Palangiškiai iš pirmų lūpų sužinojo apie komunalinių atliekų tvarkymo iššūkius

Užvakar į Palangos miesto savivaldybės Tarybos salę susirinkusiems miesto atstovams (daugiausiai buvo seniūnaičių) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius pristatė projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“.
Pradžioje svečias iškėlęs klausimą „kodėl reikia vis daugiau mokėti už atliekų išvežimą?“, pabaigoje pabrėžė, kad ir toliau reikės mokėti tikrai ne mažiau, − kol kas tik daugiau, nes atliekos dabar ne šiaip išmetamos, jos yra tvarkomos. Kuo stropiau atliekos rūšiuojamos ir kuo daugiau grandžių reikia praeiti, kad atliekos būtų tinkamos perdirbti arba šalinti nekenkiant aplinkai, tuo šis procesas tampa brangesnis.
„Problema ta, kad mes jau visi atliekas tvarkome pagal Europos Sąjungos reikalavimus, tik mes, mokėtojai, už atliekų tvarkymą, gauname penkiskart mažesnes pajamas nei vakarų valstybių gyventojai, mokantys už atliekų tvarkymą“, – pastebėjo A. Liubinavičius.
Anot jo, jeigu anksčiau atliekos paprasčiausiai būdavo išvežamos į atvirus šiukšlynus, kuriuose toliau buvo visiškai netvarkomos, tai dabar jos yra rūšiuojamos ir tvarkomos pagal ES reikalavimus taip, kad nekenktų aplinkai.
Stojant į Europos Sąjungą vienas iš svarbių narystės sąlygų buvo civilizuotai susitvarkyti su atliekomis. 2002 metais Vyriausybė pasirašė specialų įsakymą sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje ir kiekvienoje apskrityje įkurti po RATC‘ą kaip nesiekiančias pelno įmones.
Ką padarė visų regionų atliekų tvarkymo centrai, likvidavo Lietuvoje apie 800 nelegalių sąvartynų (Klaipėdos regione – 39) ir įrengė naujus, atitinkančius ES reikalavimus.
Klaipėdos regione uždaryti 7 rajoniniai sąvartynai (rekultivuoti ir iki šiol prižiūrimi), sutvarkyti 32 miestelių sąvartynai, kurių buvimo vietose neliko nė ženklo.
Šiuo metu yra baigiamos įrengti 17 didžiųjų atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių, kurios pradės veikti jau kitų metų pradžioje. Gyventojai patys galės į jas pristatyti dideles atliekas, pavyzdžiui, baldus. Regioniniame Dumpių sąvartyne atliekos ne laidojamos, o sudeginamos UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje.
Bet KRATC-o atstovas pastebėjo, kad Dumpių sąvartynas yra labai greitai užpildomas. Į jį per metus buvo atvežta 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų ir 60 tūkst. tonų statybinių atliekų.
„Su komunalinėmis atliekomis susitvarkome, bet buvo neįvertintas toks didelis atvežamų statybinių atliekų kiekis“, – sakė pranešėjas.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atliekų rūšiavimo linijose įdarbinti buvę asocialūs asmenys, anksčiau vadinti „šiukšlynų žmonėmis“. Tiems, kurie norėjo pradėti kitokį gyvenimą, KRATC‘as padėjo netgi susitvarkyti asmens dokumentus. Šiuo metu tokio darbuotojo atlyginimas – apie 2000 litų.  
Dumpiuose Aplinkos ministerijos iniciatyva bus statoma nauja atliekų rūšiavimo gamykla už 41 mln. litų (81 proc. lėšų bus skirta iš ES fondų). Atliekų rūšiavimas, pastačius šią gamyklą, iš tiesų pagerės. Tokią gamyklą pirmasis jau yra pasistatęs Alytaus atliekų tvarkymo centras. Tačiau problema yra tokia, kad dalis išrūšiuotų atliekų yra užterštos, kurių perdirbėjai nepriima.
Dumpiuose nuo regioninio sąvartyno įrengimo pradžios per penkerius metus įrengtos 2 sekcijos užpildytos 80 proc. Atvežama 200 tūkst. tonų atliekų kasmet. Jeigu jos būtų nedeginamos, po keleto metų tektų statyti naują sąvartyną.  
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vienintelis Lietuvoje įvykdė visas 2013 m. užduotis, kurios bus per Aplinkos ministeriją atiduotos tikrinti Europos Sąjungos institucijoms.
Pateikdamas pavyzdžių iš pažangiausių Europos šalių, A. Liubinavičius pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje šiuo metu gyventojai išrūšiuoja 65 proc. atliekų, tačiau šioje šalyje kaip tik atsisakoma kelių rūšių „varpelių“, o planuojama palikti tik vieną, į kurį būtų metamos tiek plastiko, tiek stiklo ir metalo atliekos, nes netgi civilizuoti norvegai neišrūšiuoja taip gerai, kaip tai atliktų technika, todėl rūšiavimą planuojama tobulinti rūšiavimo gamyklose.
KRATC‘as, pažymėjo A. Liubinavičius, nelemia mokesčio už atliekų tvarkymą, tai nustato Savivaldybės.