Pajūrio savivaldybių merai linkę paremti naujus skrydžius iš Palangos

Klaipėdos regiono savivaldybės iki spalio pabaigos turi apsispręsti, ar skirti lėšų iš kitų metų biudžeto naujoms skrydžių kryptims iš Tarptautinio Palangos oro uosto (TPOU) paremti. Regioninės plėtros tarybos posėdžio metu pajūrio savivaldybių merai buvo nusiteikę geranoriškai ir žadėjo paramą, o Palangos meras Šarūnas Vaitkus patikino, jog kurortas savo biudžete tikrai ras 40 proc. vienai krypčiai reikalingos sumos.

Derasi dėl skrydžių į Londoną ir Hamburgą
Antradienį vykusiame Regioninės plėtros tarybos posėdyje jau nebe pirmą kartą septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių merai sprendė: ar bus sudarytos galimybės keleiviams ateinantį pavasarį norint nuskristi į Londoną ir Hamburgą, nebevažiuoti į Vilnių ar Rygą, o pasiekti šiuos Didžiosios Britanijos ir Vokietijos miestus iš Palangos oro uosto?
Skrydžių naujomis kryptimis pritraukimo galimybes analizavo VĮ „Tarptautinis Palangos oro uostas“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus viršininkė Vaida Gendrolytė. Merams buvo pateikti skaičiai, iliustruojantys Palangos oro uosto pasiekimus, galimybes, o taip pat ir išlaidas, kurių tektų patirti norint pritraukti naujus skrydžius.
V.Gendrolytė informavo, jog šiuo metu intensyviai vedamos derybos dėl skrydžių iš Palangos į Londoną ir iš Palangos į Hamburgą. Planuojama, jog iš Palangos į Londoną 180 vietų orlaivis „Airbus 320“ keleivius skraidintų du kartus per savaitę, o į Hamburgą tris kartus per savaitę kursuotų 70-ies vietų lėktuvas.

Kalbama apie milijonus
Vežėjai esą noriai leidžiasi į derybas, tačiau kelia savus reikalavimus: jie pageidauja, kad pirmaisiais metais jiems būtų taikoma nulinė oro uosto rinkliava ir investuojama į skrydžių rinkodarą.
Palangos oro uosto pasamdyti ekspertai suskaičiavo: tam, kad iš kurorto nors viena nauja kryptimi skraidytų orlaiviai, papildomai reikia apie 1,5 mln. litų.
Tokių lėšų Palangos oro uostas neturi, nors dirba be nuostolių. Pusę šios sumos surinkti pavyktų oro uosto rinkliavą keleiviams sumažinus nuo dabar taikomos 18 iki 3 eurų. Kitą pusę reikiamų lėšų galėtų padengti pajūrio savivaldybės, kurioms nauji skrydžiai taip pat neštų naudą – kraštą aplankytų dar daugiau turistų iš užsienio.
Pasak oro uosto vadovės, kiekvienas naujam reisui Palanga-Londonas pritrauktas keleivis kainuotų nuo 6 iki 8 eurų. Vien skrydžiams į Londoną palaikyti reikėtų nuo 375 iki 501 tūkstančių litų per metus. Planuojama, kad per metus šia linija skristų 13-14 tūkstančių keleivių.
„Būtų gerai, jei savivaldybės iki spalio pabaigos galėtų pasakyti, ar skirtų pinigų naujoms kryptims iš Palangos oro uosto. Mes patys taip pat ieškosime resursų, tad papildomai vienai krypčiai per metus prašytume 400-500 tūkst. litų“, – teigė TPOU direktorė Jolanta Jucevičiūtė.

Palanga ras, kiti žada rasti
Klaipėdos apskrities savivaldybių merai posėdyje sutarė, kad kitų metų savivaldybių biudžetuose bandys ieškoti pinigų prisidėti prie naujų skrydžių iš Palangos oro uosto.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, jog visos savivaldybės turi žinoti, kokio dydžio bus jų indėlis, tik tada gali teikti klausimą svarstyti savivaldybių taryboms, kurios ir spręs, ar padėti Palangos oro uostui.
Tačiau gali kilti problemų dėl tokių išlaidų įforminimo. Be to, neaišku, kokiomis proporcijomis savivaldybės turėtų prisidėti, nes nauji skrydžiai kur kas aktualesni pačiai Palangai, nei kitoms regiono savivaldybėms.
Tuo tarpu Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus patikino, jog kurortas savo biudžete tikrai ras 40 proc. – apie 200 tūkst. Lt – vienai krypčiai reikalingos sumos. Beje, meras minėjo, jog Palangos miesto Taryba jau šių metų biudžete buvo numačiusi 150 tūkst. Lt. jeigu būtų reikėję paremti vieną naują skrydį.
„Kviečiu ir kitas savivaldybes geranoriškai prisidėti, kad Vakarų Lietuvos regionas būtų pats patraukliausias“, – ragino savivaldybių vadovus Š.Vaitkus.
Šiuo metu iš Palangos galima skristi trimis kryptimis – į Kopenhagą, Rygą ir Oslą. Kelionė į šiuos miestus trečdaliu brangesnė nei skrendant iš kaimyninių Latvijos ar Estijos oro uostų.
Atliktų analizių duomenimis, pritraukus du reisus keleivių skaičius TPOU per metus padidėtų maždaug 35 tūkstančiais. Nauda savivaldybėms būtų akivaizdi, mat tik 10 proc. į regioną atvykusių turistų išleistų lėšų tenka verslui, kiti 90 proc. patenka į valstybės ir savivaldybių biudžetus. O į skrydį investuotas litas esą atneštų net 5,5 lito grąžą.
Pernai TPOU aptarnavo rekordinį skaičių keleivių – per 111 tūkst. O šiemet tikimasi aptarnauti net 134 tūkst. keleivių.