Palangiškiai dešimtokai prasčiau rašo, bet gerai dėlioja mintis žodžiu

Gegužės 4-10 dienomis visi šalies dešimtokai laikė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) egzaminus. Tikrinamos gimtosios kalbos ir matematikos žinios yra neišvengiamos nė vienam, nes iki dešimtos klasės pagrindinis mokslas šalyje yra privalomas. Visuotinai teigiama, kad rezultatai kasmet vis prastėja, o priežasčių tam ne viena, tačiau Palanga išlaiko aukštas akademinių pasiekimų pozicijas.

Tarp kurorto mokyklų pirmauja Šventoji ir Senoji gimnazija
Vadovaujantis Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, 2015 metais Palangos dešimtokų gimtosios kalbos rezultatų vidurkis buvo aukštesnis nei vidutiniškas – 7,17 balo, o matematikos šiek tiek žemesnis – 6,36 balo. Palyginti su kaimyninėmis Klaipėdos miesto savivaldybės ar Kretingos rajono savivaldybėmis, Palangos rezultatai 2015 metais buvo geresni.
Žvelgiant į Palangos ir Šventosios mokyklų rezultatus, gimtosios kalbos pasiekimai aukščiausi buvo Šventosios pagrindinės mokyklos mokinių – 8,14 balo, o prasčiausius rezultatus demonstravo „Baltijos“ pagrindinė mokykla – 5,75 balo.
Pagal matematikos rezultatus, lyderio pozicija atiteko Senajai gimnazijai, kurios dešimtokų PUPP vidurkis buvo 6,87 balo, o „Baltijos“ pagrindinės mokyklos vidurkis nesiekė net patenkinamo rezultato – 3,94 balo.
Pastarosios mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Dainius Navickas tikslių skaičių „Palangos tiltui“ neatskleidė, tačiau pasakė tik tiek, kad rezultatai ir šiemet maždaug panašūs, tik matematikos „šiek tiek aukštesni“.

Reikšmingų pokyčių nėra
Šiais metais PUPP Palangoje ir Šventojoje matematiką laikė 152, o lietuvių kalbą – 151 moksleivis.
Vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Valužienės pateiktais duomenimis, rezultatai nėra patys prasčiausi. Nuo 1 iki 3 balų gavusiųjų visai nebuvo, nuo 4 iki 6 balų gavo 72 mokiniai (47 procentai laikiusiųjų), o aukštesnius, nuo 8 iki 10 balų, gavo 80 mokinių (53 procentai laikiusiųjų).
Džiugu, kad gimtosios kalbos žinios buvo geresnės. 2 balus gavo 1 mokinys, nuo 4 iki 6 balų – 47 mokiniai (31 procentas laikiusiųjų), nuo 7 iki 10 – 103 mokiniai (68 procentai laikiusiųjų). Palyginti su 2015 metais, pasak Švietimo skyriaus vedėjos, reikšmingų pokyčių teigiama ar neigiama linkme nėra.

PUPP išlaikytas net surinkus vieną tašką
Kol kas lyginamosios analizės rezultatų tarp savivaldybių ugdymo įstaigų dar nėra, tačiau žinoma, kad nė vienoje įstaigoje nebuvo nė vieno moksleivio, kuris šio patikrinimo neišlaikytų. Mat jį išlaikyti užtenka gauti vos vieną tašką.
Su teiginiais viešoje erdvėje, kad kasmet PUPP rezultatai kurorte yra vis prastesni, L. Valužienė iš dalies nesutinka. Anot jos, Palangos savivaldybės ugdymo įstaigų rezultatai išlieka gana stabilūs ir ne patys blogiausi, tačiau visada yra kur augti. Tam įtaką galėtų padaryti keletas veiksnių. „Mokiniai mokosi tada, kada jiems įdomu, tad vertėtų labiau susirūpinti, kaip sudominti moksleivius mokymosi veikla. Taip pat Lietuvos mokyklose vis dar trūksta praktinio mokymo ir mokymo per asmeninę vaiko patirtį“, – tikino vedėja.

V. Jurgučio mokyklos ugdytiniai šiemet labiau pasitempė
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, lituanistė Rima Šalkauskienė pripažįsta, kad mokinių raštingumas mokykloje suprastėjęs, tačiau atkreipė dėmesį, kad PUPP (gimtosios kalbos) susideda iš trijų dalių: viešasis kalbėjimas, testas ir rašinys. Mokinys gali „sublizgėti“ visose trijose dalyse arba demonstruoti maksimalius gebėjimus vienoje iš trijų minėtų dalių.
Lituanistė pastebi, kuomet moksleiviai laiko viešojo kalbėjimo įskaitą, rezultatai išties džiugina: „Kuomet kalbėjimas vertinamas, mokiniai ateina iš anksto puikiai pasiruošę, galvoja, ką ir kaip kalba, o rašydami rašinius visas taisykles vėl lyg pamiršta, labiau atsipalaiduoja“.
Tačiau palyginti su ankstesniais metais, šiemet rezultatai kiek geresni. R. Šalkauskienės pateiktais duomenimis, lietuvių kalbos pasiekimų vidurkis – 6,9 (2015 metais – 6,2 balo), matematikos – 6,25 (2015 metais – 5,1 balo). Šiais mokslo metais du V. Jurgučio mokyklos moksleiviai iš abiejų patikrinimų gavo dešimt balų. Neišlaikiusiųjų nėra, nes, pasak R. Šalkauskienės, pagrindinio ugdymo pažymėjimą gauna visi teigiamais įvertinimais baigę pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinę gimtosios kalbos ar matematikos pasiekimus: „Svarbu pasitikrinimas. Įvertinimai gali būti nuo 1 iki 10, todėl sąvokos „neišlaikė“ nelieka“.

Neužpildytos spragos duoda neigiamų rezultatų
Nors Palangos ugdytinių PUPP rezultatai nėra verčiantys labai sunerimti, tačiau vis dėlto pastebima, kad raštingumas vis labiau menksta. „Tam, manau, įtakos turi kompiuterinės technologijos, nuolatinis bendravimas virtualiomis priemonėmis“, – kalbėjo pedagogė. Lituanistė, taisiusi PUPP darbus, pastebi, kad tendencingai pamirštami, rodos, elementarūs dalykai: „Išnyko taškai sakinio gale, taškai virš ė ar i, paukščiukai virš š ar č ir pan., o skyryba – dar liūdnesnis reikalas. Tokie, rodos, paprasti dalykai, tačiau bendrame turinio vertinime mokinys dėl jam atrodančių smulkmenų nukenčia“. Be to, šiemet, pasak lituanistų, skyrybos ir rašybos patikrinimo tekstas buvo pernelyg ilgas ir painus, tad kiek sudėtingas dešimtokui.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė pastebi, kad vis labiau jaučiamos mokymosi spragos iš ankstesnių metų. „Labai gerai justi mokinių darbuose, kad klaidos „atkeliavusios“ iš žemesnių klasių. Akivaizdžiai matosi mokinio spraga, palikta ugdymosi procese. Tuo metu ją paliko, manydami, kad pasivys vėliau, o po kelerių metų ji tapo dar didesnė“, – pastebėjimu pasidalijo mokytoja.
Ne per seniausiai buvo viešai paskelbtos mokyklos, kuriose ir gimtosios kalbos, ir matematikos PUPP 2015 metų rezultatų vidurkis nesiekė net 2 balų. „Girdėjau apie tai, bet čia jau nebelabai įsivaizduoju, ką mokiniai ir mokytojai tokioje mokykloje veikia, nes rezultatai išties stulbinantys liūdnąja prasme“, – mano R. Šalkauskienė.

Liūdina motyvacijos stoka
Be mokymosi spragų ir kompiuterinių technologijų įtakos, aukštesnius rezultatus pasiekti trukdo ir motyvacijos mokytis stoka. „Tenka pripažinti, kad krūviai mokiniams išties dideli, tačiau, juk yra tokių, kurie spėja. Kaip lituanistė, skaitydama PUPP rašinius, pastebiu, kad vis mažiau skaitoma knygų. Tie, kurie skaito, atskleidžia visai kitokias galimybes“, – teigė mokytoja.
Anot R. Šalkauskienės, jei nėra motyvacijos ir mokiniui svarbu tik tiek, kad užduotis būtų atlikta, tai irgi nieko gero. „Dešimtokai per gimtosios kalbos egzaminus gali naudotis mokykliniais rašybos ir kirčiavimo žodynėliais. Žinoma, atsiranda tokių, kurie pavarto, tačiau, deja, vos vienas kitas. Parašo ir net nepasitikrinę išeina. Svarbu gauti „bet kiek“ ir gauti pažymėjimą“, – pastebėjo pašnekovė.
Toks požiūris, pasak pedagogės, taip pat priverčia susimąstyti: „Vienas pats mokytojas be mokinio noro yra bejėgis. Neįkrėsi jam žinių ir supratimo, jei jis pats nenorės, jei niekuo nesidomės ir tik tuščiai trins mokyklos suolą“.
Pati PUPP metu tikrinama raštingumo sąvoka, pasak R. Šalkauskienės, labai plati: „Moksleivis parodo ne tik kaip išmano rašybą ar skyrybą, bet ir bendrą suvokimą apie daugelį dalykų – socialinę aplinką, meną ir kultūrą, bendrą suvokimą ir intelektą“.

Mokslas nebėra vertybė?
V. Jurgučio pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja metodininkė Ingrida Šleinienė teigia, kad rezultatai nėra tokie jau prasti ir mokyklos mastu yra kuo pasidžiaugti: „Mokinių mūsų mokykloje nedaug, tačiau turime ne vieną, kuris gavo 10 balų, vadinasi, turime puikiai besimokančių mokinių“.
Tiksliųjų mokslų specialistė savo mokinių rezultatais patenkinta, tačiau, žinoma, yra kur tobulėti: „Manau, kad didelę įtaką turėjo tai, kad PUPP buvo rengiamas bene mėnesiu anksčiau. Paskutiniuosius du mėnesius dešimtokai kartoja visą kursą, tad mes praradome nemažai laiko ir mokymasis labiau orientuotas į apimtis, o ne į gylį“. Ir, pasak pedagogės, pagal dabartinę Švietimo sistemą susidaro toks įspūdis, kad mokslas apskritai nebėra vertybė.
Kas galėtų pasiekti vis geresnių rezultatų, pedagogė konkrečiai neįvardija: „Taisydama PUPP darbus pastebiu, kad daug kas priklauso ir nuo mokinių kartos, nuo motyvacijos, tačiau nereikia pamiršti, kad tai nėra brandos egzaminas, o tik patikrinimas, tad dramatizuoti taip pat neverta“.

NEC direktorė: „Dėl prastų rezultatų kaltas ne tik mokinys“
„Jei kreipsime dėmesį tik į PUPP įvertinimų vidurkį, matysime, kad rezultatai gana stabilūs“, – teigė atsakyme „Palangos tiltui“ NEC direktorė Saulė Vingilienė. Vis daugėjant diskusijų, kad kasmet PUPP rezultatai tik prastėja, S. Vingilienė mano, kad „kaltas“ ne tik mokinys ar pedagogas: „Tėvai yra labai svarbi ugdymo grandis, jie gali labai paveikti mokyklas, siekdami, kad jų vaikai gautų kiek įmanoma geresnį ugdymą“.
Nors, pasak S. Vingilienės, pasakyti, kuri mokykla paruošia mokinius geriausiai ar prasčiausiai, labai sudėtinga, tačiau tiesmukai žiūrint kaimo ir mažesnių miestų mokyklų rezultatų vidurkis yra žemesnis nei didmiesčių. Bet žvelgiant bent jau į 2015 metų pateiktą statistiką tarp savivaldybių, Palanga užima aukštas pozicijas. Ir tai, kaip teigia NEC direktorė, priklauso nuo daugelio faktorių: „Nuo mokyklos sau keliamų tikslų, socialinio, ekonominio, aplinkos konteksto ir daugelio kitų veiksnių“.

Trūksta tikėjimo, kad galime keisti švietimą
Paklausus NEC direktorės, ko trūksta, kad pasiekiami rezultatai būtų tik aukštesni ir demonstruotų vis platesnes žinias, ji sakė: „Pirmiausia reikia patikėti, kad Lietuva gali pagerinti savo švietimą. Juk, pavyzdžiui, estai ar lenkai tai padarė, o jie – mūsų kaimynai, tad sistema veikia visai šalia. Lietuviams tokio tikėjimo labai trūksta. Mūsų eilinių ugdymo įstaigų pedagogai, vadovai, mokiniai ir jų tėvai neretai sumenkina savo galimybes ir gebėjimus“.
Anot S. Vingilienės, derėtų Lietuvoje išmokti diegti inovacijas: „Dabar neretai mes jas tik imituojame. Turėtume išmokti pasimatuoti, kas mums nepasisekė, apmąstyti ir pasitaisyti. Reikėtų skatinti mokyklas ir savivaldybes išmokti įsivertinti ir plėtoti duomenimis grįstą sprendimų priėmimo kultūrą“.
Pasak S. Vingilienės, ilgamečiai PUPP rezultatai rodo, kad Lietuvos ugdymo įstaigos yra labai skirtingos, tačiau dirbti siekiant kiek įmanoma aukštesnių rezultatų, atsižvelgiant į kontekstą, yra kiekvienos ugdymo įstaigos ir savivaldybės pareiga.