„Palanga plėtros galimybėmis nenusileidžia nė vienam regiono kurortui“

Palangos miesto savivaldybės Tarybos nario ir UAB „Kretingos vandenys“ direktoriaus Gedimino Valinevičiaus akys nuolat krypsta į elektroninio pašto dėžutę: sūnus Mantaspo verslo vadybos ir administravimo studijų Briuselyje stažavosi Pietų Korėjoje, o vėliau jo, kaip savanorio, keliai nusidriekė į Singapūrą, Tailandą ir Japoniją. Dabar, kai skaitote šį straipsnį, vaikinas jau, ko gero, Kolumbijoje.

Norėtų, kad vaikai sugrįžtų į gimtinę
„Į Pietų Ameriką jį taip pat nuvedė savanorystė – darbas su nuo nepriteklių kenčiančiais vaikais. Neslėpsiu, norėčiau, kad Mantas ir dukra Greta, kuri pernai baigė Oksfordo universitete miesto dizaino specialybę, po visų kelionių grįžtų į Lietuvą ir čia įsikurtų, bet jų nuostata – pirmiausia pamatyti pasaulį. Negaliu prieštarauti tam, – sakė G. Valinevičius. – Vis tik manau, kad Lietuva, kiekviena savivaldybė – ir mūsų Palanga – turėtų būti suinteresuota, kad kuo daugiau jaunimo grįžtų atgal“.
Anot politiko, jaunimui Vilnius ir kiti didmiesčiai yra didžiausi traukos centrai, bet, tikina G. Valinevičius, negalima nuvertinti ir Palangos.
„Juk šalia yra Klaipėda su uostu ir laisvąja ekonomine zona. O Palanga – turintis didelio šarmo miestas: kurortas, su oro uostu. Palanga tikrai labai tinkamas miestas kurti šeimą ir auginti vaikus“, – įsitikinęs Tarybos narys.
Palanga yra viena iš keleto šalies savivaldybių, kur atvažiuojančiųjų gyventi skaičius yra didesnis negu išvažiuojančiųjų.
„Turiu ne vieną pažįstamą – ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, ir tarp jaunimo, kurie čia atvyko gyventi ar svarsto tai padaryt artimiausiu metu“, – sakė G. Valinevičius.

„Palanga – miestas, kur labai gera gyventi“
Į pastabą, kad nemaža dalis jaunų žmonių yra vis dar įsitikinę, jog be protekcijų geros darbo vietos, ypač savivaldos struktūrose, negausi, pašnekovas atsakė, kad stereotipai gajūs, bet miesto savivaldybė juos sėkmingai laužo.
„Manau, kaip darbdavė, savivaldybė suteikia visiems labai lygias galimybes, juolab, kad nauji žmonės priimami konkurso būdu. Pažiūrėkite, kiek daug Palangos savivaldybėje ar jos įmonėse dirba klaipėdiečių, kretingiškių. Galbūt galėtų jose daugiau būti ir palangiškių, bet, atsiminkite, kad Palanga yra gan maža kaip bendruomenė. Nematau nieko bloga, kad tinkamų specialistų ieškoma ir kitur“, – sakė G. Valinevičius.
Jis prisipažino, kad jam labai imponuoja toks šūkis: „Palanga – miestas, kur labai gera gyventi“.
„Įsivaizduokime, kad kiekvienas savo darbais, kiekvienu sprendimu to siektume. Dabar, ko gero, Palanga yra miestas, kuriame tiesiog gera gyventi, – šyptelėjo redakcijos svečias. – Kai sakau, kad gera čia gyventi, turiu omeny saugią aplinką, labai gerą ekologinę būklę. Kaip Ekonomikos ir Finansų komiteto narys, drįstu pasakyti, kad ir mokesčių prasme, Palanga tampa saugiu miestu–tai yra, kurorte yra užtikrinami palyginti nedideli viešųjų paslaugų tarifai. Pažvelkime, praėjusioje Tarybos kadencijoje išardėme miesto butų ūkio monopolį, šioje perimame miesto šilumos ūkį. Kol kas procesas vyksta sklandžiai. Tikiuosi, kad šilumos ir karšto vandens kaina po perėmimo bus mažesnė mieste“.

Kaip bus su vandentvarka po 2020-ųjų?
Pokalbiui pakrypus apie pagrindinį darbą, G. Valinevičius, kuris yra UAB „Kretingos vandenys“ direktorius, prisipažįsta, kad po 2020 metų, po kurių Europos Sąjungos „pinigų maišas“ Lietuvai greičiausiai užsiriš, yra tam tikros nežinios.
„Jau ir šiame, 2014–2020 metų, finansiniame laikotarpyje, yra tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, anksčiau europinis finansavimas sudarydavo apie 90-95 procentus vos ne kiekvienam vandentvarkos projektui. Dabar reikalaujama gan nemenko prisidėjimo iš pačios įmonės. Kai kuriais atvejais, beveik iki 50 procentų. Tinklų plėtrai vis dar išlikęs aukštas ES finansavimo lygis – apie 80 procentų, likusius turi skirti arba pati vandens įmonė, arba steigėjas, tai yra savivaldybė. Šiame ES finansavimo periode atsirado ir vandentiekio tinklų renovacijos finansinė eilutė. Anksčiau jos nebuvo. Renovacijos kofinansavimas yra 50 procentų. Kiekvienai vandentvarkos įmonei tai – tikrai nemaži pinigai“, – atskleidė UAB „Kretingos vandenys“ direktorius.
Anot jo, Kretingos rajonas dar galutinai nenusprendė dėl vandens tinklų renovacijos kofinansavimo šaltinių.„Greičiausiai pati mūsų įmonė ims paskolą, – sakė G. Valinevičius. – Kaip bus po 2020 metų, sunku pasakyti“.

Dirba dviejuose komitetuose
Ekonomikos ir finansų komiteto narys džiaugiasi Palangos miesto biudžeto surinkimu.„Pernai rekordiškai gerai rinkome biudžetą: buvo gauti 6 procentai viršplaninių pajamų. Tai nuteikia labai optimistiškai ir šiems metams. Planuojant biudžetą, didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kad mieste būtų gera gyventi, o Palanga būtų patraukli ir atvykstantiems“, – sakė pašnekovas.
G. Valinevičius taip pat yra ir savivaldybės Kontrolės komiteto narys. Tokių Tarybos narių, dirbančių dviejuose komitetuose, yra vos keletas.
„Kontrolės komitete, tiesą pasakius, didesnės, labiau apčiuopiamos veiklos šiuo metu nėra. Pasakysiu taip: džiaugiuosi, kad savivaldybės administracija ir Taryba dirba taip, kad Kontrolės komitetui nereikia kištis“, – šyptelėjo G. Valinevičius.
Kad dirba dviejuose komitetuose, politikas jokių interesų nesuderinamumo neįžvelgia: „Kaip kada Taryboje su kolegomis juokaujame: kadangi nustatome žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių dydžius, turėtumėme visi nuo šių klausimų priėmimo nusišalinti. Žinoma, skaidrumas, įstatymas – svarbiausia“.
Nuogąstaujančius, kad savivaldybės administruojami mokesčiai artimiausioje ateityje gali kilti, Ekonomikos ir finansų komiteto narys nuramina: „Ne, to mes šiems ar kitiems metams tikrai neplanuojame“.

Atliekų išvežimo naujovės
Tarp didesnių miesto problemų G. Valinevičius įžvelgia atliekų išvežimą. „Aplinkos apsaugos ministerija pateikė sprendimą įvesti dvinarę mokėjimo sistemą. Ji būtų panaši į dabartinę tvarką su vandens pardavimo mokesčiu vandens ūkyje. Viena mokesčio dalis būtų pastovi, kita – kintanti, nustatoma pagal suvartojimą. Vandeniui ją nustatyti nėra sunku, nes tam naudojami skaitikliai. O tokią apskaitą nustatyti surenkant šiukšles – itin sudėtinga“, – pabrėžė Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys.
Anot jo, miestas ieško tinkamiausių būdų vykdyti naują įstatymo nuostatą. „Kalbant apie atliekų mokesčius, jie neturėtų didėti šiais metais“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasiteiravus apie Palangos brandintą įvažiavimo mokesčio įvedimą, G. Valinevičius neslėpė, kad balsavęs už tokio mokesčio įvedimą. „Nors, tiesą pasakius, buvo didelių abejonių. Tuo metu, kai balsavome, regėjau daugiau jo pliusų. Jeigu reikėtų šiandien už jį balsuoti, abejoju, ar taip pat „už“ balsuočiau, nes paaiškėjo labai daug jo minusų“, – teigė Tarybos narys.
Iš kur miestui tuomet paimti daugiau pinigų miesto infrastruktūrai vystyti?
„Atkreipčiau dėmesį į štai ką. Manau, kad kiekvienas gali prisidėti, jog į Palangą atkeliautų daugiau pinigų. Pavyzdžiui, iš asmeninės pozicijos, į Palangą esu atviliojęs ne vieną vandentvarkos konferencijos rengėją. Paskutinioji čia vyko pernai. O kur dar kai kurie mokymai, konferencijos?“ – sakė pašnekovas.

Asmeninė iniciatyva – svarbi
G. Valinevičius džiaugiasi, kad šį birželį, ne be jo iniciatyvos, Palangoje įvyks elektronikos specialistųkonferencija, kurioje dalyvaus apie 100 dalyvių iš viso pasaulio. O rugsėjį mūsų kurorte tarptautinę konferenciją surengs fizikai.
Tarybos narys prisiminė ir kolegą iš Tarybos Vaidą Šimaitį, kuris savo asmeniniais ryšiais šį pavasarį į Šventąją sukvies šimtus baikerių iš visos Europos.
„Labai tikėtina, kad po dalykinių konferencijų jos dalyviai į Palangą vėliau sugrįš kartu su savo šeimomis. Man atrodo, kad mes esame šiek tiek primiršę konferencinį turizmą. O veltui. Jis – labai perspektyvus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Esant absoliučiai daugumai, koalicijai šią kadenciją, G. Valinevičius sutinka, sprendimus priimti yra gerokai paprasčiau.„Imkime konkretų pavyzdį, kai „palaiminome“ plaukimo baseino statybas. Įsivaizduokime, kad koalicija būtų margaspalvė. Galbūt dar iki šiol būtume diskutavę dėl baseino detalių?“ – spėjo redakcijos svečias.

Palangos potencialas – didelis
Jo svajonė, kad į Palangą ateitų kuo daugiau privačių investicijų. „Kai šnekama apie jas, kažkodėl vis dar dažniausiai minimi Druskininkai ar Birštonas. Bet drįstu sakyti, kad Palanga turi gerokai didesnes galimybes nei tie du kurortai. Mums reikia vandens pramogų centrų, SPA. Ir jie ateina. Pasižiūrėkime, atsirado investuotojas Vytauto g. 170, ateina „,Marriott“. Kodėl? Todėl, kad jiems Palanga atrodo patraukli. O tai ir mūsų nuopelnas, kad pagerinome miesto infrastruktūrą“, – įsitikinęs G. Valinevičius.
Praeityje, deja, buvusi ne pati geriausia investicinė aplinka: „strigo“ kai kurie reikšmingi projektai, kaip, pavyzdžiui, kur buvo „Jūratės“ baseinas, o dabar ‚,Marriott“ atidarys viešbutį su dideliu SPA – investuotojams buvo siunčiami nepalankūs signalai.
„Tikiu, kad tokie dalykai jau yra praeityje, – vylėsi politikas. – Kad tik sostinė, Vilnius, būtų arčiau mūsų: nemaža Vilniaus apskrities žmonių dalis vis dar tradiciškai mieliau renkasi arčiau esančius Druskininkų ar Birštono kurortus. Bet mes turime visą vakarų Lietuvos dalį, Latviją šalia. Tai – perspektyvu. Lankytojų visiems pakaks. Mūsų perspektyvos yra labai geros net regioniniu lygiu“.