Palangoje - nevykusių merų pastangos

Užvakar, primindamas 2005 metais keturių pajūrio savivaldybių vadovų pasirašytą “Quattro” sutartį, laikraštyje “Vakarų ekspresas” buvo išspausdinta daug ką pasakanti nuotrauka.

Sutartį pasirašinėja keturi merai:  Klaipėdos miesto - Rimantas Taraškevičius, Neringos - Vigantas Giedraitis, Klaipėdos rajono - Vaclovas Dačkauskas ir Palangos meras Pranas Žeimys.  Skirtumas su šiandiena tas, kad praėjus net ir penkeriems metams uostamiesčiui, Klaipėdos rajonui ir Neringai vadovauja tie patys politikai, o Palangoje per tą laikotarpį turime jau trečią merą.

Ką gali padaryti miesto ar rajono vadovas, jei metus kitus apšilęs kojas jis jau keičiamas kitu?  Aplinkinėse savivaldybėse, kurioms vadovauja tie patys merai, stebime stabilią infrastruktūros plėtrą.  Tuo tarpu Palanga dūsta nuo epizodinių merų vienadienių pažadų ir iniciatyvų. Mūsų kurorto politinis gyvenimas apskritai yra unikalus:  tik Palangoje kenkimas politiniams oponentams pastatytas aukščiau už miesto ir gyventojų interesus.

Kodėl Palangoje tokia dažna merų kaita?  Politinių lyderių kaip ir užtektų, tačiau tarp jų iki šiol taip ir nepasitaikė miesto reikalais gyvenančio gaspadoriaus, kuris gyventojų palaikymą išlaikytų bent kelis metus.  Kadenciją energingai pradėdavę merai netrukus užgesdavo, užriesdavo nosį, nebesiskaitydavo su gyventojais ir ilgainiui tapdavo nekenčiamiausiais politikais.

Per paskutinį 10 metų nebuvo nė vienos kadencijos, kurią išrinktas meras dirbtų nuo pradžios iki galo.  Priešingai, per vieną kadenciją jų pasikeisdavo net po keletą. Štai 2000 metais meru išrinktą Raimundą Palaitį keitė Egidijus Rimkus, o šį po kurio laiko nuvertė P. Žeimys.

Kitai kadencijai išrinktas P.Žeimys išbarstė visus turėtus demokratijos supratimo likučius ir tapo tikru kurorto diktatoriumi.  Neapsikentusi tokio vadovavimo stiliaus grupė politikų pasiūlė jam trauktis iš mero posto.  Kažin kaip būtų susiklostęs Palangos politinis gyvenimas, jei konservatoriai P.Žeimį būtų pakeitę kitu partijos nariu ir į valdančiąją daugumą tuomet neįsileidę liberalų?

Tačiau nors ir aukodamas mero postą P.Žeimys sumanė nubausti maištininkus ir juos pakeitė liberalais.  Nepasibaigus kadencijai meru tapo Remigijus Kirstukas.  Iniciatyvą gavę liberalai po daugiau nei pusmečio valdančioje daugumoje pačius konservatorius pakeitė kitais partneriais ir triuškinančiai laimėjo praėjusius rinkimus.

Po P.Žeimio laikų stagnacijos atrodė, kad meru išlikęs R.Kirstukas taps tuo stabiliu ir ūkišku miesto vadovu.  Iš pradžių viskas taip ir buvo. “Tarybos darbą norėčiau grįsti skaidrumo, analizės, planavimo, organizavimo, motyvavimo ir kontrolės principais.  Svarbiausieji miesto visuomenės tikslai bus atrenkami ne pagal simpatijas ir partiškumą, o pagal ekonominius ir socialinius kriterijus bei naudą Palangai ir jos gyventojams”, - pristatydamas savo programą teigė naujasis meras.

Meru tapęs R.Kirstukas ryžtingai prakalbo apie Kurhauzo problemos sprendimą, sužibo idėja iš miesto centro Autobusų stotį perkelti į “Statoil” aikštelę, užsimojo iš J.Basanavičiaus gatvės išguiti triukšmingus atrakcionus, išnaikinti alkoholiu naktį prekiaujančius taškus, pasiryžo supančioti triukšmaujančias kavines, žadėjo mieste įrengti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles.

Kas liko iš šių R.Kirstuko pažadų, žinome visi.  Iš pradžių visišką savo darbo skaidrumą ir viešumą deklaravęs meras netrukus nuo nepatogių klausimų ėmė dangstytis frazėmis “čia detalės”, “reikia juristų vertinimo”.  Tam problemų įvertinimui ir galimiems sprendimams jis net buvo užsimojęs pasamdyti solidžią advokatų kontorą.  Bet viskas baigėsi tuo, kad geriems pranešimams apie valdžios darbus už biudžeto pinigus buvo pasamdyta viešųjų ryšių agentūra, o žurnalistai į valdžios posėdžius būdavo neįleidžiami aiškinant, kad tai - darbiniai klausimai.

Daugiau nei prieš trejus metus prognozavau, kad visišką palaikymą taryboje ir veiksmų laisvę gavęs Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantis meras R. Kirstukas gali tapti amžinuoju Palangos meru, arba po ketverių metų save ir kurorto liberalcentristus nugramzdinti į nebūtį.

Galima net neabejoti, kad po liberalų valdžios kadencijos artėja antrasis scenarijus. Į šią politinę jėgą susibūrę miesto verslininkai ir jiems prijaučiantys veikėjai miesto valdžioje pratūnojo tuščiai.  Per tą laikotarpį Palanga vėl nepatyrė jokių postūmių link modernaus ir europietiško kurorto ar patogesnio palangiškių gyvenimo.

Pusiaukelėje mero poste R.Kirstuką pakeitęs Vytautas Stalmokas prastą liberalų situaciją, regis, dar labiau pablogino.  Lyg paveldimą karaliaus sostą mero kėdę gavęs, rinkimuose vos 601 pirmumo balsą surinkęs dabartinis kurorto vadovas palangiškiams žadėjo kurortą paversti vos ne Lietuvos sporto centru.  Futbolo aikštelės, modernus sporto ir pramogų kompleksas, nauji teniso kortai, sveikatingumo takai, dideli SPA centrai - tai vis V.Stalmoko viešai išsakytos vizijos.

Tos pačios vizijos gromuliuojamos jau trečius metus.  Valdžia dabar suskato forsuoti daugiafunkcinės sporto salės statybos klausimą, prakalbo apie gydyklų statybą apleistos sanatorijos vietoje.  Tačiau ar galima per pusmetį padaryti tai, kam neužteko ir ketverių metų?  Kita vertus, stebint valdžios pastangas, neatrodytų, kad meras V.Stalmokas ir šiandien žino, kaip įgyvendinti savo pažadus.  Desperatiškai žadami kažkokie stebuklingi nauji tarybos sprendimai, raportuojama apie susitikimus su verslininkais.  Kas iš to?  Viskas užsprings vos tik pradėjus realizuoti šiuos sumanymus.  Kaip Palangoje būdavo iki šiol.

Priežastis viena - nuo nepriklausomybės atgavimo Palangoje dar neatsirado lyderio, kuris dirbtų miestui ir jo gyventojams, aiškiai žinotų realius tikslus ir jų ryžtingai siektų.

Žiūriu į 2005 metais sutartį pasirašančių aplinkinių savivaldybių merų nuotrauką ir galvoju - kas iš jų savo postuose liks po metų?  Kad Palanga turės dar vieną merą - abejonių nebekyla.