Palangiškėms studentėms- bendramokslių pavydas, kad jos- iš pajūrio

Studentavimą daugelis apibūdina kaip vieną iš smagiausių gyvenimo periodų. Bet prieš tai reikia pražygiuoti mokyklą, o nuo jos neatsiejamas yra gimtasis miestas. Ar studentai, kurie iš Palangos pakėlė sparnus ir studijoms „nutūpė“ Vilniuje, Kaune, Londone, Paryžiuje ar kitur, dar prisimena Palangą? Kokia Palanga atrodo iš toli? Į šį klausimą bandė atsakyti dvi merginos, buvusios Palangos senosios gimnazijos abiturientės Magda Stankevičiūtė bei Gintarė Rėpšaitė.

Požiūris į Palangą pasikeitė
Kiek laiko reikia tam, kad pasikeistų žmogaus požiūris į gimtąjį miestą? Iš merginų atsakymų galime spręsti, jog ne tiek ir daug – metus praleidusios Lietuvos sostinėje studentės teigia, kad požiūris į Palangą pakito, tačiau į gerąją pusę.
„Palanga man visada buvo ir yra artimas miestas, juk čia užaugau, lankiau mokyklą, čia mano draugai ir daug prisiminimų. Todėl išvykus į Vilnių, iškilo daug sentimentų, susijusių su Palanga. Galbūt išvykusi labiau pradėjau vertinti Palangos gamtos grožį, ramybę, kurią čia kiekvienas gali surasti, ir tą leidžiantį lengviau ir ramiau atsikvėpti gyvenimo būdą“, – pasakojo G. Rėpšaitė, Vilniaus universiteto filologijos fakultete studijuojanti skandinavistiką, norvegų kalbą.
„Įstoję mes galėjome rinktis vieną iš trijų skandinavų kalbų – norvegų, danų ar švedų. Neturėjau kokios nors slaptos ir ypatingos priežasties rinktis būtent kurią nors iš šių kalbų, bet širdis labiausiai linko prie norvegų kalbos, tad ją ir pasirinkau. Ir kol kas nė kiek nesigailiu dėl savo sprendimo“, – neslėpė G. Rėpšaitė.
Vilniaus universitete studijuojanti anglų-ispanų lingvistiką M. Stankevičiūtė taip pat prisipažino, jog tol, kol gyveno Palangoje, gimtasis miestas jai nebuvo toks brangus, koks yra dabar. „Palangą visada mylėjau, tik anksčiau, kai čia dar gyvenau, matyt, ne taip labai ją vertinau. Dabar suprantu, kad Palanga tikrai yra rojaus kampelis. Kodėl rojaus kampelis? Galbūt dėl kontrasto tarp Vilniaus ir Palangos, o galbūt dėl jūros. Kai mažiau laiko praleidžiu prie jūros, suprantu, kokia ji nuostabi ir kaip ją reikia vertinti. Juk tik mūsų – pajūrio – krašte yra tokie gražūs paplūdimiai, toks sveikas oras ir apskritai tik čia galima jūrą pamatyti“, – pasakojo mergina.

Esi iš Palangos? Kaip „faina“
O kaip reaguodavo studijuojančių merginų kursiokai, kai sužinodavo, kad jos yra iš Palangos?
„Visi kursiokai iki vieno sakydavo, kad pavydi. Jiems Palanga, matyt, asocijuojasi labiau ne su gyvenimo vieta, o su atostogomis, kurortu. Gal pusė kurso pažadėjo mane vasarą aplankyti“, – linksmai atviravo M. Stankevičiūtė.
„Dauguma kursiokų, sužinoję, jog esu iš pajūrio, dažniausiai sušunka, kaip „faina” ir kaip jie man pavydi. Daugelis iš jų taip pat norėtų gyventi prie jūros ir mano, kad gavau tam tikrą gyvenimo dovaną. Aš su jais nesiginčiju – gyventi pajūry puiku, tik gaila, jog vietiniai dažnai nebeįvertina to, ką turi. Jūra, Palangos gamta mums tapo kasdienybe, įprastu reiškiniu ir mes dažnai nebemokame tinkamai to įvertinti, nebepatiriame to ypatingo džiaugsmo nuėję prie jūros, kokį patiria žmonės ją išvydę pirmą kartą ar po daugelio metų. Tad dar nežinau, kurie laimingesni, ar tie, kurie gali nuolat mėgautis jūra, bet nebemoka jos tinkamai įvertinti, ar tie, kurie nors ir retai, bet patiria tikrą džiaugsmą“, – sakė G. Rėpšaitė.

Gyvenimas Vilniuje ir Palangoje – labai skiriasi
Vilnius – Lietuvos sostinė, o Palanga yra dažnai pavadinama Lietuvos vasaros sostine. Galbūt gyvenimas Vilniuje taip labai nesiskiria nuo gyvenimo Palangoje?
„Gyvenimas čia ir ten tikrai skiriasi. Sostinėje ir žmonės kitokie, ir gyvenimas visai kitaip verda. Ten viskas greičiau, visi labiau užimti. Priprasti prie tokio gyvenimo nebuvo labai sunku. Sunkiausia buvo išmokti planuoti laiką. Vilniaus, kaip Palangos, viso per 20 minučių neapeisi, tad planuojant susitikimą, reikia apskaičiuoti kiek laiko užima nusigauti iš vienos vietos į kitą, o aš dar kadangi nevairuoju, tai ir troleibusų ar autobusų tvarkaraščius reikia susižiūrėti“, – patirtimi dalinosi M. Stankevičiūtė.
Prieš kelis mėnesius baigusi pirmąjį studijų kursą G. Rėpšaitė taip pat stebėjosi, kad gyvenimas Vilniuje nuo gyvenimo Palangoje ryškiai skiriasi. „Visų pirma Vilniuje jis yra intensyvesnis. Ten žmonės labiau skuba, lekia, o Palangoje kažkaip savaime norisi eiti labiau atsipalaidavus. Žinoma, Vilniuje, kaip didesniame mieste, daugiau visokių kultūrinių renginių, kuriuose įdomu apsilankyti, platesnės veiklos galimybės, tačiau turiu pastebėti, kad per šiuos metus ir Palanga žengė didelį žingsnį į priekį. Kiekvieną kartą malonu ir džiugu grįžti į vis atsinaujinančią ir gražėjančią Palangą“, – džiaugėsi G. Rėpšaitė.
Pasak Gintarės, išvykus į Vilnių jai daug kas buvo labai nauja. „Kadangi visą gyvenimą gyvenau ir augau mažame mieste, teko pratintis prie kitokio, intensyvesnio gyvenimo būdo. Džiaugiuosi, kad priprasti nebuvo sunku, juk ir tame Vilniuje nėra ypatingų stebuklų, o jauni žmonės ir visoms permainoms juk imlesni. Sunku buvo tik pradžioje, kol geriau susipažinau su nauju miestu ir atsirado daugiau pažįstamų. Bet visa tai – įdomi patirtis, tikrai nemanau, kad jauną, šiuolaikinį žmogų galėtų išgąsdinti gyvenimas didesniame mieste – per daug kosmopolitiški mes tapome“, – pasakojo mergina.

Palanga visad išliks mieliausiu miestu
Ar pirmaisiais studijų metais merginos labai pasiilgdavo gimtojo miesto?
„Taip, Palangos labai pasiilgdavau. Kad ir kaip man patinka Vilnius, Palanga vis tiek visada išliks man mieliausiu miestu, – tvirtai kalbėjo M. Stankevičiūtė. – Nežinau, ko labiau pasiilgdavau studijų metu – ar pajūryje pasilikusių man brangių žmonių ar paties miesto ir su juo susijusių prisiminimų bei jį gaubiančios kažkokios ypatingos atmosferos. Kartas nuo karto būnant Vilniuje man labai norisi ramybės, tiesiog pabėgti nuo triukšmo, nuo visų aplinkinių garsų ir problemų bei sau ramiai pamąstyti. Man būtų sunku rasti geresnę vietą nei mano namai, kuriuose augau, ar Palangos pušynas – ši vieta, beje, mane asmeniškai kažkuo labai traukia. Tokiu momentu tikrai ilgėdavausi gimtojo miesto ir tos ramybės, kurią čia galima rasti. Galbūt vasarą nelabai, kada aplink zuja šimtai poilsiautojų, bet labai norint ir tada galima rasti širdžiai mielą vietelę“.

Palanga yra tobula vieta gyventi šeimai
M. Stankevičiūtės nuomone, Palanga yra tobula vieta gyventi šeimai. „Ateityje, kai turėsiu savo šeimą, tikrai norėčiau sugrįžti į Palangą“, – sakė studentė.
Tačiau G. Rėpšaitė apie ateities planus nebuvo linkusi taip tvirtai atsiliepti. „Apie ateitį esu linkusi kalbėti ir mąstyti atsargiai. Nežinau, kas manęs laukia kitais metais, todėl kalbėti apie planus po kelerių metų tuo labiau nesinorėtų. Labiausiai nenorėčiau, jeigu reiktų rinktis tarp to, kas miela širdžiai, ir to, kas man būtų perspektyvu. Kadangi mokausi norvegų kalbą – natūralu, kad ją ateityje savo darbe norėsiu pritaikyti, tad jeigu gimtajame mieste nerasiu mane tenkinančių galimybių, vargu, ar čia liksiu. Bet jeigu ir Vilnius manęs neprisijaukins, abejoju, ar liksiu ir ten. Kol kas mano ateitis man pačiai dar lieka paslaptis, bet dėl to nė kiek nesijaudinu“, – pasakojo G. Rėpšaitė.