„Palangai“ kopti aukščiau Bronius Martinkus padės ir per asmenines pažintis

Jaunystėje už aukšto meistriškumo, o vėliau už veteranų krepšinio įvairias komandas žaidęs Bronius Martinkus, miesto savivaldybės įmonės BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“ direktorius, neabejotinai yra vienas didžiausių krepšinio aistruolių kurorte. Dėl to, kai Lietuvos nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančios „Palangos“ vadovas Arūnas Vaitulionis po 2016–2017 metų sezono jam pasiūlė užimti klubo prezidento pareigas, B. Martinkus nesudvejojo – jas priėmė. „Išties, kaip žiūrovas, labai mažai „Palangos“ rungtynių esu praleidęs. Kai dar buvo „Naglis“, taip pat buvau nuolatinis „sirgalius“, – „Palangos tiltui“ sakė B. Martinkus. Nors jo naujosios – klubo „Palanga“ prezidento pareigos – visuomeninės, jis pasiryžęs dėti visas pastangas, kad komanda koptų aukštai.
– Esate savivaldybės įmonės „Palangos rinkliavų centras“ direktorius, atleiskite, kad primenu, prieš kelis metus turėjote sveikatos problemų, kurias sėkmingai išsprendėte. Tačiau krepšinio klubo „Palanga“ prezidento pareigos reiškia didesnį užimtumą, daugiau streso ir mažiau laiko šeimai. Ar jums to reikia?
– Sutikau užimti klubo „Palanga“ pareigas, nes krepšinis visą gyvenimą buvo viena mano mėgstamiausių sporto šakų. Kaip ir lauko tenisas. Su komanda esu nuo jos pradžių, todėl man krepšinio reikalai – ne nauji.
– Jūs esate bene vienintelis miesto savivaldybės aukštesniosios grandies tarnautojų, kuris lankosi beveik visose „Palanga“ varžybose.
– Manau, kad objektyviai žvelgiant, esu vienintelis toks, kuris lankydavosi visose varžybose. Jas lankiau, kai buvo dar ne „Palanga“, o „Naglis“, kuris žaidė Nacionalinėje krepšinio lygoje. Tuomet rungtynių žiūrėti vykdavau į Klaipėdą.
– Esate įžvalgus žmogus, tokių pareigų lengva ranka neprisiėmėte. Kokia jūsų, kaip naujojo klubo prezidento, vizija?
– Vizija ir noras paprastas: kad „Palanga“ galutinėje rikiuotėje būtų kuo aukščiau, nors finaliniame ketvirtuke. Du pirmieji „Palangos“ sezonai buvo puikūs, šį sezoną nei užimta vieta, nei praloštos rungtynės aštunfinaly jauniesiems „Žalgirio“ krepšininkams, nei manęs, kaip sirgaliaus, nei komandos vadovų netenkina.
Dabar svarbiausia tinkamai pasiruošti naujajam sezonui – komanda jau yra pradėta formuoti. Kitą sezoną sieksime pačių aukščiausių rezultatų.
– Bet vieno žmogaus pastangų tam neužtenka. Bendram tikslui reikia pajungti ir vietos valdžią, ir verslą. Ar netiesa?
– Išties taip. Manau, kad Palangos valdžiai miesto profesionalaus krepšinio visuomenė turi būti dėkinga – valdžia deramai, pakankamai prisideda prie komandos, ją paremdama per aukšto meistriškumo sportininkų rėmimo programą.
– Drįstu pasakyti, savivaldybės vadovai „nekvėpuoja“ tokiu sportu, labiau remia masinį sportą ar sveiką gyvenseną..
– Galbūt. Tai – natūralu, nes kiekvienas turi savo pomėgius ir supratimą, bet, bendrąja prasme, miestas „Palangai“ padeda ženkliai.
– Kokius uždavinius jums suformulavo klubo „Palanga“ vadovybė? Ar jūs jai būsite naujas tiltas į miesto „baltuosius rūmus“?
– Manau, kad esami tiltai – pakankamai tvirti. Tik svarbiausia, kad jie nesilpnėtų ir nesugriūtų. Ši valdžia garantuoja klubo stabilumą.
– Ar įmanoma „Palangai“ tikėtis didesnio finansavimo?
– Visi jo nori – didesnio. Būkime realistai: žinome, kiek Palangoje yra pradėta įvairiausių darbų ir projektų, kuriems reikia nemažo miesto prisidėjimo finansinėmis lėšomis. Miesto biudžetas – ne guminis, o kurorto biudžetą lemia, nemaža dalimi, ir gamta – gera ar bloga vasara. Ir tai turi būti visiems suprantama. Netikėkite tais, kurie sako, kad Palangoje sezoną galima „ištempti“ vos ne iki 12 mėnesių. Nesąmonė. Mano dukra gyvena Graikijoje, puikioje Mykonos saloje – esu joje ir aš lankęsis – po sezono pabaigos spalį iki pat balandžio ten viskas užsidaro. Kaip Palangoje.
– Ar Palangos skiriamos lėšos aukšto meistriškumo klubams yra proporcingos kitų miestų paramai savo komandoms?
– Manau, kad Palanga pagal tą proporciją, kuri įtraukia savivaldybės biudžetą ir gyventojų skaičių, eina miestų grupėje iškart po Kauno ir Klaipėdos.
– Kaip sieksite miesto verslo didesnės paramos klubui? Ar ne paradoksas, kad po komandai sėkmingo 2015–2016 metų sezono kai kurie rėmėjai pasitraukė iš rėmėjų gretų?
– Manęs tai labai nestebina. Tas procesas nuolat vyksta – vieni rėmėjai ateina, kiti dėl tam tikrų priežasčių pasitraukia. Versle kilimas ir smukimas – natūralu. Bandysime vis tik daugiau verslo įmonių – ir ne tik Palangoje registruotų ar veikiančių – pakviesti tapti komandos rėmėjais.
Kodėl kai kurie rėmėjai pasitraukė po sėkmingo 2015–2016 metų sezono, reikia pirmiausia jų klausti.
– Matyt, reikia pripažinti, kad Lietuvoje nėra gilesnių sporto rėmimo, kaip madinga sakyti, mecenavimo tradicijų.
– Išties taip. Mano žiniomis, net didžiosios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandos, net dabar, baigiantis sezonui, toli gražu ne visos yra įvykdžiusios savo finansinius įsipareigojimus krepšininkams, klubų administracijos žmonėms. Turėkite omeny, kad krepšinio grandai Lietuvoje turi labai rimtus rėmėjus. Pavyzdžiui, Šiaulių „Šiauliai“, šiaip stiprus LKL klubas, šiais metais, pasitraukus ar bankrutavus daliai rėmėjų, vos ne visos baigė šių metų LKL čempionatą. Dalykai dėl rėmimo – sudėtingi.
– Žinote šalies krepšinio „virtuvę“. Ką ketinate daryti kitaip kaip naujasis „Palanga“ prezidentas?
– Be kita ko, siekdamas tikslų jau minėtomis priemonėmis, pasitelksiu ir asmenines pažintis bei kontaktus.
– Dar vienas Palangos paradoksas: turėdami puikią sporto areną, ji per „Palangos“ eilines NKL rungtynes yra beveik pustuštė. Kodėl?
– (Galvoja). Tai irgi sąlyginis dalykas. Man teko būti su komanda ir Raseiniuose, ir Mažeikiuose, ir Klaipėdoje, ir kitur. Kitų komandų salės talpina mažiau – tik 300-500 žiūrovų, net Klaipėdoje – dėl to galbūt ir jų užpildymas atrodo šimtaprocentinis. Kai komanda žaidžia gerai, salėje žiūrovų visada būna daugiau.
– Kas „Palangai“ nepavyko 2016–2017 metų sezone?
– Manau, kad nepavyko tinkamai suformuoti komandos. Žaidėjai, paėmus kiekvieną jų atskirai, buvo geri ar neblogi, bet jie žaidė pernelyg individualiai – nebuvo daug komandinio žaidimo.
– Bet komandos formavimas atsiremia į esminį dalyką – finansines galimybes.
– Išties taip. Bet labai svarbu ir komandos atmosfera, nuotaika, palaikymas.
– Kaip naujas prezidentas, kur matote rezervų komandos biudžetui didinti?
– Koks jis bus, priklausys nuo visų pastangų. Nuo mano taip pat – „pajungti“ visus, labiau sudominti verslą, panaudoti asmeninius ryšius.
– Tam jums reikia savo komandos?
– Manau, kad sugebėsime tai padaryti, ypač, kad komandos direktoriaus Arūno Vaitulionio entuziazmas yra labai didelis. Kartais ambicijos, nusiteikimas net svarbiau nei finansai.
– Buvęs prezidentas buvo išsakęs mintį Palangoje steigti krepšinio akademiją jauniesiems krepšininkams. Jums imponuoja tokia mintis?
– Manau, kad vietos jaunimas yra pakankamai aktyvuotas krepšiniui Palangoje. Kai komanda pradėjo žaisti NKL, vėliau LKL, o dabar vėl NKL, vaikų, norinčių žaisti krepšinį, padaugėjo sporto centre. Girdėjau, net vietų ne visada pakako.
– Ar jau galvojama apie naują komandos sezoną?
– Taip, ir pakankamai aktyviai. Sudaryti preliminarūs žaidėjų sąrašai, planuojami kiti žingsniai. Nė vienais kitais metais, ko gero, komanda nebuvo pradėta formuoti taip anksti.
– Klubo direktorius A. Vaitulionis nekart buvo išsakęs, kad „Palangai“ labai nepalanku, jog miesto paramos klubas sulaukia tik pavasarį, kuomet sezonas yra baigiamas. Suprantama, savivaldybė turi rimtų priežasčių tokiai tvarkai – miesto biudžetas patvirtinamas tik vasario pabaigoje paprastai. Ar įmanoma čia ką nors pakeisti komandos labui?
– Biudžeto formavimo taisyklės yra patvirtintos ir jas pakeisti vargu ar įmanoma. Galbūt būtų galima galvoti, kad dalinis miesto finansavimas būtų skirtas klubui sezono pradžioje, ypač jeigu miestas labai gerai renka biudžetą.
– Ar jūsų, kaip klubo prezidento, pareigas reglamentuoja klubo įstatai?
– Tai – visiškai visuomeninės pareigos. Jų niekas nereglamentuoja – nei sutartis, nei įstatai, niekas. Tai – mano savanoriška veikla.
– Kalbėjotės su buvusiu klubo prezidentu?
– Taip, jis linkėjo, kad komanda niekada nebūtų žemiau 4-osios vietos.