Palanga veikti pradėjo dar nesupratusi kaip

Šią savaitę teko perskaityti genialią garsiam rusų mokslininkui Sergejui Kapicai priskiriamą mintį: „Prieš pradedant veikti, iš pradžių reikia suprasti“. Tiesą pasakius, ši paprasta gyvenimo tiesa genialumu lyg ir nekvepia, nors, kita vertus, viskas, kas yra genialu, dažniausiai yra paprasta.
S. Kapicos pastebėjimas kaip niekada taikliai apibūdina Palangos savivaldybės pastangas jau kitą vasarą įvesti mokamą automobilių įvažiavimą į kurortą. Veikti pradėjome – liepos pradžioje visai Lietuvai paskelbėme, kad rinkdami lėšas infrastruktūrai nuo 2016 metų birželio atsisakome „pagalvės“ rinkliavos ją keisdami įvažiavimo mokesčiu. Tačiau kaip jis bus renkamas – valdžia iki galo dar nėra supratusi.
Jau keletą metų visą šalį gąsdiname vis nuo kitos vasaros žadėdami apmokestinti įvažiuojančius automobilius. Šį klausimą jau gvildeno kelios darbos grupės, tačiau toliau mokesčio dydžio, apmokestinamo termino, būdo taip ir nesame pajudėję.
Nuo praėjusių metų rudens prie stalo rymojusi naujos rinkliavos įvedimui suburta darbo grupė sugebėjo apsispręsti, kad ši rinkliava bus taikoma tik per vasarą, kad 5 eurais bus apmokestintas mašinos įvažiavimas per parą, kad įvažiuojantis transportas bus fiksuojamas ne fizinėmis kliūtimis, o šiuolaikiškais būdais kompiuterizuota sistema „nuskaitant“ valstybinius numerius.
Tokiems sprendimams, sutikite, užtenka keletos darbo grupės posėdžių. Tačiau, panašu, savivaldybei tik dabar tapo aišku, kad svarbiausia yra sutarti, ko norime iš būsimo įvažiavimo rinkliavos sistemos administratoriaus, kuris į įrangą turės investuoti ne vieną milijoną eurų?
Deja, tai pradėta gvildenti tik dabar, sudarius naują darbo grupę. O laikas jau spaudžia. Užsibrėžus naują rinkliavą įvesti nuo birželio, visi sutinka, kad rangovas turi būti žinomas sausį, vėliausiai vasarį. Atmetus tris mėnesius, reikalingus viešųjų pirkimų procedūrai, rangovo konkursas turėtų būti skelbiamas iki spalio arba lapkričio. O dar neturime net sąlygų konkursui.
Spalį galima užmiršti, nes jau sulaukus rugsėjo vidurio, vos kartą per savaitę susirenkanti darbo grupė tik dabar ima aiškintis, kokiuose keliuose turi atsirasti transporto priemonių valstybinių numerių nuskaitymo įrangos postai, kas ir už kieno lėšas iki jų atves elektrą ir interneto šviesolaidį, ką daryti su visais šunkeliais, kuriais galima patekti į miestą.
Vadinasi, konkurso paskelbimo geriausiu atveju galime tikėtis tik lapkričio pradžiai, būsimam rangovui paliekant 4 mėnesius šią sistemą įrengti ir ją išbandyti. Tačiau toks scenarijus įmanomas tik tuo atveju, jei konkursas praeis kaip per sviestą, jei iš jo dalyvių nesulauksime jokių skundų. Jei jo laimėtojui 4 mėnesių pakaks pasiruošimui.
Todėl vis didėja abejonės, ar įvažiavimo rinkliavą pavyks įvesti ir kitą vasarą, o liepos mėnesį priimto tarybos sprendimo pavasarį nereiks atšaukti. Jei vėl suburta darbo grupė šį kartą iš tiesų ėmėsi dirbti rimtai, gal jai ir pavyks iš pradžių viską suprasti bent iki kitų metų, kad vėliau būtų galima pradėti veikti.
Tokias abejones kelia tai, kad neatsakytų klausimų dar liko begalė.
Pavyzdžiui, kaip bus surenkamas mokestis: atvažiavusiems poilsiautojams atsiskaitant SMS žinute, internetu, sumokant spaudos kioskuose, parduotuvėse? Ar dėl to nereiktų jau dabar pradėti tartis su prekybos ir spaudos pardavimo tinklais? Kiek jie paims už šio apmokėjimo administravimą? Jei atsiskaitoma bus SMS žinutėmis, kada bus skelbiamas konkursas šios paslaugos teikėjui? Ar nebus taip, kaip su automobilių parkavimo rinkliava – konkurse dalyvavo vienintelė „Tele 2“ įmonė, o kitų mobilaus ryšio operatorių abonentai SMS žinute atsiskaityti už mašinos stovėjimą negali.
Vis dar neaišku, kas įgyja teisę nemokamai įvažiuoti į miestą? Ar nuolatinių gyventojų vardu registruotos transporto priemonės, ar ir čia turintys antrąjį būstą? Kaip bus su kurorte dirbančiais asmenimis, kurių sezono metu padaugėja dešimtimis kartų? Kaip apmokestinsime automobilius su užsienio valstybių numeriais? Kaip bus išieškoma nesumokėta rinkliava, ar už tai bus numatytos baudos? Jei ne, ar 5 eurų išieškojimas nekainuos keletą kartų brangiau?
Pagaliau, dar nežinoma net kiek iš šios rinkliavos galėtume tikėtis pajamų? Skelbiant konkursą jas privalu įvardinti. Pagal eismo intensyvumo skaitiklių duomenis „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad per praėjusią vasarą į kurortą mašinos važiavo apie 600 tūkst. kartų. Bet ar tokio mėgėjiško skaičiavimo pakanka? Ar šios informacijos nereiktų užklausti Kelių transporto tyrimo instituto, kuris turėtų atlikti pagrįstus skaičiavimus ir oficialų atsakymą, vargu, ar pateiktų per porą savaičių.
Kas atsitiks su valstybinius numerius nuskaitančia įranga pasibaigus numatomam 3 metų administravimo laikotarpiui? Rangovas juos išsimontuos, o naujo konkurso laimėtojas vėl diegs ir investuos iš naujo? Ar tuomet nevertėtų savivaldybei per tuos trejus metus įrangos ir kompiuterinės programos išsipirkti? Gal tuomet pirmuosius trejus metus Palangai nereiktų pretenduoti į surenkamų lėšų dalį? Tačiau tuomet kurortas pirmuosius 3 metus iš viso liktų be rinkliavos už infrastruktūrą.
Panašu, kad techninėse konkurso sąlygose viską išgvildenti pasišovusiai savivaldybei gresia paskęsti svarbiose detalėse. Ar nelengviau buvo visų iškylančių problemų sprendimą palikti būsimam rangovui, jam nurodant tik postų skaičių ir jų vietas. Kas iš numatomų surinkti pajamų savivaldybei duos daugiau, tas ir laimės.
O gal pirmiems metams būtų pakakę apriboti apmokestinto įvažiavimo teritoriją? Pavyzdžiui, tokia rinkliava būtų renkama tik iš įvažiuojančių nuo Vytauto gatvės link jūros. Šią zoną galima plėsti vėliau, kai viskas taps aišku.
Neveltui gyvenimiška išmintis byloja: prieš pradedant veikti, iš pradžių reikia suprasti.