Palanga vasaros sezoną pasitiko išpuoselėta, bet su naujais draudimais

Palanga beveik įveikė ją ilgus metus kamavusią sezoniškumo problemą – šį pavasarį atidarytas baseinas kvies visus, kai nelepins saulė, vilios kavinės ir restoranai, tačiau didžiausiame šalies kurorte teks atidžiau dairytis į kelio ženklus – J. Basanavičiaus gatvėje, Botanikos parke ir ant Palangos tilto visą vasarą, nuo birželio 1 dienos draudžiama važiuoti paspirtukais, riedžiais, velomobiliais ir dviračiais.
Praėjusį savaitgalį įvykusi Palangos kurorto sezono atidarymo šventė priviliojo daug poilsiautojų. Vis dėlto tokia vasara kaip ši bus paskutinė. Dėl kitais metais įsigaliosiančių draudimų prekiauti alkoholiu paplūdimyje, jau kitąmet paplūdimiuose, ko gero, matysime kitokį vaizdą.

Palangos svečias – kokybiškai kitoks
Palangos turizmo informacijos centro (PTIC) direktorė Rasa Kmitienė sakė, kad, kaip ir pernai, sezonas šiemet prasidėjo anksčiau. „Ta skiriamoji linija tarp sezono ir ne sezono tapo mažiau ryški – Palanga lankytojų daug sulaukė ir visą žiemą bei pavasarį“, – sakė ji.
Anot PTIC vadovės, gerokai pasikeitė ir Palangos svečio veidas. „Anksčiau Palanga sulaukdavo gerokai daugiau pramogų ir naktinio gyvenimo mėgėjų. Dabar Palangos svečias – iš esmės kitoks: daugėja šeimų su vaikais, žmonių, kurie čia ieško kokybiško poilsio – sveiko, kokybiško maisto, minkštos lovos, betriukšmės aplinkos, pirmenybė teikiama viešbučiams centre. Angliškai aš tai vadinu sustainable tourism“, – sakė R. Kmitienė.

Tikimasi daugiau turistų iš Vokietijos
Paprašyta pasidalinti lūkesčiais šiam vasaros sezonui, ji neabejojo, kad Palanga sulauks daugiau svečių iš Vokietijos. „Ne tik dėl kovą atidarytos naujos oro linijos iš Palangos į Dortmundą, bet ir dėl pajūrio savivaldybių turizmo informacijos centrų aktyvaus bendradarbiavimo su Dortmundo kelionių agentūromis – Dortmunde įvyko pajūrio turizmo informacijos centrų atstovų susitikimai su vietos turizmo sektoriaus žmonėmis, buvo pristatoma ir Palanga“, – sakė R. Kmitienė.
Ji tikisi daugiau turistų ir iš Skandinavijos bei Didžiosios Britanijos. „Su tomis rinkomis taip pat buvo aktyviai dirbama ne sezono metu“, – pabrėžė pašnekovė.

Su Rusija dirbama kitaip negu anksčiau
Pasak jos, Palanga pernai sulaukė daugiausia lankytojų iš Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos.
„Su baltarusiais dirbama gana aktyviai, su rusais mūsų bendradarbiavimas pastaraisiais metais keitėsi – nedalyvaujame turizmo parodose Rusijoje, patiems regionams leista apsispręsti, kaip dirbti su Rusijos turizmo rinka. Mes Palangą Maskvos ir Sankt Peterburgo turizmo atstovams pristatome pasitelkdami videoturus ar, regiono masteliu, verslo misijas, bičiulius Kaliningrade ir Lietuvos ambasadą Maskvoje“, – pasakojo R. Kmitienė.
Anot PTIC direktorės, pernai Palangoje padaugėjo turistų, kurie į kurortą atvyksta su kemperiais. Kaip ir kiekvieną vasarą, Palangoje tikimasi šį sezoną sulaukti kruizinių laivų keleivių.

Kempingas traukinio vagone įrengė svečių namus
Koncesininko „NRT LT“, valdančio Palangos kempingą „Compensa“, direktorius Audrius Skardžius sakė, kad šiam sezonui, pagal sutartį su Palangos savivaldybe, bus įrengta 14 stacionarių namelių nakvynei ir poilsiui, kuriuose bus įrengtos virtuvės, sanitariniai mazgai ir poilsio zonos. Poilsiautojai čia apsistoti galės ne tik vasarą, bet ir visus metus. Šie nameliai, pasibaigus koncesijos sutarčiai, neatlygintinai atiteks Palangos miesto savivaldybei.
„Turėdami svečių namelių, viešbutį ir traukinio vagone įrengtus nakvynės namus, galėsime svečiams pasiūlyti visą paslaugų spektrą. Kempinge veiks ir kavinė. Žinoma, mūsų planus gali koreguoti orai – tikimės ne prastesnės vasaros nei pernai“, – sakė A. Skardžius. Skaičiuojama, kad koncesininko investicija į kempingą sieks apie 800 tūkst. eurų.

Draudimas, apie kurį reikia žinoti
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus mano, kad sezoniškumo problema Palangoje yra iš esmės išspręsta.
„Viešbučiai nuo pat praėjusių metų pabaigos iki dabar yra beveik pilni ar pilni. Tai – akivaizdus ženklas, kad auga vietinis turizmas, kad vis daugiau užsienio svečių į Palangą atvyksta ir žiemą. Juolab, kad mūsų koncertų salėje vyksta dideli renginiai, kviečia naujas Palangos baseinas su didele SPA zona“, – sakė Š. Vaitkus.
Anot jo, nors Palangoje ir sezono metu vyksta infrastruktūros gerinimo darbai, naujos statybos, tai netrukdys miesto svečiams. Palangoje keičiamos šilumos trasos – kai kurios gatvelės centre dėl to yra laikinai užtvertos, rekonstruojama Kastyčio gatvė.
Į pastabą, kad riedžių, paspirtukų, velomobilių ir dviračių eismo draudimas J. Basanavičiaus gatvėje, Botanikos parke ir ant Palangos tilto buvo sutiktas nepalankiai, Š. Vaitkus atsakė, kad toks sprendimas – ne jo.
„Tai – visuomenės padiktuotas sprendimas. Tikrai negalėjome laukti, kol atsitiks rimta nelaimė. Toks draudimas bus vasaros sezono metu. Tikiuosi visų supratingumo šiuo klausimu dėl visų saugumo“, – sakė kurorto vadovas.
Jis teigė, kad bus paprašyta kurorto policijos pagalbos įgyvendinant šį draudimą. Jai padės ir miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, jie galės tokių transporto priemonių savininkus, numojusius ranka į draudimą, įspėti.
„Dėl paspirtukų, velomobilių ir dviračių keliamų pavojų pėsčių poilsiautojų saugumui nekart yra mus įspėjusi ir policija“, – pabrėžė Palangos meras.

Viešbučių ir restoranų savininkai labiau domisi naujovėmis
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė Ingrida Valaitienė sakė, jog jau matyti tendencija, kad pastaraisiais metais Palangos viešbučių ir restoranų savininkai gerokai daugiau domisi sektoriaus naujovėmis. Jų tikslas – kad Palanga būtų ištisus metus veikiantis kurortas. „Palangoje vis daugiau maitinimo vietų, kurios linksniuojamos tarp pamėgtų kurorto svečių vietų.
Kiekvienas segmentas randa sau mielą, laiko patikrintą vietą: jaunimas renkasi greito maisto kavines / užeigas, kur gali gerai praleisti laiką su draugais, klausantis pamėgto didžėjaus muzikos ar gyvai atliekamos muzikos, šeimos mėgaujasi restoranėliais ir kavinėmis su lauko terasomis, kiemeliais, vaikų zonomis“, – sakė ji.
Anot I. Valaitienės, išrankiausi klientai mėgaujasi degustacinėmis vakarienėmis, firminiais šviežios žuvies ar jūros gėrybių patiekalais, vis dažniau susitinka ir tingių vėlyvųjų pusryčių.
„Beje, būtent šie Palangos restoranai dalyvauja Gero maisto akademijos organizuojamame geriausių Lietuvos restoranų trisdešimtuko konkurse. Manau, tai akivaizdus įrodymas, kad Palanga yra pastebima Lietuvos gastronomijos žemėlapyje“, – pabrėžė I. Valaitienė.

Laukiama prekybos alkoholiu suvaržymų paplūdimyje
Ši vasara – paskutinė, kai Palangos paplūdimiuose įsikūrusiose laikinosiose kavinėse bus galima nusipirkti alaus ir kitų alkoholinių gėrimų. Kitąmet įsigaliojus jų prekybos paplūdimyje draudimui, anot šaltinio savivaldybėje, Palanga gali netekti apie 80 tūkstančių eurų. Palangos verslininkas Artūras Timukas sakė, kad jis jau prieš dvejus metus atsisakė paviljonų paplūdimyje.
„Anksčiau turėdavau jame nors tris. Apie dešimt metų paplūdimyje prekiavau. Viską lemia orai – kai jie geri, turi pelno, kai ne – nuostolio, o dėl alkoholio prekybos draudimų toks verslas yra pasmerktas žlugti“, – įsitikinęs jis.
Anot jo, prekyba alumi ir alkoholiniais gėrimais paplūdimio paviljonuose sudaro apie pusę sezoninių paplūdimio kavinių apyvartos. Centriniame Palangos paplūdimyje paviljonams nustatyta 19 tūkstančių eurų rinkliava. „Visoje Lietuvoje yra daug draudimų, o Palangoje jų – ypač daug. Nemanau, kad draudimais galima ką nors pasiekti“, – sakė A. Timukas.

Šis straipsnis pirmiausia pasirodė lrt.lt