Palangoje paminėtos tautos patriarcho Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės

Palangos tiltas, 2021-11-24
Peržiūrėta
2139
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių vardu prie paminklo, skirto J. Basanavičiui, padėjo gėlių
Meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių vardu prie paminklo, skirto J. Basanavičiui, padėjo gėlių

Antradienį, lapkričio 23 d., Palangoje paminėtos lietuvių tautos patriarcho, vieno iš iškiliausių lietuvių visuomenės veikėjo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko bei gydytojo Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Ta proga miesto meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių vardu prie paminklo, skirto J. Basanavičiui, padėjo gėlių.

Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabaliuose, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio rajone, mirė - 1927 m. vasario 16 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. 

Tai – žymiausia 19 a. pabaigos lietuvių tautinio atgimimo figūra, įgijusi tautos patriarcho vardą. J. Basanavičiaus idėjos, jo patriotinė veikla, jo tautosakos rinkiniai ir tyrinėjimai paliko gilų atspindį to meto poezijoje ir kituose raštuose.

J. Basanavičius 1866-1873 metais mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1873 metais įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1874 metais perėjo į Medicinos fakultetą. Greta studijavo Lietuvos istoriją ir archeologiją, rinko lietuvių tautosaką, rūpinosi pralaužti spaudos draudimą, leisdamas populiarias knygeles. 1879 metais gavo gydytojo diplomą, trumpai dirbo Ožkabaliuose, Vilkaviškyje, Aleksote. 1880 metais gavo gydytojo ir ligoninės vedėjo darbą Bulgarijoje, Lom Palankos mieste. Rūpinosi lietuvybės reikalais, ieškojo galimybių leisti užsienyje lietuvišką laikraštį Lietuvai.

1883 metais pradėjo eiti laikraštis „Aušra“, kurio redaktoriumi ir leidėju buvo J. Basanavičius. 1882 metais J. Basanavičius iš Bulgarijos išvyko ir iki 1884 metais dirbo ir gilino medicinos studijas Prahoje, Vienoje.

1884 metais grįžo į Bulgariją, dirbo Elenos mieste, 1885 metais persikėlė į Lom Palanką. Nuo 1892 metų – Varnos miesto ligoninės vidaus ligų skyriaus vyr. gydytojas. 

1899-1903 metais buvo Bulgarų demokratų partijos atstovas Varnos miesto taryboje, atstovavo Varnos demokratų partiją kongresuose .

1905 metais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje.

J. Basanavičiaus iniciatyva sušauktas lietuvių seimas Vilniuje, įsteigta tautinė demokratinė lietuvių partija, ieškota galimybių leisti užsienyje lietuvišką laikraštį Lietuvai. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo bendrame lietuvių darbe, rinko medžiagą okupacijos istorijai. 

1917 metais lietuvių konferencijoje J. Basanavičius buvo išrinktas Lietuvių Tarybos nariu. 1918 metais vasario 16 dieną J. Basanavičius pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lapkričio 26 d. Palangoje bus minimos Lietuvos partizanų vado, ketvirtojo Lietuvos Prezidento, Palangos miesto garbės piliečio, generolo Jono Žemaičio-Vytauto 70-osios mirties metinės. 


Lapkričio 26 d. Palangoje bus minimos Lietuvos partizanų vado, ketvirtojo Lietuvos Prezidento, Palangos miesto garbės piliečio, generolo Jono Žemaičio – Vytauto 70-osios mirties metinės. 


Artinantis antrajai sovietų okupacijai, 1944 metų spalį Jonas Šliūpas (1861-1944) su žmona Grasilda, sūnumi Vytautu ir Mauragių šeima iš Palangos per Kretingą pasitraukė į Vakarus, į Brėgencą (Austrija). 


Antradienį, lapkričio 23 d., Palangoje paminėtos lietuvių tautos patriarcho, vieno iš iškiliausių lietuvių visuomenės veikėjo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko bei gydytojo Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Ta proga miesto meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių...


,,Sveikata visuomet saistosi su šviesa, kvapu, tyru oru, švarumu, niekuomet – su tamsa, dvokimu, purvu“. Dabar net Pasaulio sveikatos organizacija pritaria Vydūno požiūriui, jog daug svarbiau rūpintis savo sveikata nei ligas gydyti. Jeigu žmogus išauga tiek, kad teikia pirmenybę dvasiai, o ne kūnui, toks žmogus suras tvirtą pagrindą savo gyvenimui. Nuo žalingų...


Vestuvių metinės – tai nepaprastos sukaktys, kadangi jos žymi santuokinį kelią, bendrą gyvenimą bei visas sutuoktinių įveiktas kliūtis šiame, bendrame augime. Viena gražiausių švenčių poros gyvenime yra vestuvės, tačiau po to kiekvieni metai, gali simbolizuoti tik dar gražesnę, prasmingesnę šventę. Kiekvienos metinės turi savo prasmę, simbolį, tad šiandien viskas apie tai nuo 1-ųjų iki 10-ųjų...


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Trečiadienio vakare Palangos tremtiniai, politiniai kaliniai kartu su kitais visuomenės nariais minėjo Gedulo ir vilties dieną. Prisiminti skaudūs tremties pradžios Lietuvoje įvykiai. Net ir praėjus 76 metams, tremtiniai su giliu skausmu pamena kiekvieną akimirką, kai buvo prievarta išvežti iš savo gimtųjų namų. „Dabar daug žmonių emigruoja, gyvena ir dirba užsienio...


Paminėtos prelato Jurgio Galdiko 130-osios gimimo metinės

„Palangos tilto” informacija, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Praėjusį šeštadienį, Šventojoje buvo paminėtos prelato Jurgio Galdiko (1883-1963) 130-osios gimimo metinės.


Trečiadienio popietę miesto valdžios vyrai ir Palangos bendruomenė paminėjo lietuvių tautos patriarcho, daktaro Jono Basanavičiaus 160-ąsias gimimo metines. Skambant miesto kultūros centro vyrų ansamblio „Naglis“ dainoms, miesto meras Šarūnas Vaitkus bei vicemeras Saulius Simė pagerbė patriarcho atminimą padėdami puokštę gėlių, miestelėnai uždegė žvakutės....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius