojo, ar Palanga yra pasirengusi jį įvykdyti.
„Kad nevyriausybinių organizacijų Palangoje yra, žinau, bet kiek jos pasirengusios perimti savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas, abejoju. Manau, kad jos tam nėra pasiruošusios. Negirdėjau, kad savivaldybėje būtų diskutuojama ta tema“, – sakė D. Paluckas.
Jis teigė „girdėjęs“, kad kai kurios nebiudžetinės sporto organizacijos yra pasirengusios perimti kai kurias funkcijas iš Sporto centro.
„Bet irgi – nemanau, kad tas procesas vyks lengvai“, – įsitikinęs socialdemokratas.
Miesto Tarybos narė Elena Kuznecova prisipažino, kad su „klausimu“ tiesiog nėra „susipažinusi“, todėl ką nors komentuoti negalinti.

Ką NVO veikia savivaldybėse, neaišku
Pasak Klaipėdos NVO informacijos ir paramos centro atstovo Ričardo Diržio, NVO pradėjo veikti savivaldybėse nuo maždaug 2014-ųjų, tačiau, ką jos veikia, nelabai aišku.
Pasak R. Diržio, ateityje švietimo, kultūros, sporto ir socialinių paslaugų teikimą reikės „išbiudžetinti“. Jau dabar savivaldybės nebegali steigti nei mokyklų, nei vaikų darželių, nei kitų biudžetinių įstaigų, jeigu tose srityse yra kiti paslaugų teikėjai. Tačiau funkcijos vis tiek turi būti užtikrintos. Todėl iš valstybės gautą finansinį krepšelį savivaldybės privalo perduoti įstaigai, kuri jomis rūpinasi – tuomet pinigai eitų paskui paslaugą, bet ne paskui toje vietoje įdarbintą žmogų.
„Savivaldybės iš NVO švietimo, kultūros, sporto ir socialines paslaugas galėtų pirkti atrankos konkurso būdu – kas daugiau paslaugų suteiks už mažesnę kainą, – arba ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnį, numatantį rezervuotas sutartis 3 metu“, – sakė jis per neseniai ta tema Kretingoje įvykusią diskusiją.
Patikint paslaugas nevyriausybinėms organizacijoms, yra neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, socialinės paslaugos yra licencijuotos, reikalavimus turi atitikti tiek socialiniai darbuotojai, tiek padėjėjai. Kaip tas paslaugas teiks, pavyzdžiui, tam nepasiruošę savanoriai?

Tiki, kad Palanga įsipareigojimą įvykdys
„Kalbant apie konkrečių paslaugų pirkimą – daugiausia orientuojamasi į konkrečių tyrimų, mokymų ir pan. pirkimą. Tikėtina, kad iki 2020 metų Palangos miesto savivaldybė pasieks planuojamą/rekomenduojamą 15 procentų rodiklį, nuosekliai to siekiama, nes suvokiama, kad bendruomenės poreikius geriausiai žino būtent nevyriausybinės organizacijos“, – „Palangos tiltui“ sakė savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė.
Anot jos, Palangos miesto savivaldybė didelį dėmesį skiria nevyriausybinių organizacijų, registruotų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, stiprinimui.
Šiuo metu aktyviomis Palangoje galima įvardinti daugiau nei 10 nevyriausybinių organizacijų, kurių veikos sritys yra gana įvairios: vienos daugiau dėmesio skiria mokymų, stovyklų organizavimui, vaikų ir jaunimo užimtumui, kitos – sveikatinimui, sportui, edukacijai. Taip pat dėmesys skiriamas bendruomenės poreikių tenkinimui, socialinių problemų sprendimui ar prevencijai.
„Apskritai, nevyriausybinių organizacijų veiklos laukas – gana platus. Palangos miesto savivaldybėje daugiau nei 10 metų skatinama tokia veikla, nes ji pirmiausia orientuota į bendruomenės poreikių tenkinimą“, – sakė ji.

Ypač daug dėmesio jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms
Pasak jos, kalbant apie jaunimo ar su jaunimu dirbančias organizacijas – dengiamos jų registravimo išlaidos (kas dvejus metus dengiamos maždaug vienos naujos jaunimo nevyriausybinės organizacijos įregistravimo išlaidos), skatinama jų projektinė veikla.
„Kasmet jaunimo ir su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektams skiriama beveik 9 000 eurų, taip pat savivaldybė prisideda prie socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų įgyvendinimo, kuriuos įgyvendina taip pat išskirtinai Palangoje registruotos ir veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios bendruomenės poreikius tenkina ir įgyvendindamos įvairius socialinius projektus (2017 m. tokiems projektams iš savivaldybės biudžeto skirta 7 638 eurai)“, – sakė pašnekovė.
Sporto projektams, kuriuos įgyvendina nevyriausybinės organizacijos, finansuoti ir remti 2017 metais iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 89 500 eurų. Vaikų vasaros poilsiui, organizuojamam taip pat ir nevyriausybinių organizacijų kasmet skiriama apie 3000 eurų.

Remiami NVO kultūros projektai
L. Grendienė priminė, kad kasmet Palangos miesto savivaldybės administracija organizuoja konkursą ir kultūros projektams remti. Konkursui projektus gali teikti asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, fiziniai asmenys, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas. Kasmet iš savivaldybės biudžeto projektams finansuoti skiriama apie 30000 Eur, 2017 m. buvo skirta 29000 Eur, iš dalies finansuoti 9 projektai, kurie papildė 2017 m. Palangos miesto renginių planą ir savo turinio profesionalumu garsino kurortą. Daugiausia finansavimą gavo Palangoje veikiančios organizacijos.
„Šiuo metu turimi nevyriausybinių organizacijų ištekliai ne visuomet įgalina jas teikti tam tikras paslaugas, todėl siekiant, kad jos galėtų konkurencinėmis sąlygomis dirbti švietimo, kultūros, sporto bei socialinėje srityje, pirmiausia tikslinga stiprinti jų materialinę bazę, narių kompetenciją bei kvalifikaciją“, – sakė L. Grendienė.