Palangiškei naujoje „Maxima“ grąžos įbruko... Vokietijos markes

Praėjusią savaitę naujoje Palangos „Maxima“ parduotuvėje autobusų stotyje apsipirkusi palangiškė, pirkusi prekių su nuolaida, grąžos turėjo gauti penkis eurus. Bet kasininkė vyresnio amžiaus pirkėjai vietoje jų įbruko penkių markių monetą, kuri buvo išimta iš apyvartos 2002-aisiais, Vokietijai įsivedus eurą. Į delną moteriai įsprausta moneta buvo nukaldinta 1992 metais. Kaip į „Maxima“ kasą pakliuvo nenaudojama moneta? Ar „Maxima“ darbuotoja – tiesiog nesąžininga? Ar yra daugiau palangiškių, kurie vietoje grąžos eurais iš sukčių gavo kitokių pinigų?

Euro krikštas palangiškės rankose – nevykęs
„Tai įvyko praėjusį ketvirtadienį, sausio 15-ąją, apie 12.30-12.45 valandą, naujoje parduotuvėje „Maxima“, žinia, įsikūrusioje naujoje autobusų stotyje“, – pradėjo pasakojimą į „Palangos tiltą“ užėjusi inteligentiška moteris.
Ji iškart ėmė tvirtinti, kad gerai žinanti, kaip atrodo eurai – tiek banknotai, tiek monetos, nes nuolat žiūrėjusi televizijos laidas apie euro įvedimą, mačiusi naujosios valiutos pavyzdžius spaudoje ir televizijos ekrane.
Vis tik apdairi palangiškė neskubėjo rankose čiuženti naujų Lietuvos pinigų.
„Kad neįvyktų kokių nors nesusipratimų, pirmąsias dvi savaites beveik visur atsiskaitinėjau kreditine. Man atrodė, kad taip ir patogiau, ir patikimiau. Tik gavusi pensiją, kaip sakau, euro išbandymui, iš bankomato paėmiau 10 eurų ir nuėjau į naująją parduotuvę“, – prisiminė palangiškė.
Moteris pirko dezodorantą, savaitraštį „Savaitė“, dar keletą smulkių pirkinių, kurie buvo su nuolaida. „Už viską turėjau mokėti penkis eurus 18 centų. Kasininkei padaviau dešimties eurų banknotą ir sukrapščiau kelis centus, kad man grąža būtų lygesnė. Mano skaičiavimu, turėjau gauti grąžos penkis eurus ir kelis smulkius euro centus, – pasakojo buvusi mokytoja, vienoje miesto mokykloje išdirbusi keturiasdešimt metų. – Man kasininkė į delną, galiu sakyti, įspraudė vieną stambią monetą ir ant jos uždėjo kasos čekį. „Čia jums penki eurai, jūsų grąža“, – man pasakė ji“.

Gavo pilkšvos, varinės spalvos monetą
Akyla moteris, įsidėdama monetą į piniginę, pastebėjo ant jos erelio ženklą.
„Ji buvo gan didelė, skirtingai nei anksčiau matytos euro monetos, pilkšvos varinės spalvos, – ponia Elvyra žurnalistui rodė monetą. – Nesu tokia jau nusenusi. Prisiminiau, kad Vokietijos pinigai yra turėję tokį ženklą, tad pamaniau, kad gavau vokišką penkių eurų monetą“.
Ji prisipažino, kad jai tuomet keista pasirodė, jog kasininkė grąžą padėjusi ne ant lėkštelės, o siekusi jai įdėti į delną. „Kiti atkiša grąžai ranką, aš to nedarau, ją pasiimu nuo lėkštelės, – savo įprotį atskleidė palangiškė. – Man kasininkė turėjo duoti ir centų, todėl kai jų nesulaukiau, jai pasakiau, kad ji man dar neatidavė centų. Neištariusi nė žodžio, ji atidarė kasą, sugriebė centų ir subėrė man į delną“.

Kasa buvo prie gėlių parduotuvėlės
Grąžos gauti euro centai jai nesukėlė įtarimų – jie žvilgėjo, atitiko tuos, kuriuos jau buvo mačiusi anksčiau. Bet pardavėja neatsiprašė, kad neatidavė, kol nepaprašyta, centų.
Ponia Elvyra sako, kad kasininkė, iš kurios ji sausio 15-ąją parduotuvėje „,Maxima“ sulaukė neįprastos grąžos, buvusi „jauna, tamsoka, ilgais plaukais, kurie į galus buvo pasigarbiniavę“.
„Nežinau, ar aš ją atpažinčiau, nes tik kelis kartus esu buvusi naujoje „Maxima“ parduotuvėje. Bijau suklysti, bet man atrodo, kad mane aptarnavusi kasininkė dirbo antroje kasoje nuo informacinės kasos, prie kurios yra sudėti „Maxima“ krepšiai. Aš įėjau į prekybos centrą pro įėjimą iš automobilių stovėjimo aikštelės“, – prisiminė moteris.
„Labai gailiuosi, kad apsipirkusi išmečiau kasos čekį. Tiesiog paprastai neimu kasos čekių“, – dabar gailisi inteligentiška senjorė.
Sumokėjusi už prekes, palangiškė dar užėjusi į gėlių parduotuvėlę prekybos centre. „Ji – šalia kasos, kur aš gavau penkias markes“, – sakė buvusi mokytoja.
Išeinant iš parduotuvės, ramybės jai nedavė mintis dėl gautos grąžos „vokiškais eurais“. „Domiuosi, seku gyvenimą. Žinau, kad Vokietija jau daug metų yra Europos Sąjungos narė, kad jau ne vienerius metus turi įsivedusi eurą. Bet ėmiau save raminti, kad, matyt, ne viską žinau, todėl prie kasininkės negrįžau. Juolab, kad buvau girdėjusi, jog euro monetų herbai yra nukaldinti pagal euro šalių nacionalinius motyvus ir simboliką, – dėstė palangiškė. – Esu jau gavusi Lietuvoje ir ne Lietuvoje nukaldintų euro monetų“.

Banko darbuotojas įteikė lankstinuką su euro pavyzdžiais
Parėjusi namo, keistą monetą ji ištyrinėjo lupa. „Tiesiog smalsu buvo. Naudoju skirtingas akinių poras į tolumą ir arti žiūrėti, tad atiduodant man grąžą, nėra sunku mane prigauti“, – prisipažįsta moteris.
Ji taip pat paskambinusi ir giminaitei, turinčiai pažįstamų Vokietijoje. „Aš jai viską perkaičiau paraidžiui, kas parašyta ant monetos. Ji man iškart pasakė, kad mano rankose – Vokietijos markės“, – dėstė ji.
O sausio 19-ąją, pirmadienį, ryte, palangiškė pravėrė „Swedbank“ banko duris: ištiesusi jo darbuotojui monetą, pasiteiravo, ar ji yra galiojanti ir ar tikrai ji – Vokietijos markė.
„Malonus jo darbuotojas, jaunas vaikinas, ją paėmęs, man iškart pasakė, kad tai yra Vokietijos penkios markės, jau seniai išimtos iš apyvartos. Jis taip pat bakstelėjo ir į iškaldintą datą ant monetos – 1992 metus. Jis man įteikė lankstinuką su euro banknotų ir monetų pavyzdžiais“, – pasakojo palangiškė.
Elvyra sakė, kad gyvenime yra buvusi tik vienoje užsienio šalyje – Švedijoje. „Nesu buvusi Vokietijoje, neturėjau jokių ryšių su vokiečiais Lietuvoje ar Palangoje. Pagaliau, jeigu ir būčiau kada nors buvusi Vokietijoje, tai negaliojančios svetimos valiutos tikrai nesinešiočiau piniginėje iki šiol. Būtų naivu manyti, kad monetą kas nors įmetė man nežinant. Tikrai negaliu atsistebėti, iš kur ir kaip pas „Maxima“ kasininkę kasoje atsirado ta moneta“, – stebėjosi pensininkė.

Kol kas į „Maxima“ nekels kojos
Žurnalistui primygtinai prašant jos prisiminti, ar penkių markių ji negalėjusi gauti kur nors kitur, ne „Maxima“, moteris suspirgo: „Nieku gyvu. Pasiėmusi iš banko 10 eurų, nuėjau iškart į naująją „Maxima“ parduotuvę. Iki tol aš atsiskaitinėjau visur tik savo banko kortele“.
Paklausta, kodėl naudojosi ja, o ne litais ar eurais, kurorto gyventoja sakė, kad nenorėjusi, jog piniginėje maišytųsi eurai ir litai, todėl dėl to naudojusis banko kortele.
„Dabar liūdnai juokauju: mano rankose euro krikštas buvo nesėkmingas. Norėjau nusipirkti prekių su nuolaida, tai išėjo, kad viskas dukart brangiau kainavo“, – sakė palangiškė.
Bet į „Maxima“, kurioje ji gavo penkių markių monetą, ji kol kas neketina eiti.

Nekaltina, bet smelkia „negeras jausmas“
Ponia Elvyra vis tik neskuba vadinti „Maxima“ kasininkės apgavike, bet pastebi, kad ji norėtų, jog tai daugiau su nė vienu pirkėju nepasikartotų. Ir, žinoma, ji tikisi per spaudos puslapius išgirsti „Maxima“ atstovų paaiškinimą, kaip prekybos tinklo naujosios parduotuvės kasoje atsirado markės.
„Kaip iš apyvartos išimtos markės galėjo atsidurti „Maxima“ kasoje? Man baisu galvoti, kad „Maxima“ darbuotoja – tiesiog nesąžiningas žmogus. Kaip tuomet ji gali dirbti su pinigais? O jeigu kasininkė nežino, kad nėra penkių eurų monetos, kaip ji gali dirbti kasininke, jeigu nežino, kaip naujoji valiuta atrodo? O jeigu kasininkė – blogas žmogus, kiek ji galėjo apmauti panašiu būdu kitų žmonių, ypač senų?“ – retoriškai klausė ponia Elvyra.
Ji prisipažįsta, kad ją smelkia „negeras jausmas“, jog kasininkė pasitaikiusi nesąžininga.
„Bet ji meta šešėlį visoms toms sąžiningoms ir mandagioms „Maxima“ kasininkėms“, – pastebėjo moteris, nesutikusi, kad būtų skelbiama straipsnyje jos pavardė.
Jau ruošiant straipsnį spaudai ir tikslinant informaciją, ponia Elvyra sakė, kad, užėjusi į vieną gėlių parduotuvę Palangoje, iš pardavėjos išgirdusi, jog yra ir daugiau apgautų žmonių. Atskirai apsipirkę žmonės skundėsi, kad grąžą jie gavo Rusijos rubliais. „Žinoma, menka paguoda man. Nesmagu girdėti, kad mažame mieste kas nors gali bandyti pasipelnyti senų žmonių sąskaita, jiems įbrukant svetimus ar negaliojančius pinigus“, – sakė palangiškė.
Ji internete skaičiusi, kad tokių atvejų ypač nemažai Vilniuje.
Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius sakė „Palangos tiltui“, kad tokių atvejų Palangos policijoje nėra užfiksuota.
„Negirdėjau apie tokius atvejus ir kaip privatus asmuo, ne policijos pareigūnas“, – sakė G. Pocevičius.

„Nesusipratimų dėl euro įvedimo „Maxima“ parduotuvėse – nedaug“

„Palangos tiltas“ uždavė keletą klausimų „Maxima“ atstovei spaudai Renatai Saulytei:
– Ar esate sulaukę daugiau palangiškių skundų dėl (galimai) nesąžiningo „Maxima“ kasininkių elgesio Palangoje įvedus eurą? Ar buvo tokių atvejų Lietuvoje?
– Euro įvedimui prekybos tinklas „Maxima“ ruošėsi beveik metus. Buvo kruopščiai planuojamas grynųjų poreikis, atsižvelgus į konkrečios parduotuvės apyvartas, sutankinti pinigų inkasavimo grafikai. Buvo perprogramuotos parduotuvių kasos, visos finansinės operacijos automatizuotos,  taip siekiant palengvinti darbą tinklo kasininkams-pardavėjams ir išvengti žmogiškų klaidų.
Manome, kad euro įvedimui pasiruošėme išties gerai, nes nesusipratimų, susijusių su grąžos atidavimu užfiksuota išties nedaug ir beveik visi buvo operatyviai išspręsti.
Kalbant konkrečiai apie Palangos miestą, per šias tris savaites buvo užfiksuoti 3 tokie atvejai. „Maxima X“ parduotuvėje Vytauto gatvėje kasininkė klientui atidavė 95 euro centais mažiau grąžos, tačiau pastebėjus neatitikimą, ši problema greitai buvo išspręsta ir kliento buvo atsiprašyta.
Naujojoje „Maxima XX“ parduotuvėje kasininkė iš 500 litų atidavė grąžos kaip iš 500 eurų, tačiau kitą dieną sąžiningas klientas grįžo ir pinigų perteklių grąžino. Lietuvos mastu taip pat buvo panaši situacija, tačiau klientas bent jau kol kas pinigų negrąžino ir pradėta šio kliento paieška.
– Ar buvo atleistų kasininkių dėl nesąžiningumo „Maxima“ parduotuvėje Klaipėdos plente Palangoje? Ar tai susiję su grąža, atiduodant ne euro pinigais?
– Pastaraisiais mėnesiais nei vienas darbuotojas iš „Maxima XX“, esančios Klaipėdos plente, nebuvo atleistas. Savanoriškai iš darbo išėjo tik dvi darbuotojos, tačiau tai niekaip nesusiję su darbo drausmės ar vidinės tvarkos pažeidimais.
Laikotarpis, kai rinkoje cirkuliavo dvi valiutos, prekybininkams buvo išties įtemptas ir nelengvas. Kasdien mūsų tinklo parduotuvėse apsilanko per 500 tūkst. klientų. Kaskart išduoti grąžą, cirkuliuojant dviem valiutoms, atsakyti į klientų (neretai ir suirzusių) klausimus, išties nemenkas iššūkis. Todėl valiutos keitimo laikotarpiu darbuotojų įdarbinome papildomai, sutrumpinome parduotuvių darbuotojų pamainų darbo valandas bei suteikėme darbuotojams papildomas pertraukėles pailsėti darbo metu.
Net ir įvykus su grąža susijusiems nesusipratimams, visų pirma stengiamės išsiaiškinti problemos priežastis, o ne nubausti mūsų darbuotojus. Suprantame, kad dažnai veikia žmogiškas faktorius, darbuotojai pirmomis savaitėmis stengėsi dirbti kaip įmanoma atsakingiau ir kruopščiau, bet nuo klaidų juk nėra niekas apsaugotas.
– Kur minėta palangiškė pirkėja gali kreiptis, kad jai būtų grąžinti 5 eurai?
– Visada klientų prašome grąžą tikrinti prie kasos, nes tada įsivėlus klaidai galime operatyviai išspręsti problemą ir klientas nepatiria nepatogumų. Mūsų kasininkai visada stengiasi kruopščiai perskaičiuoti grąžą prieš atiduodami klientui, ypač kai litą pakeitė euras ir nauja valiuta bent jau kol kas nėra tokia pažįstama ir lengvai atpažįstama kaip buvo litas. Dėl, kaip teigia pati klientė, atiduotų markių vietoj eurų, į parduotuvę ar įmonės informacijos liniją niekas su pretenzijomis iki šiol nesikreipė, praėjus tiek lako išsiaiškinti, ar išties toks įvykis buvo, labai sudėtinga, jei apskritai įmanoma.
– Ar „Maxima“ kasininkės buvo tinkamai informuotos, kaip atrodo eurai? Kad nepriimama kita valiuta?
– „Maxima LT“ parengė specialią mokymų programą, kuria vadovaujantis tinklo darbuotojai buvo supažindinami su euru, jo skiriamaisiais ir saugos požymiais, taip pat su kasdienėmis konkrečiomis darbo su kasos aparatais, kasdienių finansinių operacijų atlikimo instrukcijomis. Siekiant darbuotojams suteikti ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių, dalyje parduotuvių buvo įrengtos mokomosios kasos, taip užtikrinant, kad darbuotojai turėtų galimybę pabandyti ir išmokti kasdienes finansines operacijas atlikti jau naująja valiuta. Taigi, visi mūsų kasininkai valiutų pasikeitimams buvo atsakingai paruošti.