Palanga tapo jūrine savivaldybe – perėmė Šventosios uosto valdymą

Ligita SINUŠIENĖ

2018-ųjų rugsėjo 28-oji įeina į Lietuvos istoriją kaip diena, kuomet Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perdavė Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą. Istorinę akimirką skambėjo ne tik linkėjimai Palangos merui Šarūnui Vaitkui neprarasti ryžto, bet ir būsimų būtinų šimtatūkstantinių investicijų skaičiavimas bei naujų turizmo ir rekreacijos galimybių Šventojoje vertinimai.

Naujas traukos centras
Tiesa, pats uosto perdavimo Palangai faktas nėra jau toks istorinis. Kaip šio įvykio dalyviams pasakojo Klaipėdos universiteto istorikai, dar iki 2000 metų tai buvo padaryta, bet tik mėnesiui.
„Šiandienos įvykį laikome istoriniu, nes tikimasi, jog uostas šį kartą ir liks savivaldybės pavaldume. Vilčių, kad Palanga neliks be valstybės paramos viena su didžiuliais iššūkiais ir nauja finansine našta ir pajėgs atkurti uostą, teikia mokslininkų atliktos išvados, jog pietinio molo pastatymas gyvybiškai būtinas Baltijos pakrantei išsaugoti. „Šiandien Šventosios uostas nėra vien tik uostas. Kasmet nutrupa po 12,5 m pakrantės. Jeigu Šventosios uostas nebus atstatytas, jeigu nebus pastatytas pietinis molas, po 20-30-ies metų Lietuvai prireiks žymiai daugiau lėšų, norint išsaugoti pakrantę“, – istorinio įvykio dalyvius perspėjo Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Rimas Žaromskis.
Prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai oficialiai perduodant Šventosios uosto valdymą Palangos miesto savivaldybei, trumpai buvo prisiminta turtinga Šventosios uosto istorija, menanti dar 1580 m., kuomet uosto idėja pirmą kartą paminėta Varšuvos Seime.
Palangos meras Š. Vaitkus priminė apie kaimynų latvių planus čia pat, vos už kelių kilometrų nuo Šventosios, Papėje įrengti naują pramoginį uostą. „Jeigu jie mus, turinčius infrastruktūros pagrindus, techninius dokumentus, aplenktų su visiškai nauju projektu, būtų nedovanotinai apmaudu“, – sakė kurorto vadovas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus atkreipė dėmesį, jog užsienio šalyse tokie nedideli, pramoginiai uostai priklauso savivaldybėms. „Uosto direkcija visada bus jūsų partnerė, patardama visais reikalingais techniniais klausimais“, – Š. Vaitkui pažadėjo A. Vaitkus.
Tikimasi, kad ateityje šis uostelis taps dar vienu pajūrio traukos centru poilsiautojams bei priekrantės žvejams pritaikytu, šiuolaikišku uosteliu.
„Europos Komisijos buvo pasakyta, kad Šventosios uostas nebus skirtas krovai, nes jo paskirtis – rekreacinė, žvejybinė. Manau, kad šiemet buvo priimtas labai teisingas sprendimas ir įvairių institucijų bendru sutarimu padarytas didžiulis darbas – priėjome prie bendro vardiklio ir pagaliau galime žengti naują žingsnį Lietuvos istorijoje. Remiantis europine ir pasauline praktika toks uostas, su jam keliamais uždaviniais, galėtų tvarkytis savivaldos pagrindu“, – sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
„Šventosios uostas labiau turizmo ir žvejybos uostas, tad Susisiekimo ministerija negali finansuoti jo išvystymo. Už minėtas sritis yra atsakingos kitos ministerijos. Šiandien yra tam tikri europiniai pinigai, į kuriuos dabar atsiranda galimybė pretenduoti ir juos panaudoti investicijoms į Šventosios uostą. O iš to pirmiausiai išloš Palangos savivaldybė“, – teigė susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
„Esu dėkingas dabartinei Vyriausybei už aiškų matymą ir kryptį, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi užsiimti komercinėmis funkcijomis. Didžiulė padėka Palangos miesto vadovybei, kad ji turi ryžto ir labai prasmingą matymą išvystyti uostą. Tikime, kad ateityje tai bus dar vienas puikus, pilnas gyvybės traukos objektas tiek čia gyvenantiems, tiek poilsiautojams mūsų pajūryje, taip pat vietą čia ras ir senas tradicijas turintys šventojiškiai žvejai“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

ES parama – tik valdant savivaldybei
Į „Palangos tilto“ klausimą, kuo remiantis tikimasi, kad savivaldybė, perėmusi uosto valdymą, sugebėsianti jį atstatyti, nors valstybė to padaryti iki šiol nesugebėjusi, kancleris aiškino, kad iki šiol Šventosios uostą valdžiusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pateikusi paraišką ES paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti, pateikusi išvadą, kad šio uosto paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tad Uosto direkcija sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, kurios finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.
„Nuo spalio 1 d. savivaldybė jau gali pretenduoti į ES paramą, kreipdamasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Be to, visų pirma savivaldybė labiausiai suinteresuota išvystyti priekrantės žvejybą ir kelti šį regioną, – kalbėjo A. Stončaitis. – Ir nereikia bijoti asocijuotų narių interesų. Pavyzdžiui, keistokai atrodo, kad žvejai vasarą turi temptis savo valtis Palangoje per poilsiautojų knibždėlyną. Ir su Klaipėdos universiteto mokslininkais kalbamės. Ir dar kviesime diskusijai apie visos priekrantės išsaugojimą, tad savivaldybė tikrai neliks vieniša. Šventosios uostas išlieka valstybės turtas, tik Palangai perduotas valdyti patikėjimo teise”.
Į klausimą, ar atstatydama uostą savivaldybė sulauksianti ne tik moralinės ir techninės paramos, bet ir finansinės, kancleris atsakė: „Visų pirma, jai perdavėme uostą su jau parengtu daugiau nei 2 mln. eurų vertės statybos projektu (Šventosios uosto atstatymo, – aut. past.). Antra, savivaldybė turi galimybę teikti paraišką ES paramai gauti. Parengta studija yra rimtas pagrindas ieškoti investuotojų”.
Palanga, dar neturėjusi uosto savo valdžioje, jau turi partnerį, siekiant bendros vizijos. Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė jau yra pateikusi paraišką ŽŪM ir netgi gavusi 500 tūkst. eurų paramą, kurią praktiškai visą ketina investuoti būtent į Šventosios uosto infrastruktūros atstatymą. „Turime ir parengtas vizualizacijas, ir tikrai bendradarbiausime su savivaldybe, – „Palangos tiltui“ sakė Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo (LŽRVVGT) ir Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pirmininkas Vaidas Šimaitis. – Mes visus metus labai intensyviai dirbome, kad pasiektume to, ko pasiekėme šiandien“.

Ne dovana – atsakomybė
Palangos meras Š. Vaitkus patvirtino, kad pirmieji darbai ir bus infrastruktūros įrengimas žvejybai: „Šventosios uosto atgaivinimas neabejotinai yra svarbus Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai bei Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu, ne mažiau svarbu ir sukurti reikiamą infrastuktūrą priekrantės žvejams. Būtent žvejams reikiamos infrastruktūros sukūrimas – žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. – yra pirmas žingsnis, kurį planuoja žengti Palangos miesto savivaldybė, siekdama atgaivinti Šventosios uostą“, – teigia Palangos miesto meras Š. Vaitkus.
Šiam etapui įgyvendinti reikalinga iki 3 mln. Eur. Kitam, pagrindiniam, darbų etapui – molo statybai – sąmata dar skaičiuojama, bet planuojama, jog tam prireiks nuo 70 iki 100 mln. Eur.
Kas gi kurorto merą pastūmėjo savivaldybės žinion perimti Šventosios uostą? „Visų pirma, tai nėra dovana, kaip daugelis kad sako. Uostas tebėra valstybės projektas, – pabrėžė Š. Vaitkus. – Mes esame jūrinė valstybė, Palanga – kurortas prie jūros, o investuotojai ateina tik ten, kur mato gyvybę. Šiandieniniai teisės aktai leidžia kreiptis paramos į ES, bet tokiu atveju tokį uostą turi administruoti savivaldybė, todėl ir priimtas toks sprendimas. Suprantame, kad tokio objekto atstatymas ir valdymas – didžiulė atsakomybė, bet mūsų savivaldybė turi ne vieną pavyzdį, kaip padarėme tai, kas atrodė neįmanoma: užbaigėme teisinius procesus dėl Kurhauzo, pastatėme Koncertų salę, naujuoju aplinkkeliu, pareikalavusiu šimtamilijoninių investicijų, vien šią vasarą pravažiavo 2 milijonai automobilių, pralenkusių Palangą“.
Šventosios uosto išorinė akvatorija užima 209,6 ha, o bendras vidinės akvatorijos ir žemės plotas – daugiau kaip 16 ha, iš kurių 8,7 ha – uosto žemė, 7,4 ha – uosto vidinė akvatorija. Palangos miesto savivaldybei perduotos valdyti, naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančios krantinės, ilgalaikis materialusis turtas bei ten esantis nekilnojamasis turtas (21 pastatas ir kiti inžineriniai pastatai) ir daugiau nei 2 mln. Eur vertės dokumentacija, iš kurių svarbiausias – uosto atstatymo projektas.