Palanga tapo įvairesnė, bet jos „maitintojų“ iš Rusijos – mažiau

Žygimantas MITKUS

 Jau Joninės, kuomet į Palangą plūsteli svečiai iš Lietuvos ir užsienio, tačiau, palyginti su praėjusia vasara, prognozuojama, šiemet kurortas poilsiautojų sulauks mažiau. Kalti ne orai, o... politika. Kol dunksi ir griaudi sprogimai Ukrainoje, kol į Rusiją piktai žvairuoja Vakarai ir didžiajai kaimynei priekaištauja Lietuva, rusai krautis lagaminų atostogoms į Palangą šiemet neskuba, o pakeisti jų turistais iš vakarų Palangai šiemet, regis, nepavyks.

 Ką veikti Palangoje?

Palangos turizmo informacijos centro vyriausiasis specialistas Mindaugas Surblys pastebėjo, kad vasara dar tik prasidėjo, o poilsiautojų sujudimas „jaučiamas“ – ypač savaitgaliais.

„Praėjusį savaitgalį sulaukėme labai daug poilsiautojų. Jie ypač domisi Palangos naujovėmis. Pasakojame, kad Palangoje šiemet vėl veikia insektariumas – specializuota nariuotakojų paroda, visą vasarą vilios smėlio skulptūrų paroda, naujas muzikinis fontanas. Apie tai klausia dažnas centro lankytojas“, – sakė M. Surblys.

Miesto svečiai, anot jo, pastebi sutvarkytą dviračių trasą, kaip ir tai, kad vyksta įvairūs koncertai Palangos kurhauze, kad  atnaujintas Palangos gintaro muziejus, sutvarkytas Palangos Birutės parkas. „Siūlome ekskursijas po Klaipėdą, ekskursiją į Neringą, tai yra į Kuršių neriją, į Kretingą, Orvidų sodybą, taip pat į Nemuno deltą, vadinamą lietuviška Venecija, taip pat vežame į Liepoją ir siūlome ekskursija po Liepojos miestą. Šios ekskursijos mokamos, tačiau taikomos nuolaidos vaikams. Taip pat šiemet planuojame naujovę – nemokamą ekskursiją po Palangą pėsčiomis aplankant miesto lankytinus objektus. Ekskursijos trukmė – 2-3 valandos“, – pasakojo pašnekovas.

Anot Mindaugo, tradiciškai TIC-e daugiausiai apsilanko lietuvių, po jų rikiuojasi rusai, baltarusiai, vokiečiai, latviai, lenkai, estai ir norvegai. „Pas mus užeina turistų iš įvairiausių pasaulio šalių – Italijos, Prancūzijos, Australijos, Jungtinių Amerikos valstijų, iš Maroko, bet čia vienas kitas, jų nėra daug. Statistika sudaryta pagal mūsų centro lankytojus“, – pasakoja specialistas.

 Mažėja turistų iš rytų

Viešbučio „Palangos žuvėdra“ savininkas Kristupas Šliogeris teigė, kad pokyčius išgyvena beveik visi viešučiai Palangoje: „Pokyčių metas yra ir pas mus – jie susiję su turistų srautais. Jeigu anksčiau vasarą pagrindinis srautas buvo iš rytų, tai dabar pagrindinė rinka yra vidaus rinka, daugėja poilsiautojų iš Skandinavijos ir vakarų Europos šalių. Absoliučią daugumą poilsiautojų šiuo metu sudaro lietuviai, tad džiaugiamės, kad  Lietuvoje žmonių perkamoji galia auga, kad jie gali sau leisti Palangoje atostogauti pajūryje“.

Paklaustas ko, jo nuomone, Palangoje pasigenda turistai iš užsienio, K. Šliogeris teigia, atsakymas – tas pats: „Trūksta vandens parko, daugiau vandens pramogų ir didesnės bei kuo įvairesnės pramogų pasiūlos. Ne sezono metu mūsų klientus pavadinčiau ne poilsiautojais, o labiau konferencijų dalyviais, sporto stovyklų dalyviais ar verslo klientais, nes poilsiavimas ne sezono metu, jis toks – sąlyginis. Manau, kad vasara bus gera, o su pokyčiais susitvarkysime ir skirsime daugiau dėmesio Lietuvos rinkai ir augančiai vakarų rinkai. Jeigu seniau rinkdavome personalą, būtinai reikalaudavome, kad mokėtų rusų kalbą, dabar būtiniausia kalba – anglų“. Pasak verslininko, palyginti su praėjusių metų birželio mėnesiu, užsakymų šiuo metu daugiau, bet jie labiau priklauso nuo orų.

K. Šliogeris taip pat džiaugiasi didėjančių turistų skaičiumi iš Skandinavijos bei vakarų Europos šalių, paminėjęs, jog viešbutyje „Palangos žuvėdra“ lankėsi svečiai net iš Naujosios Zelandijos ir Čilės.

Ką reikėtų padaryti savivaldybei ir turizmo informacijos centrui, kad į Palangą plūstų dar daugiau turistų? „Palangos žuvėdra“ savininkas atsakė, kad viskas, kas yra daroma, daroma kryptingai: „Yra posakis – Maskva irgi ne per naktį pasistatė. Visi objektai, kurie Palangoje atsiranda – tiek Palangos Kurhauzas, tiek koncertų salė, tiek sporto arena, dabar vystomi planai dėl didžiulio SPA centro, dėl plaukimo baseino, dėl vandens parko. Visi jie ir kuria patrauklumo prizmę, padeda plėsti Palangos paslaugų spektrą“.

 Birželį – mažiau svečių

Kita pašnekovė, svečių namų „Po kaštonu“ savininkė Genutė Šoblinskienė šia vasara nesiskundžia, tačiau pastebi, kad palyginti su praėjusiais metais, birželio mėnesį lankytojų sulaukia mažiau.

Kaip pasakojo moteris, dauguma svečių namuose apsilankančių turistų yra iš Latvijos, Norvegijos, Rusijos ir Baltarusijos. „Kodėl Palangoje mažėja turistų? Manau, kad tai ne mums spręsti, tačiau vis tiek galvoju, kad priežastys – daugiau politinės“, – įsitikinusi pašnekovė.

Verslininkė teigia, kad vienintelis dalykas, kurio turistai iš užsienio gali pasigesti Palangoje – geras oras iš šilta jūra. „Šiaip nepasakyčiau, kad kažko trūksta. Gamta graži, Palanga graži, turbūt mero dėka. Viskas eina tik geryn, būkime optimistais“, – teigiamai nusiteikusi G. Šoblinskienė.

Į svečių namus „Po kaštonu“ poilsiautojai dėl nakvynės kreipiasi ne tik vasaros sezono metu, tačiau ir rudenį, žiemą bei pavasarį.

„Ne sezono metu yra tik savaitgaliniai poilsiautojai. Trūksta tokių vietų kur būtų galima praleisti laisvą laiką, trūksta vietų kur galėtų būti koncertų, nėra baseinų. Kai Palangoje ne sezono metu vyksta kokia didelė šventė, tai poilsiautojų tikrai yra ir jų turime“, – sakė pašnekovė.

 Palangai vis dar trūksta pramogų

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas pasakoja, jog tikrosios vasaros dar laukia: „Kokia situacija, visi matome, ji Palangos nelepina. Poilsiautojų dar laukiame, kurių pagyvėjimo tikimės per Jonines ir po jų. Dar nėra taip, kad į Palangą poilsiautojai plūstų“.

Kaip pastebi asociacijos prezidentas, mažėja turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. „Manau, kad pagrindinė to priežastis – politika, tai kas vyksta šiuo metu tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat įtakos turi rublio kritimas, nes dėl to pabrango atostogos Palangoje“, – pasakojo D. Miklovas. Verslininkas neabejoja, kad Palanga juda gera kryptimi ir pasidžiaugė dėl Palangoje atidaryto muzikinio fontano, kad netrukus bus pastatyta nauja koncertų salė, jau sutvarkytas Gintaro muziejus, tvarkomos mieste esančios gatvės.

Tačiau jis pastebi, kad pramogų sektorius Palangoje vis dar pilkas, tad jų poilsiautojai labai pasigenda. „Šiuo metu Palanga kurortu tampa tik tada, kai šviečia saulė – dabar esame priklausomi nuo oro, o kada bus pagerinta infrastruktūra, bus daugiau gydyklų, pramogų, vandens parkų, baseinų, tai, manau, į Palangą poilsiautojai atvažiuos ne tik tada, kai šviečia salė ir yra šilta, ne tik vasarą, bet ir visus metus. Situacija gerėja, netrukus tai ir išvysime“, – tikisi pašnekovas.

D. Miklovas pastebi, kad viešbučiuose, palyginti su praėjusia vasara, šiuo metu užsakymų mažiau, tačiau tikisi, kad po Joninių viskas atsistos į savo vėžias.

Verslininkas taip pat pastebi, kad Palangoje padaugėjo skandinavų, latvių, estų, vokiečių, o sumažėjo italų, ukrainiečių, baltarusių ir rusų. Paklaustas, ką Palangos miesto savivaldybė ar Palangos turizmo informacijos centras turėtų padaryti, kad į Palangą pradėtų plūsti dar daugiau turistų, pašnekovas atsakė, kad reikėtų spręsti klausimą dėl lengvesnio įvažiavimo į Lietuvą turistams: „Bet tai jau – ne Palangos, o šalies Vyriausybės prerogatyva. Kalbant apie Šengeno šalis, Palangą reikia labiau reklamuoti viešojoje erdvėje, žinoma, kartu su Lietuva“.