Oro tarša ir eismas didmiesčiuose: kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį

Transporto priemonių išmetami teršalai sudaro didelę dalį pasaulinės oro taršos, o transporto priemonės išmeta daugybę žmonių ir aplinkos sveikatai kenksmingų teršalų, įskaitant kietąsias daleles, azoto dioksidą, lakiuosius organinius junginius ir pažemio ozoną.

Be to, transporto priemonių keliamą taršą dar labiau didina transporto priemonių eismas tuščiąja eiga ir transporto spūstys, dėl kurių tam tikrose vietovėse susikaupia daugiau teršalų.

Nors per pastaruosius 50 metų taikant transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus padaryta didelė pažanga mažinant taršos lygį, rezultatai vis dar nėra tokie, kuriais būtų galima džiaugtis.

Tokia politika, kaip griežtesni išmetamųjų teršalų standartai ir itin mažos taršos zonų įgyvendinimas, labai sumažina oro taršą, o oro kokybės stebėsena padeda įvertinti šios politikos naudą.

Kas yra su eismu susijusi oro tarša?

Transporto priemonių eismas sukelia didelę oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Skaičiuojama, kad transportas išmeta beveik ketvirtadalį su energija susijusio pasaulinio CO2 kiekio.

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad transporto priemonių išmetami teršalai daro žalingą poveikį oro taršai ir klimato kaitai.

Surinkti duomenys rodo, kad transporto priemonių išmetami teršalai tapo pagrindiniu oro teršalų šaltiniu daugelyje pasaulio vietų, nes eismo intensyvumas reikšmingai padidėjo, o kai kurių kitų šaltinių išmetamų teršalų kiekis sumažėjo.

Žinoma, visiškai elektrinių ir hibridinių automobilių skaičius taip pat sparčiai auga, kartu plečiant ir elektra varomiems automobiliams pritaikytą infrastruktūrą. Puikus to pavyzdys yra elektromobilių įkrovimo stotelių, kurias galima lengvai surasti naudojant iš carone.app atsisiųstą mobiliąją programėlę, skaičiaus augimas. Visa tai prisideda prie mažesnės oro taršos.

Su eismu susijusios oro taršos šaltiniai ir sudėtis

Transporto priemonių išmetamuose teršaluose yra įvairių kenksmingų teršalų, įskaitant anglies monoksidą, lakiuosius organinius junginius (LOJ), anglies dioksidą, kietąsias daleles ir azoto oksidus, kurie daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

Antriniai teršalai, pavyzdžiui, ozonas ir antriniai aerozoliai, taip pat susidaro kaip šių teršalų šalutiniai produktai ir sukelia labai didelę žalą.

Tiksli transporto priemonių išmetamų teršalų sudėtis priklauso nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, transporto priemonės tipo, amžiaus, degalų rūšies ir kokybės, techninės priežiūros bei tokių transporto priemonės dalių kaip padangos ir stabdžiai nusidėvėjimo.

Kietosios dalelės (KD) gali susidaryti tiek iš degimo šaltinių (pvz., transporto priemonių degimo), tiek iš nedegimo šaltinių, pvz., dėl padangų ir stabdžių nusidėvėjimo, kuris sukelia šių dalelių susidarymą.

Dyzelinių variklių išmetamosios dujos taip pat yra svarbus taršos kietosiomis dalelėmis šaltinis. Žinoma, didelį susirūpinimą kelią ir azoto oksidai.

Lakieji organiniai junginiai (LOJ) išsiskiria iš transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių ir garuojant automobilių, sunkvežimių ir autobusų degalams. Šių išmetamų teršalų sudėtyje gali būti ir tam tikrų toksiškų oro teršalų, pavyzdžiui, benzeno.

Pagrindinė smogo sudedamoji dalis yra pažemio ozonas - antrinis teršalas, susidarantis dėl LOJ reakcijos su azoto oksidais veikiant saulės šviesai. Jis ne tik blogina matomumą, bet ir yra susijęs su kvėpavimo takų dirginimu ir sumažėjusiu plaučių pajėgumu.

Transporto priemonių išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas, taipogi prisideda prie klimato kaitos ir oro temperatūros didėjimo.

Pagrindinės eismo oro taršos priežastys

Pagrindiniai su eismu susijusios oro taršos veiksniai yra eismo spūstys ir transporto priemonių darbas tuščiąja eiga.

Transporto spūstys daro didelę įtaką oro taršos koncentracijai. Stovint prie raudono šviesoforo signalo ir sankryžose su šviesoforais oro taršos lygis paprastai būna gerokai didesnis – net iki 29 kartų didesnė kietųjų dalelių koncentracija, palyginti su atvirais keliais.

Remiantis atmosferos aplinkos tyrimų duomenimis, nors vairuotojai praleidžia tik 2 proc. savo laiko važiuodami per sankryžas, šis laikas sudaro 25 proc. oro taršos poveikio.

Didelę problemos dalį sudaro ir transporto priemonių darbas tuščiąja eiga. Tyrimais taip pat nustatyta, kad transporto priemonių eksploatavimas tuščiąja eiga nebėra nei būtinas, nei veiksmingiausias būdas įšildyti automobilius, todėl neturėtų būti praktikuojamas.

Miestų išplanavimas yra dar vienas svarbus veiksnys mažinant su eismu susijusią oro taršą. Kadangi spūstys ir transporto sankryžos didina oro taršą, projektuojant miestus pirmenybė turėtų būti teikiama keliams, kuriuose yra mažiau stotelių ir kuriuose leistinas greitis yra optimalesnėje degalų suvartojimo zonoje.

Eismo taršos mažinimo būdai

Labai svarbu taikyti tikslingas priemones, kad būtų sumažinta eismo tarša.

Naudojimasis alternatyviomis transporto priemonėmis

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip sumažinti su eismu susijusią oro taršą, yra alternatyvių transporto priemonių, pavyzdžiui, autobusų, metro ir geležinkelių, naudojimo skatinimas.

Tobulindami esamas viešojo transporto sistemas, didindami investicijas ir kurdami sistemas, kurios geriausiai tenkina gyventojų poreikius, galima paskatinti keleivių skaičiaus didėjimą.

Ankstesni scenarijai rodo, kad pirmenybę teikiant viešajam transportui, o ne privačioms transporto priemonėms, gerokai pagerėja oro kokybė.

Tvaraus judumo praktikos skatinimas

Viena iš pagrindinių pastaraisiais metais sėkmingai įgyvendinamų praktikų yra itin mažos taršos zona, kuri riboja tam tikrų taršos standartų neatitinkančių transporto priemonių įvažiavimą į miesto zonas, nes priešingu atveju jos turi mokėti dienos mokestį. Tokia praktika akivaizdžiai pasiteisino Londone.

Tyrimais nustatyta, kad dėl mažos taršos zonos, gerokai sumažėja į miestą įvažiuojančių senesnių, labiau aplinką teršiančių transporto priemonių skaičius ir sumažėjo oro taršos lygis.

Alternatyvios transporto rūšys, pavyzdžiui, dviračiai ir lengvasis geležinkelis, palieka gerokai mažesnį anglies dioksido pėdsaką, todėl jos yra daug tvaresnis transporto pasirinkimas, palyginti su automobilių naudojimu.

Teisės aktai

Jau kurį laiką plačiai taikomos taisyklės, ribojančios transporto priemonių leidžiamą oro taršą.

Tyrimais nustatyta, kad šiandien naujų keleivinių transporto priemonių išmetamosios dujos yra 98-99 proc. švaresnės nei XX a. septintajame dešimtmetyje. Degalai taip pat yra švaresni - sieros kiekis šiandien yra 90 % mažesnis nei anuomet.

Galiojantys teisės aktai iš esmės veiksmingai mažina su transporto priemonėmis išmetamų teršalų kiekį. Tyrimais nustatyta, kad 1998-2014 m. taikant transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus lengvųjų automobilių ir sunkvežimių išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 90 %.

Senesnių transporto priemonių pašalinimas iš eismo

Kita galima strategija, kaip sumažinti su transporto priemonėmis susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, yra senesnių, labiau aplinką teršiančių transporto priemonių pašalinimas iš kelių.

Kai kurie siūlomi būdai, kaip tai padaryti, yra padidinti senesnių transporto priemonių registracijos mokesčius, kad jie atspindėtų jų daromą žalą aplinkai. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad jei tai būtų įgyvendinta, transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis sumažėtų trečdaliu, o daugelis žmonių atsikratytų senesnių nei 20 metų transporto priemonių.