„Palanga pasiektų vystymosi lūžį, jeigu pavyktų panaudoti terminius vandenis“

Tarybos narys Mindaugas Skritulskas – vienas labiausiai patyrusių kurorto politikų, ilgametis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriaus narys, į politiką atvedęs dabartinį TS-LKD kurorto skyriaus pirmininką Šarūną Vaitkų. Į epitetus, kad esąs mero „pirmoji ranka“ ar „pilkasis kardinolas“, jis atsako atlaidžiai šypsodamasis: „Kas kaip nori, taip vertina. Matyt, tie žmonės, kurie taip teigia, nelabai gerai mane pažįsta“. M. Skritulskas sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

– Niekas neabejoja šios kadencijos Tarybos valdančiosios koalicijos, kurioje pirmu smuiku griežia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, pasiekimais. Bet baigiantis kadencijai, koalicija balsuoja vis įvariau, pasikeitė jos sudėtis. Ar tai jau artėjančių savivaldos rinkimų (jie numatyti 2015-ųjų metų vasario pabaigoje ar kovo pradžioje – aut. past.) požymis?

– Reikia pripažinti, kad koalicija nei dabar, nei ankščiau nebuvo vieninga it kumštis. Įvairių smulkių „pabangavimų“ būta per visą kadenciją. Manau, kad ne tik Savivaldybės administracijos darbuotojai, bet ir akylai stebintys miesto Tarybos darbą palangiškiai pastebi, kad, pavyzdžiui Tarybos nariai Eimutis Židanavičius ir Elena Kuznecova nors formaliai deklaruoja, kad atstovauja politinei daugumai, tačiau realybėje de facto seniai savo veiksmus koordinuoja su opozicija ir neretai su ja balsuoja išvien. Suprantama, kad tokia Tarybos narių padėtis jiems gali pasirodyti patogi: kai kalbama apie pažangius ir gerus darbus, galima save pozicionuoti kaip politinės daugumos atstovus ir aiškinti, kad jie taip pat prisidėjo prie gerų darbų ir priešingai – vertinant tai, kas nepavyko, stoti į kritikuojančiųjų pusę.

Tačiau, mano nuomone, nors tam tikra prasme tai yra patogu, tai nėra sąžininga, ir jei politikas turi aiškius principus, jis turi elgtis kitaip. Aš nuoširdžiai abejoju, ar besiblaškantys politikai gali palikti prasmingos veiklos pėdsakus bei sulaukti deramos pagarbos ir pasitikėjimo tiek iš laikinų draugų, tiek iš oponentų. Todėl tikrai neverta tai vertinti kaip kliūtį koalicijos darbui. Sakyčiau dabar, kai mūsų frakciją papildė Arvydas Dočkus, koalicija yra kaip niekada stipri.

– Ar bandėte įvertinti, kokia valdančiosios koalicijos – ir TS-LKD Palangos skyriaus rinkimų programos – dalis jau yra įgyvendinta? Dėl kurių neįvykdytų programos tikslų jums yra asmeniškai apmaudu?

– Reikia pripažinti, kad didžioji dalis darbų įgyvendinta arba įgyvendinama, todėl kol kas palangiškiai dar ne visus darbų rezultatus mato. Kai kurie darbai vėluoja, pavyzdžiui, gydyklų statybos: yra patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir šiuo metu laukiama kada investuotojai imsis realių darbų pradžios. Bet tenka ir pasidžiaugti, kad kai ką pavyko padaryti per fantastiškai trumpą laiką, greičiau nei planavome, pavyzdžiui, atstatyti Kurhauzą.

Kas apmaudu? Tai, kad nepavyko išspęsti transporto problemų vasaros metu, pradėti ekologinės pramonės teritorijų įsisavinimą – šie darbai vėluoja gal ir ne vien dėl savivaldybės kaltės, sakysim, dar tik rengiamas teritorijos detalusis planas ekologinei pramonei vystyti. Ši teritorija yra šalia oro uosto, kitaip tariant, buvusi raketinė bazė, norint ją adaptuoti minėtam tikslui, reikia ir Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimo, o tai nepasidaro taip greitai, kaip norisi.

Dar apmaudu, kad nepavyko „išjudinti“ Šventosios. Buvome užsibrėžę įrengti bendruomenės namus, šių planų neatsisakome, tikimės tam tikslui pritraukti 2014-2020 m. Europos Sąjungos lėšų. Tiesa, reikia pasidžiaugti, jog dar šiais metais bus pradėta Jūros gatvės Šventojoje rekonstrukcija.

– Žmonės, pavyzdžiui, skundžiasi, kad nors žiema buvo šilta, nebuvo vykdomi numatyti kai kurių gatvių rekonstrukcijos darbai, iki šiol durų neatvėrė miesto pirtis...

– Žiemos orą sunku prognozuoti, gali būti teigiama temperatūra, o už kelių dienų – žiūrėk ir stiprus šaltukas paspaudžia. Gatvių tvarkymas yra nuoseklus procesas, ir jei jis vyksta su pertraukomis, kurias diktuoja orų permainos, brangsta darbai, prastėja darbų kokybė. Todėl šie darbai, kaip ir visoje Lietuvoje, paprastai nevykdomi šaltuoju žiemos laiku.

Kalbant apie miesto pirtį, pirmiausia, reikia susitarti kokia yra miesto pirties paslauga: socialinė ar komercinė?

Pokaryje, kada buvo prastos gyvenimo sąlygos, dauguma žmonių neturėjo karšto vandens, tai miesto pirtis buvo priemonė užtikrinti elementarias higienos sąlygas, apsisaugojant nuo plintančių ligų. Suprantama, ilgainiui tai tapo įpročiu – pirtis tapo žmonių bendravimo forma, pramoga, kuri net ir tarybiniais laikais buvo mokama, kiek atsimenu 50 kapeikų. Jei pirtį vertiname kaip komercinę paslaugą, tai šiuo metu tokia paslauga teikiama beveik kiekviename viešbutyje.

Tačiau reikia sutikti, kad ji nekiekvienam pagal kišenę. Todėl miesto pirtis, kaip palangiškių susibūrimo ir pabendravimo vieta, turėtų būti, tik ji galėtų atsirasti ne įprastoje vietoje miesto centre, bet prie jūros, pavyzdžiui, gelbėjimo stoties patalpose ar šalia jų. Tai būtų unikalu – tiek palangiškiai, tiek turistai turėtų išskirtinę galimybę po pirties, sakysim, žiemos metu nusimaudyti jūroje. Ir, suprantama, Savivaldybė galėtų taikyti nuolaidas tam tikroms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, pensininkams. Kiek aš žinau, šiuo metu Savivaldybės administracija analizuoja tokios pirties įrengimo teisinius ir kitus aspektus.

– Jūs vadinamas mero Š. Vaitkaus „pirmuoju patikėtiniu“, opozicijai jūs – „pilkasis kardinolas“, kuris stovi už visų mero sprendimų. Ar iš tiesų taip?

– Tiesa yra ta, kad su Šarūnu esame draugai jau daug metų. Galiu pasidžiaugti, kad prieš beveik 14 metų jį, tuomet pradedantį verslininką, man pavyko prikalbinti tapti politiku, dėl ko Palanga tikrai nepralošė! Tikiu, kad per tiek metų esame įgiję vienas kito pasitikėjimą. Visa kita – kažkieno subjektyvūs vertinimai, nes tikrai nėra taip, kad vienas ar du žmonės mūsų partijoje lemtų visus sprendimus. Visi svarbūs klausimai priimami diskutuojant ir argumentuotai sutariant, o jei nuomonės išsiskiria – ieškoma kompromiso. Tai apsaugo nuo neapgalvotų ir staigių sprendimų. Juk daug galvų paprastai būna geriau nei viena. Esame skirtingų patirčių, išsilavinimo, taigi – žinių, taip vienas kitą papildome. Gaila, kad netekome amžiną atilsį Giedriaus Šatkausko, jis būdamas inžinieriumi buvo nepralenkiamas savo technologijų žiniomis. Kita vertus, jau skyrius pildosi naujais, ir kas džiugu – jaunais žmonėmis, kurie savo žiniomis mus galės taip pat sustiprinti.

– Beje, ar dažnai tenka jums pasiginčyti svarbiausiais klausimais su meru? Gal prisimintumėte paskutinį tokį atvejį?

– Diskutuojant dėl vienokio ar kitokio sprendimo pasitaiko ginčų, bet kaip minėjau, tose diskusijose, ar kaip Jūs sakote – ginčuose, dalyvauja ir kiti partiečiai. Ir aš nematau nieko blogo, jei kartais pasiginčijama, na aišku, jei tie ginčai nėra dėl pačių ginčų. Tačiau, jei objektyviais argumentais pavyksta ką nors įtikinti, kad geriau daryti taip, o ne kitaip, manau, jog tai tik geriau.

– Kurorto konservatoriai jau pradėjo rengti kitų savivaldos rinkimų programą. Koks jūsų indėlis kol kas į ją? Ką jūs, kaip partijos veteranas ir patyręs politikas, norėtumėte joje regėti?

– Esu prisidėjęs rengiant praėjusių metų rinkimų programą, tai, matyt, teks talkinti rengiant ir kitų rinkimų programą. Joje norėčiau matyti daugiau elementarių dalykų mūsų miesto gyventojams, kad būtų sudarytos sąlygos patogesniam gyvenimui mūsų kurorte. Turime pripažinti, kad yra daug nusistovėjusių problemų, su kuriomis lyg susigyvenome ir jų nepastebime. Pavyzdžiui, mūsų vaikų užimtumas. Lyg ir turime Moksleivių klubą, tačiau jo veiklos turinys kelia daug abejonių. Esu jau anksčiau vietinėje spaudoje rašęs apie vaikų sporto problemas. Šiandien sporto mokykla vaikams, kaip ir prieš dvidešimt metų, gali pasiūlyti tik šešias sporto šakas. Jei vaikai nori sportuoti kitas sporto šakas, tėvams reikia mokėti arba dar blogiau – vaikus vežti į kitą miestą. Greitai atsidarys nauja sporto salė, o sportinio užimtumo turinį paliksime tokį pat, koks buvo ir prieš dvidešimt metų? Tas pats pasakytina ir apie sveikatos apsaugą. Reikia sudaryti sąlygas, gal net ir kompensuojant iš biudžeto lėšų tam tikras sveikatos programas, kad palangiškiams gydytis ar atlikti tyrimų nereikėtų kas kartą važiuoti į Klaipėdą. Kitaip tariant, be miesto infrastruktūros objektų vystymo, ką sėkmingai pavyko išjudinti, yra, pavadinkim taip – buities, elementarių gyvenimo sąlygų problemų, kurias išsprendus, Palanga galėtų tapti ne tik geriausiu miestu ilsėtis, bet ir gyventi.

– Ar vandens parko idėja bus konservatorių rinkimų programos „vinis“? Paminėkite, ką dar siūlysite esminio pagerinti kurorto infrastruktūrą, privilioti daugiau turistų?

– Kol kas visko nesinori atskleisti, tačiau nemanau, kad didžiulis vandens parkas yra pati didžiausia būtinybė. Veikiau galėtų atsirasti daugiau SPA kompleksų su viešbučiais, panašiai kaip statomas „Gradiali“, kur būtų įvairių sveikatinimo paslaugų, bent 25 metrų baseinas, nes būtent sveikatinimo ir aktyvaus poilsio paslaugos verčia miesto svečius pasilikti mūsų kurorte ilgesniam laikui ir ne tik vasaros metu. Gi šiuo metu yra SPA kompleksai, tokie kaip „Vanagupė“ ar „Palanga“, tačiau ne kiekvienas gali sau finansiškai leisti ten atvykti, todėl reikia, kad ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms būtų kur pasimėgauti tokiomis paslaugomis. Aišku, esminis lūžis įvyktų, jei Palangoje pavyktų panaudoti terminius vandenius. Viliuosi, kad tai bus galima padaryti senųjų gydyklų vietoje Vytauto gatvėje, juolab, kad dar ten yra išlikę giluminiai gręžiniai.

– Jūsų partijos bendražygis Dainius Želvys Palangą mato atviru, kosmopolitiniu miestu. Ar ir jūs tokią matote Palangą?

– Esu kažkada dar prieš 15 metų rašęs, jog jei Palanga nori vystytis kaip kurortas, tai turi tapti kuo labiau universalus, kad tenkintų kuo plačiausius norus ir įgeidžius: patiktų ir tiems, kurie mėgsta ramybę, ir tiems, kas mėgstą pašėlti, nes Palanga yra šalto klimato zonoje, kur vyrauja maži kurortai, tokie kaip Nida. Sovietmečiu išsiplėtusi Palanga privalo teikti kuo įvairesnes paslaugas, net ir tokias, kuriomis susidomėtų pačių įvairiausių interesų žmonės, net ir kosmopolitai. Tai šia prasme mano nuomonė nepasikeitė ir aš kolegai Dainiui pritarčiau.

– Iš TS-LKD frakcijos išėjusi E. Kuznecova partijos skyriuje pasigedo daugiau nuomonių įvairovės, įsiklausymo į visas nuomones, sveikos kritikos priėmimo. Ar išties skyriaus politiką formuoja tik grupelė narių jo viršuje?

– Ne visuomet politikai sako tiesą savo norus ar poelgius maskuodami trafaretiniais paaiškinimais. Esu beveik tikras, kad ponios Elenos išėjimo priežastys iš mūsų frakcijos buvo kitos. Nors Elena Kuznecovą būdama ne mūsų partijos narė buvo išrinkta į miesto tarybą pagal Tėvynės sąjungos sąrašą, realiai ji savo poziciją įvairiais klausimais pirmiausia derindavo ne su mūsų frakcija, bet su Tarybos nariu E. Židanavičiumi, su kuriuo ją sieja artimi ryšiai, matomai dar nuo tarybinių laikų, kai abu dirbo prekybos srityje. Dabar galiu pripažinti, kad minėtos aplinkybės mes tinkamai neįvertinome, kai E. Kuznecovai pasiūlėme dalyvauti mūsų partijos sąraše. O grįžtant prie tikrų priežasčių, tai, manau, yra noras dalyvauti kituose rinkimuose Liberalų sąjūdžio sąraše.

– Sutikite, kad skyriuje yra ir narių-verslo „ryklių“, kurie su konservatoriška ideologija turi mažai ką bendro. Kaip skyriaus vadovybė laviruoja tarp jų lobistinių interesų, bendrų miesto interesų ir įstatymo raidės?

– Su šiuo teiginiu tikrai negaliu sutikti. Netgi priešingai – mūsų skyriuje procentine išraiška turbūt yra mažiausiai verslininkų, o jei yra, tai daugiausia smulkaus verslo atstovai. Galima būtų išskirti tik Vaidą Šimaitį, tačiau šiuo metu po nesėkmės „Elijos“ verslo projekte, jį veikiau galima būtų pavadinti ne „rykliu“, bet verslo „delfinu“, kuris jau kelinti metai priverstas gelbėti savo verslo likučius. Taigi, tokios dilemos, laviruojant tarp verslo ir bendrų miesto interesų, lyg ir neturime.

– Manoma, kad populiarus miesto meras ir skyriaus pirmininkas Š. Vaitkus po dviejų metų „eis“ į Seimo rinkimus. Be abejonės, jo galimybės rinkimuose būtų nemažos. Kas jį galėtų sėkmingai pakeisti prie TS-LKD Palangos skyriaus vairo?

– Apie tai dar nesvarstome, nes Š. Vaitkui yra ką veikti Palangoje dar ne vieną kadenciją. Žinant jo užsidegimą pakeisti Palangą, aš abejoju, kad jis norėtų išvykti į Vilnių.

– Ar jūs sutiktumėte tapti TS-LKD kurorto skyriaus pirmininku?

– Aš negalėčiau imtis šios veiklos, pirmiausia dėl laiko stokos. Su žmona auginame tris mažamečius sūnus, todėl pastaruosius metus neturime jokio laisvalaikio. Nepamenu, kada galėjome aplankyti teatrą ar kitą kultūrinį renginį. Taigi, apie tokias pareigas net neleidžiu sau pamąstyti.

– Neįsižeiskite: net kai kurie jūsų bendrapartiečiai jus pavadina „arogantišku“. Mąstėte, kodėl? Ar jūs išties toks? Kaip save apibūdintumėte kaip politiką ir žmogų?

– Nemanau, kad taip apie mane galvoja tie, kurie mane artimiau pažįsta. Aš esu pakankamai uždaras žmogus, linkęs labiau paklausyti nei pats kalbėti. Nelengvai priimu artimą draugystę, nemoku apsimetinėti lipšniu ir draugišku, nors puikiai žinau, kad politikui tai privalu daryti. Nesvetimas man juodas humoras, jį taikau tiek savo, tiek kitų atžvilgiu, kas kartais kitiems būna neperprantama. Turbūt todėl kai kam galiu atrodyti arogantiškas. Bet kaip yra sakoma: seno šuns naujų triukų neišmokysi! Tai jau šiek tiek tinka ir man, nes artėja keturiasdešimtmetis, tai vargu, ar aš būsiu kitoks.

– Esate Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius. Kaip Palangai reikėtų strateguoti savo plėtrą, kad darbo Palangoje pakaktų visiems visus metus, ne tik vasarą?

– Sveikatinimo ir aktyvaus poilsio centrai, intensyviai veikiantys ištisus metus akivaizdžiai turėtų įtakos ir darbo rinkai. Juk darbo pasiūlos reikėtų ir šiuos centrus aptarnaujančiame sektoriuje. Kita vertus, turiu pasakyti, kad nedarbo problema pastaraisiais metais, ekonomikai atsigaunant, tampa vis mažiau aktuali. Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje užregistruotas didžiausias per nepriklausomybės laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius – beveik dvidešimt tūkstančių. Aktualizuojasi kvalifikuotos darbo jėgos stoka. Tenka pasakyti grėsmingus skaičius: nuo 2009 metų darbingo amžiaus žmonių mūsų apskrityje sumažėjo beveik 25, o jaunimo iki 29 metų beveik 30 procentų. Taigi, turime sutelkti pastangas verslui pasiūlyti kvalifikuotus žmonės. O Palangai tai ypač svarbu vasaros sezono metu aptarnavimo srityje.

– Ne be jūsų iniciatyvos Darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas Jaunimo darbo centras. Ar esate patenkintas jo veikla? Kas jau padaryta?

– Reikia pasidžiaugti, kad Palangos darbo biržoje ne tik pradėjo veikti Jaunimo darbo centras, bet buvo pertvarkyta visa informacinė erdvė. Netrukus centre bus įdiegtas pažangiausias WiFi 4G internetinis ryšys, bus sudarytos galimybės jauniems žmonėms, ir ne tik jiems, juo nemokamai naudotis. Apskritai turiu norą pakeisti institucijos įvaizdį, kad Darbo birža būtų susibūrimo vieta ne tik bedarbiams, bet ieškantiems pokyčių savo karjeroje, profesijoje, įstaiga turi tapti labiau atvira visuomenei. Pavyzdžiui, jau dabar leidžiame naudotis savo erdvėmis įvairioms jaunimo organizacijoms, jos daro įvairius renginius, susirinkimus. Mūsų pastate Atvelykį rengiasi švęsti ikimokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, pedagogai. Darbo biržos pastate bus eksponuojami vaikų ir tikrų menininkų kūriniai.